Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P., atsakovo D. P. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-962/2016 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 100, dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovei 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; palikti ieškovei S. pavardę, atsakovui – P. pavardę; nepilnamečio vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti kartu su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 225 Eur kas mėnesį nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos vaiko motinai, kurias ji tvarkys uzufrukto teise, išmokas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 30700 Eur vertės nekilnojamuosius daiktus: 2800 Eur vertės 0,1070 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22000 Eur vertės 121,97 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės 30,00 kv. m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5200 Eur vertės 39,62 kv. m. užstatyto ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės kitus inžinerinius statinius (kiemo aikštelę, baseiną, kanalizacijos šulinį, tvorą), esančius (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti:

ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti turto už 975 Eur: 150 Eur vertės skalbimo mašiną; 25 Eur vertės paveikslą; 700 Eur vertės automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturis ratus su vasarinėmis padangomis. atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti turto už 33010 Eur: 30700 Eur vertės nekilnojamuosius daiktus: 2800 Eur vertės 0,1070 ha ploto žemės sklypą, 22000 Eur vertės 121,97 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, 500 Eur vertės 30,00 kv. m. užstatyto ploto ūkinį pastatą, 5200 Eur vertės 39,62 kv. m. užstatyto ploto garažą, 200 Eur vertės kitus inžinerinius statinius (kiemo aikštelę, baseiną, kanalizacijos šulinį, tvorą), esančius (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruotus atsakovo vardu ir 1830 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 450 Eur vertės minkštąjį baldų kampą; 60 Eur vertės televizorių vaiko kambaryje; 120 Eur vertės televizorių svetainėje; 450 Eur vertės drabužinę; 150 Eur vertės muzikinį centrą; 100 Eur vertės metalinį seifą; 500 Eur vertės vaiko kambario baldų komplektą (lovą, rašomąjį stalą, kėdę).

Priteisti iš atsakovo ieškovei pinigines kompensacijas: 3100 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 17180 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą.

Nurodė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio ir tėvo pareigas šeimai, dėl ko tolimesnis šeiminis gyvenimas tapo negalimas. Iš atsakovo patiria psichologinį ir fizinį smurtą. Bendrą ūkį pradėjo vesti prieš metus iki santuokos įregistravimo. Ilgainiui atsakovo elgesys ėmė keistis, jis dažnai tapdavo agresyviu, priekabiaudavo vaiko akivaizdoje, įžeidinėdavo, terorizuodavo, provokuodavo konfliktus, grasino, jog užmuš arba nusižudys. Atsakovas savo būdo nekeitė, dėl jo elgesio santuokinis gyvenimas pasidarė negalimas. Nuo 2012 m. balandžio 15 d. gyvena skyrium. Atsakovo elgesys neigiamai atsiliepė sūnaus sveikatai, padarė neigiamą įtaką vaiko pasaulėžiūros formavimui, jo psichologinei būsenai, sūnus tapo nervingas, atsirado mikčiojimas. Nesirūpinimas vaiku taip pat suponuoja atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Apsigyvenus skyrium paaiškėjo, jog atsakovas palaiko intymius santykius su jos buvusia geriausia drauge. Dėl atsakovo elgesio tapo jautri, pažeidžiama, pašlijo nervai. Labai sunkiai išgyveno atsakovo psichologinį ir fizinį smurtą, neištikimybę, patyrė nuolatinę įtampą, baimę, žymiai pakito jos gyvenimo kokybė, pablogėjo sveikata. Jai ir sūnui buvo suteiktos psichologo konsultacijos, vartoja raminamuosius vaistus. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų iš atsakovo reikalauja 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė sugeba užtikrinti vaiko auklėjimą, lavinimą, sveikatą, saugią psichologinę aplinką. Su sūnumi gyvena mamai A. S. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo metu mama bute negyvena, sūnui ir jai tenka po vieną kambarį, vaikui yra užtikrintos reikiamos buitinės sąlygos.

Būtinosios sūnaus išlaikymo išlaidos sudaro 450 Eur per mėnesį, t. y. 150 Eur maistui (po 5 Eur dienai); 15 Eur vitaminams, maisto papildams, vaistams; 10 Eur specialioms higienos priemonėms, kirpyklai; 35 Eur drabužiams; 50 Eur avalynei; 25 Eur knygoms, sąsiuviniams, pratyboms, rašikliams ir kt. mokymosi priemonėms (kompiuterio, interneto išlaikymui); 15 Eur laisvalaikiui ir kultūriniams renginiams (bilietai į kiną, koncertą); 5 Eur buities prekėms (skalbimo, valymo priemonėms); apie 40 Eur sudaro sūnui tenkanti būsto mokesčių dalis; 10 Eur sūnui tenkanti išlaidų už kurą dalis; 25 Eur išlaidos šokių būreliui; 10 Eur išlaidos futbolo būreliui; apie 50 Eur atostogoms; 10 Eur rinkliavos mokykloje (klasės žiburėliui, fotografavimui). K. dalyvauja matematikos ir anglų kalbos olimpiadose, tam reikalingos papildomos lėšos, nuo 2010 m. sausio 4 d. lanko šokių studiją „Solo“, mėnesinis mokestis 16 Eur ir papildomos išlaidos už vaiko šokių drabužius, išvykas. K. lanko mokamą futbolo būrelį, reikalinga įsigyti sportinę avalynę ir aprangą. Leidžia vaiką į vaikų dienos stovyklą, už vaiko priežiūrą ir maitinimą stovyklos metu mokestis sudaro 43,44 Eur. Sūnui reikalingas ortodontinis gydymas, reikia pirkti ortodontinę plokštelę, kuri kainuoja 116 Eur, gydytojo ortodonto konsultacijos kaina 15-30 Eur. K. laikotarpiui nuo 2009 m. vasario 19 d. iki 2016 m. vasario 18 d. apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, viena draudimo įmoka per metus sudaro apie 30 Eur. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro apie 250 Eur darbo užmokestis, kitų pajamų negauna. Finansiškai remia motina, senelė, brolis. Vasarą gauna daržovių, mėsos produktų. Atsakovas yra sveikas, darbingas, jo turtinė padėtis žymiai geresnė nei ieškovės. Atsakovas vyksta į keliones užsienyje, įsigijęs naują televizorių, išlaiko automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), moka draudimo mokestį, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas nuo 2012 m. balandžio 1 d. dienos neteikia vaikui išlaikymo, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. po 150 Eur per mėnesį.

Ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo 25,13 kv. m. bendro ploto vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir 165/895 dalis 8,9500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas yra paveldėjimo teisės liudijimas.

Šalys atsakovo iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), iš esmės pagerino iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Gyvenamasis namas nuo 2001 m. iki 2004 m. buvo rekonstruotas, pakeista namo paskirtis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytus Šiuo adresu esančius nekilnojamuosius daiktus priteisus atsakovui, ieškovei išmokėtina 15350 Eur piniginė kompensacija.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 2805 Eur vertės kilojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 450 Eur vertės minkštąjį baldų kampą; 60 Eur vertės televizorių vaiko kambaryje; 120 Eur vertės televizorių svetainėje; 150 Eur vertės skalbimo mašiną; 25 Eur vertės paveikslą; 450 Eur vertės drabužinę; 150 Eur vertės muzikinį centrą; 100 Eur vertės automobilio AUDI A4 keturis ratus su vasarinėmis padangomis; 100 Eur vertės metalinį seifą; 500 Eur vertės vaiko kambario baldų komplektą; 700 Eur vertės automobilį AUDI A4. Bendru susitarimu didžiąją dalį kilnojamųjų daiktų pasidalijo, tačiau atsakovas neatidavė 150 Eur skalbimo mašinos, 70 Eur vertės automobilio AUDI A4 keturių ratų su vasarinėmis automobilio padangomis, nesutiko grąžinti vaiko kambario baldų. Natūra padalinti santuokoje pagerintą turtą nėra galimybės, nes šalių santykiai labai konfliktiški, turto bendras naudojimas taptų suvaržytu ir pažeistų ieškovės ir sūnaus interesus bei gyvenimo kokybę.

Atsakovas be ieškovės sutikimo 2013 m. lapkričio 26 d. savo tėvui fiktyviai pardavė santuokoje įgytą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje automobilio vertė 6200 Eur. Šis automobilis neįtrauktinas į dalintino turto sąrašą, tačiau iš atsakovo priteistina ½ dalis automobilio rinkos vertės.

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 100, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę „S.“, atsakovui – „P.“. Nepilnamečio vaiko K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos ieškovė; išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. po 120 Eur per mėnesį, iš viso 4320 Eur. Iš atsakovo ieškovei priteisė 7500 Eur kompensaciją už santuokos metu atliktus nekilnojamojo turto pagerinimus; 2550 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovei priteisė 165 Eur vertės skalbimo mašiną; 85 Eur vertės paveikslą; 750 Eur vertės automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 199 Eur vertės automobilio AUDI A4 keturis ratus su vasarinėmis padangomis; viso turto už 1199 Eur. Atsakovui priteisė 244 Eur vertės minkštąjį baldų kampą; 40 Eur vertės televizorių vaiko kambaryje; 275 Eur vertės drabužinę; 92 Eur vertės muzikinį centrą; iš viso turto už 651 Eur. Priteisė iš ieškovės atsakovui 274 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų vertę. Nustatė, kad televizorius „LG“ bei metalinis seifas yra atsakovo asmeninis turtas, tarp šalių nedalintinas. Vaiko kambario baldų komplektą – lovą, rašomąjį stalą ir kėdę, skirtą nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, priteisė ieškovei, neišieškant iš ieškovės kompensacijos atsakovui. Likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito. Nesutarimams prasidėjus, ieškovė paliko šeimą, persikėlė gyventi į kitą būstą. Šeimos iširimą nulėmusia priežastimi nelaikė ieškovės nurodyto atsakovo 2012 m. balandžio 1 d. prieš ieškovę panaudoto fizinio smurto, nes ji iš šeimos būsto išsikėlė tik po dviejų savaičių. Įrodymai ir liudytojų parodymai nepatvirtino, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą. Sprendė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes nesugebėjo dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas nepareiškė prieštaravimų, jog ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų ikisantuokinę pavardę. Atsakovas, sudarydamas santuoką, pavardės nekeitė.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, išvadą byloje teikiančios institucijos išvadą, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina. Nustatė, kad šalių turtinė padėtis nėra bloga. Ieškovė nepagrindė nurodomo išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, jų sūnaus amžių, poreikius (berniukas lanko mokyklą, tokio amžiaus vaikai yra sparčiai augantys, jiems dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, reikalingos įvairios vaiko lavinimo priemonės, medicininės ir higienos priemonės), sprendė, kad bendra 255 Eur suma yra optimali vaikų poreikiams patenkinti. Išlaikymo dydį priteisė įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, tai, kad atsakovas kitų išlaikomų asmenų neturi, yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra.

Nustatė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikui teikė išlaikymą nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. balandžio 10 d., be to, atsakovas sutiko išlaikymo įsiskolinimą mokėti už 30 mėnesių. Nustatydamas išlaikymo dydį už minėtą laikotarpį, atsižvelgė į vaiko jaunesnį amžių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, augančius vaiko poreikius, kainų pokyčius rinkoje, buvusią mažesnę minimalią mėnesio algą.

Nustatė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo jo įsigijimo momento iki santuokos nutraukimo momento buvo pagerintas iš esmės. Nesirėmė liudytojų parodymais dėl pastato rekonstravimo datų, nes liudytojai nurodė priešingas aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų investavusi savo asmenines lėšas į atsakovo nekilnojamąjį turtą, kad prie nekilnojamojo turto būtų ženkliai prisidėjusi asmeninėmis lėšomis. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad nekilnojamasis turtas iš esmės buvo pagerintas santuokos metu, todėl jo nepripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Rekonstrukcijos darbų pabaiga fiksuota 2004 m., t. y. kitais metais po santuokos sudarymo, o iki santuokos sudarymo namo rekonstrukcijos darbai iš esmės buvo baigti, tam tikrą laiko tarpą užtruko ir dokumentacijos paruošimas statybos darbų užbaigimui įregistruoti. Tačiau teismas sutiko, kad gyvenamojo namo remontai, aplinkos pagerinimai buvo vykdomi ir po santuokos sudarymo ir ieškovė savo darbu bei lėšomis prisidėjo prie namų pagerinimo. Šalys nepateikė įrodymų, kokie konkrečiai nekilnojamojo turto pagerinimai atlikti santuokos metu, kokios vertės savo lėšas ir darbą investavo ieškovė. Nustatydamas ieškovei kompensacijos dydį už nekilnojamojo turto pagerinimus, atliktus santuokos metu, teismas atsižvelgė į aplinkybių visumą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, fotonuotraukas, turto vertę jį įsigyjant iš atsakovo asmeninių lėšų (16000 Lt), pokyčius rinkoje (turto vertės padidėjimą net neinvestavus į jį jokių lėšų), 2015 m. liepos 11 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodytą ginčo turto vertę (30700 Eur), įvertino ieškovės turtinę padėtį ir gaunamą darbo užmokestį iki santuokos (1389,24 Lt), santuokos metu (275 Eur), vadovavosi teisingumo ir protingumo principais.

Sprendė, kad atsakovas nepaneigė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos į automobilį BMW X5. Atsakovo vardu laikotarpiu nuo 2004 metų buvo registruoti įvairūs automobiliai, kurie buvo įgyti ir perleisti arba išregistruoti šalims dar faktiškai gyvenant kartu, išskyrus automobilį BMW X5. Atsakovui sumažinant turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, ieškovei priteistina pusės automobilio vertės kompensacija. Šalims pateikus skirtingas automobilio rinkos vertes, teismas vadovavosi abiejų pateiktų verčių aritmetiniu vidurkiu.

Šalims nesutariant dėl kilnojamųjų ir namų apyvokos daiktų įvertinimo, teismas vadovavosi daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu pagal šalių nurodytas vertes (esant kelioms vertėms – didžiausia ir mažiausia). Plazminį televizorių 50PN45 „LG“, atsakovo įgytą šalims faktiškai kartu negyvenant ir nevedant bendro ūkio, ir metalinį seifą, padovanotą atsakovo tėvo, laikė atsakovo asmenine nuosavybe. Nedalino vaiko kambario baldų komplekto, nes jis skirtas vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su mama, vaiko kambarių baldų komplektą perdavė ieškovei, neišieškant iš jos kompensacijos atsakovui už minėtą turtą. Šalims natūra priteisė atitinkamus kilnojamuosius daiktus, atsižvelgiant į ieškovei tenkančią didesnę priteisiamų kilnojamų daiktų vertę, iš ieškovės atsakovui priteisė kompensaciją už atitenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų vertę.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo iš dalies pakeisti sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas teisingai sprendė, kad atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Teisingai nustatė, kad ieškovė gali pretenduoti tik į santuokoje šalių atliktus pagerinimus, tačiau neteisingai nustatė, kad ieškovei mokėtina kompensacija yra 7500 Eur. Tokia išvada nėra pagrįsta jokiais duomenimis. Ieškovė nepateikė santuokos metu atliktų pagerinimų apimties ir (ar) jų vertės įrodymų. Priešingai, ieškovė įrodinėjo, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas neturėjo pagrindo šių aplinkybių įrodinėti. Santuokos metu atlikti tik vonios remonto darbai, virtuvės plytelių bei koridoriaus sienų klijavimo darbai. Visus darbus atliko atsakovas. Tik šių darbų apimtyje galima spręsti kompensacijos ieškovei mokėjimo klausimą. Kritiškai vertina, kad atliktus pagerinimus įrodo fotonuotraukos. Kitų pagerinimų iš pateiktų foto nuotraukų nustatyti negalima. Pagerinimų bendra vertė gali sudaryti 2500 Eur, todėl realiai ieškovei tenka 1250 Eur kompensacija.

Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 2550 Eurų kompensaciją už automobilį BMW X5. Nei santuokos metu, nei šiuo metu šalys nepajėgios įsigyti tokį prabangų automobilį, kurio vertė 5100 Eur. Šalių pajamos visą santuokinį laikotarpį buvo pakankamai mažos. Be to, jos turėjo išlaikyti mažametį sūnų bei namus. Teismas neįvertino, kad automobilį įsigijo atsakovo tėvai, todėl jis negalėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą.

Teismas nepagrįstai, nustatydamas dalintinų kilnojamų daiktų vertę, vadovavosi šalių nurodytų kilnojamų daiktų verte, išvesdamas jos vidurkį. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos pamąstymus apie kilnojamų daiktų vertę, todėl tai vertintina kaip ieškovės nuomonė (pageidavimas). Teismas turėjo ir galėjo vadovautis vieninteliais įrodymais, atsakovo pateiktais išrašais iš internetinių portalų apie parduodamus panaudotus kilnojamus daiktus.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą pakeisti, ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių, pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo priežasčių grindė prielaidomis, o ne įrodymais. Teismas be pagrindo netaikė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos atsakovo kaltės prezumpcijos. Gyvenimą skyrium lėmė prieš ieškovę vaiko akivaizdoje panaudotas atsakovo smurtas. Kaltė pasireiškė fizinio ir psichologinio smurto naudojimu. Atsakovo elgesys ir smurtas ieškovės atžvilgiu darė negatyvų poveikį vaiko vystymuisi, buvo priversta užtikrinti vaiko interesus. Teismas nepagrįstai atmetė šalių susirašinėjimą, aplinkybes apie 2012 m. balandžio 3 d. pareiškimą Prienų rajono policijos komisariatui, 2012 m. balandžio 4 d. išrašą iš ieškovės medicininių dokumentų, liudytojų parodymus. Teismas nepagrįstai vertino policijos pareigūnų, kurie įvykio gerai neatsiminė, paaiškinimus, taip pat atsakovo pakviestų kaimynų, kurie šalių šeiminio gyvenimo nestebėjo, paaiškinimus. Teismas nepagrindė ieškovės kaltės įrodymais. Teismas neįvertino, kad ieškovė po patirto smurto 2012 m. balandžio 1 d., prieš išvykdama privalėjo pasirūpinti kitu būstu ir vaikui užtikrinti tinkamas sąlygas išsikėlimui, staigus išsikraustymas vaikui būtų sukėlęs stresinę situaciją. Neteisingai sprendė, kad šeimos iširimą lėmė abstrakčios priežastys (skirtingi charakteriai, skirtingas požiūris į problemų sprendimą ir pan.). Nepaneigtas atsakovo fizinio smurto naudojimas. Medicininiame išraše, kuris yra prima facie įrodymas, aprašyti ne tik ieškovės nusiskundimai, bet ir nurodytas padarytas sužalojimas. Aplinkybė, jog ieškovė atsisakė atlikti ikiteisminį tyrimą, nepaneigia atsakovo naudoto fizinio smurto. Pareiškimo atsisakė pagailėjusi atsakovo. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovo naudoto smurto nepatvirtino liudytojai. Liudytojų parodymai negali patvirtinti šalių šeimos gyvenimo, kaimynai negyveno su sutuoktiniais. Teismas be pagrindo atsisakė apklausti šalių sūnų, kuris matė atsakovo agresiją. Vaiko apklausa nebūtų jam pakenkusi. Ieškovė ilgą laiką delsė nutraukti santuoką, toleravo atsakovo psichologinį terorą. Teismui neteisingai pripažinus, kad santuoka iširo ne dėl atsakovo kaltės, nepagrįstai nepriteista neturtinė žala.

Teismas neteisingai nustatė vaikui reikalingo išlaikymo dydį, nepagrįstai priteisė mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymo dydį. Įrodyta, kad vaikas turi didesnių poreikių nei įprastai tokio amžiaus vaikai dėl jo gabumų, papildomo lavinimo, ortodontinio gydymo. Pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių sūnaus išlaidas. Vaikas sportuoja, bręsta, dėl ko jam reikalingas visavertis maistas ir didesnės lėšos maistui. Vaikas maitinasi ne tik namuose, bet ir mokykloje. Pripažinęs, kad vaikas lanko futbolo būrelį, šokių studiją, kurie yra mokami ir susidaro papildomos išlaidos rūbams, kelionėms, teismas šių išlaidų neįskaičiavo (25 Eur už šokių būrelį ir 10 Eur už futbolo būrelį). Tai, jog nepateikė vaikui tenkančių išlaidų už kurą skaičiuotės, neįrodo, jog šių išlaidų nepatiria. Vaikas lanko būrelius, dalyvauja konkursuose ir olimpiadose, todėl patiria išlaidų vaiką vežant į šiuos renginius. Sūnaus poreikiai drabužiams ir avalynei atitinka suaugusio asmens poreikius (sūnus aukštas, drabužius ir avalynę perka suaugusių asmenų skyriuose). Teismas nepagrįstai sumažino vaikui tenkančią išlaidų už būstą dalį. Neįrodinėtina, jog vaikui yra reikalingas būstas. Su sūnumi bute gyvena dviese. Ieškovės motina parodė, kad gyvena atskirai. Neprivalėjo visas išlaidas pagrįsti rašytiniais įrodymais. Visuotinai pripažintina, kad vaikui reikia maitintis, turėti būstą, vaiką nuvežti į gydymo įstaigas, būrelius ir pan. Šios išlaidos atitinka protingumo kriterijus, jos gali būti neįrodinėjamos.

Teismas klaidingai vertino šalių turtinę padėtį. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, pajamas sudaro 275 Eur, viena išlaiko sūnų, nuo gyvenimo skyrium atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Atsakovo pajamos ir turimas nekilnojamasis turtas įrodo atsakovo turtinės padėties pranašumą. Atsakovas turi galimybę prie sūnaus išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Laisvu nuo darbo metu jis uždarbiauja, turi papildomų pajamų, kurių neišviešino. Atsakovo darbo laikas yra lankstus, dažnai jis dirba iki 13-15 val., kartais turi laisvadienius.

Teismas neteisingai nustatė ieškovės prisidėjimą prie turto pagerinimo, kai šalys gyveno kartu. Pateikė duomenis apie ieškovės pajamas, kuriomis prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, prisidėjo ir darbu. Iki sūnaus gimimo sodo namelio rekonstrukcija į gyvenamąjį namą buvo baigta. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į VĮ Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta, kad gyvenamasis namas buvo įgytas ne pirkimo, o statybos būdu (rekonstrukcija) ir kad jis yra išviešintas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise statiniai įregistruoti statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu. Tiek gyvenamasis namas, tiek garažas buvo įgytas statybos būdu, šalims gyvenant santuokoje. Teismas šių duomenų nevertino. Teismo pozicija vertinant įrodymus dviprasmiška – sprendžiant kaltės klausimą susirašinėjimo duomenų nevertino, sprendžiant nuosavybės klausimą iš paaiškinimo padarė išvadą apie nuosavybės formą.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovas neteisingai nurodo, kad šalims gyvenant santuokoje buvo atlikti tik vonios remonto darbai ir plytelių ir koridoriaus sienų klijavimo darbai. Tai paneigia namo rekonstrukcijos projektas, statinio priėmimo aktas, fotografijos, liudytojai. Atsakovo pateikta sąmata nelaikytina įrodymu. Atsakovo nurodyti darbai ir medžiagos neatitinka faktinių darbų ir naudotų medžiagų namo rekonstrukcijai. Nėra įrodymų, kad ją pasirašęs asmuo yra kompetentingas sudaryti tokią sąmatą.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad santuokos metu šalys neturėjo lėšų automobilio įsigijimui, tai paneigia ieškovės gautos pajamos. Šalys turėjo papildomo darbo ir papildomų pajamų. Jų turtinė padėtis buvo pakankama namo rekonstravimui, garažo įsirengimui, kiemo pagerinimo darbams, automobilių ir kilnojamųjų daiktų įsigijimui. Paskolų neturėjo. Automobilis įgytas ne už tėvo pinigus, o už šalių lėšas. Aplinkybė apie atsakovo tėvo turėtas lėšas neįrodo jų panaudojimo automobilio įsigijimui. Atsakovo tėvas turėjo automobilį, jam nereikėjo kito automobilio. Automobilis buvo naudojamas šalių poreikiams. Atsakovas neneigė, kad jis vienas naudojosi automobiliu iki jo perrašymo tėvui ir vėliau.

Nė viena iš šalių nepateikė teismui turto vertintojo išvados apie dalintinų kilnojamųjų daiktų vertę. Teismas pagrįstai ją nustatė, išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės. Atsakovas teismui teikė ne įrodymus, o skelbimus iš internetinių portalų. Skelbimuose nurodyti daiktai pagal jų pagaminimo laiką ir identifikuojančius požymius nėra panašūs. Atsakovo pateikti skelbimai nėra patikimi įrodymai.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismas teisingai nustatė šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas nenustatė aplinkybių apie atsakovo smurtą šeimoje. Ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė neįrodė buvus pagrindą taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalį. Teismas teisingai įvertino ieškovės 2012 m. balandžio mėn. išėjimo iš namų aplinkybes. Priežastis, kodėl ieškovė iš namų išėjo tik po 2 savaičių, nurodo tik apeliaciniame skunde. Be to, šios priežastys nepagrįstos, nes butas, į kurį išsikėlė gyventi ieškovė, buvo laisvas, ieškovės motina tuo metu jau gyveno Birštone, taip pat ieškovė turėjo kitą butą. Ieškovė nepagrindė aplinkybių, susijusių su vaiko patiriamu stresu. Medicininio dokumento išrašas nepatvirtina atsakovo smurto, nes sužalojimai galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis. Ant ieškovės pareiškimo dėl fizinio smurto tyrimo pradžios nėra žymos apie jo gavimą policijos komisariate, liudytojais iškviesti policijos pareigūnai nepatvirtino šalių kreipimosi į policijos komisariatą. Nė vienas liudytojas, išskyrus ieškovės motiną, nepatvirtino atsakovo fizinio smurto naudojimo fakto. Teismas pagrįstai neapklausė šalių sūnaus, nes tai sukeltų jam stresą, sąlygotų dar didesnį atitolinimą nuo tėvo, be to, šalių sūnaus parodymai gali būti įtakoti ieškovės. 2007 m. gegužės 24 d. įvykiai vertintini kaip šeiminis konfliktas, kurį šalys išsprendė. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neįrodė buvus tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė perrašinėja ieškinį, kuris teismo jau buvo įvertintas. Ieškovės nurodomas šalių susirašinėjimas nefiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nėra aktualus laiko aspektu. Teismas neprivalo pasisakyti dėl visų duomenų, neprivalo įvertinti visų šalių nurodytų aplinkybių.

Teismas priteisė tinkamo dydžio išlaikymą šalių sūnui, daugiau kaip pusę minimalios mėnesinės algos. Ieškovė nepagrindė išleidžiamų sumų. Teismas atsižvelgė į vaiko ortodontinio gydymo poreikį. Iš ieškovės pateiktų pažymų neaišku, koks konkrečiai ortodontinis gydymas reikalingas vaikui, kiek jis gali kainuoti. Teismas teisingai įvertino šalių turtinę padėtį. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ji valdo ir disponuoja nekilnojamuoju turtu.

Teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog santuokos metu ginčo turtas iš esmės buvo pagerintas ieškovės darbu ir lėšomis. Namo rekonstrukcijos darbus iš esmės atliko atsakovas, jo tėvas su pagalbininkais. Sudarę santuoką, šalys buvo 25 metų amžiaus, todėl visus namo rekonstrukcijos darbus finansavo atsakovo tėvai. Ieškovė neįrodė šalių gyvenimo kartu iki santuokos. Ji neteisingai nurodo, kad VĮ Registrų centro išraše turtas registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tokios žymos nėra. VĮ Registrų centras nekompetentingas spręsti, ar turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką, teisingai nustatė šalių kaltę dėl jos iširimo priežasčių, šalių nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį, atsakovo asmeninio turto pagerinimo santuokos metu lygmenį ir ieškovės prisidėjimą prie pagerinimo, ar pagrįstai automobilį pripažino bendrąja jungtine nuosavybe bei nustatė kilnojamųjų daiktų vertę.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Prie apeliacinio skundo atsakovas pateikė naują įrodymą – 2016 m. balandžio 5 d. E. R. sudarytą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidaus ir lauko darbų atlikimo sąmatą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, taip pat tuo, kad išvardintų naujų įrodymų turinys žinomas abiems šalims (jos pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus), tinkamam apeliacinių skundų išnagrinėjimui minėtas įrodymas priimtinas.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl šeimos iširimo

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės ieškovės argumentus, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Iš jos pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2012 m. balandžio 1 d. atsakovo naudoto smurto matyti, kad šalių fizinis poveikis (mušimas) viena kitai buvo abipusis, todėl nėra pagrindo spręsti, jog dėl šių veiksmų atlikimo vaiko akivaizdoje kaip dėl šeimos iširimo priežasties yra kaltas tik atsakovas. Ieškovės veiksmai atitinka pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba nesugebėjo abu sutuoktiniai. Minėtas veiksmų pobūdis leidžia spręsti, kad šalių mažamečio vaiko apklausa liudytoju teisme neatitiktų jo interesų. Apeliantė pripažįsta, jog pareiškimą atsiėmė (byloje nėra duomenų ir apie jo užregistravimą policijos komisariate). Jokie byloje apklausti nešališki liudytojai, išskyrus ieškovės motiną, atsakovo smurto prieš ieškovę nepatvirtino. Apeliantė tai pripažįsta teigdama, kad liudytojų parodymai šeimos gyvenimo negali patvirtinti, todėl remtis vien jos motinos parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Šalių susirašinėjimas pradėjus gyventi skyrium interneto tinklalapyje „facebook“, po pusės metų vertinant savo veiksmus, šeimos iširimo priežasties neparodo. Kita vertus, jei apeliantė šeimos iširimo priežastį įrodinėja susirašinėjimu, tam turėtų pateikti ne tik atsakovo žinutę, bet visą susirašinėjimo turinį. Šiuo atveju iš menamos ieškovės žinutės dalies t. 2 b. l. 109 matyti, kad ji pataria atsakovui nesujausti vienišam ar paliktam. Neįvertinus šalių pasisakymų viso susirašinėjimo kontekste, iš „facebook“ puslapio ištraukos negalima spręsti apie atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Nenustačius, kad santuoka nutrūko dėl 2012 m. balandžio 1 d. fizinio smurto vien tik iš atsakovo pusės, negalima remtis 2012 m. balandžio 4 d. ieškovės medicininių dokumentų išrašu ar jos 2013 metų psichologinės būklės įrodymais kaip atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo patvirtinančiais duomenimis. Šalys kartu nebegyvena nuo 2012 m. balandžio vidurio, todėl atsakovo bendravimas su kita moterimi nuo 2014 metų pavasario negali būti laikomas šalių šeimos iširimo priežastimi. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, spręsdamas dėl abiejų šalių kaltės dėl šeimos iširimo.

Dėl vaiko išlaikymo dydžio

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė prašė priteisti vaikui išlaikymą po 225 Eur, atsakovas sutiko mokėti po 150 Eur, pirmosios instancijos teismas nustatė 180 Eur išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma atitinka ir šalių vaiko poreikius, ir atsakovo galimybes bei pareigą tokio dydžio išlaikymą teikti. Įvertinus CK 3.192 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą abiejų tėvų (šiuo atveju – apeliantės) pareigą teikti analogiško dydžio išlaikymą sūnui, apeliantės pageidaujama mėnesinė išlaikymo suma ženkliai viršytų dabartinę vidutinę mėnesinę algą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių turtinė padėtis nėra bloga. Tai pagrindžia ir šalių pirmosios instancijos teismui teikti duomenys, prašant atleisti nuo žyminio mokesčio (atsakovas pateikė VĮ Regitra duomenis apie tai jo turimą automobilį Audi A4, kurio pirmosios registracijos 1995 m., VSDFV pažymas apie savo socialinį draudimą 2015 m. balandžio – 2016 m. kovo mėnesių laikotarpiu ( draudžiamosios pajamos 2015 m. buvo 2941,20 Eur, 2016 m. – 1050,00 Eur), banko sąskaitos išrašą (debeto apyvarta 163,75 Eur), UAB „Keliūta“ pažymą apie uždarbį 2015 m. kovo – 2016 m. kovo mėnesių laikotarpiu (išmokama suma svyruoja nuo 266,93 Eur iki 296,00 Eur), ieškovė pateikė VĮ Regitra duomenis apie tai, kad ji neturi transporto priemonės, VSDFV pažymas apie savo socialinį draudimą 1996 m. liepos – 2016 m. kovo mėnesių laikotarpiu, UAB „Ernas“ pažymą apie savo darbo užmokestį 2016 m. vasario – balandžio mėnesiais (išmokama suma 205-307 Eur ), metines pajamų deklaracijas, VĮ Registrų centras duomenis apie jos nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą (165/895 dalį 8,95 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini)), vaiko mokymąsi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir 10,14 Eur mėnesinį mokestį už mokslą). Abi šalys turi nekilnojamojo turto, nuosavus gyvenamuosius būstus, šiuo metu abiejų vidutinis mėnesinis uždarbis yra panašaus dydžio (apie 300 Eur). Apeliantė ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo galimai gaunamas papildomas pajamas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Faktas, kad ieškovė šiuo metu neturi automobilio, o ieškovo vardu yra įregistruotas 1995 m. gamybos automobilis, neleidžia daryti išvados apie ženkliai geresnę jo turtinę padėtį.

Apeliantės išvardintos išlaidos vaiko išlaikymui, įskaitant jam tenkančią komunalinių paslaugų dalį, ortodontinį gydymą ir vaiko gabumus atitinkantį lavinimą, nerodo, kad jis turi išskirtinių specialiųjų poreikių, kuriems 360 Eur abiejų tėvų skirtina išlaikymo suma per mėnesį būtų nepakankama. Ieškovė su vaiku gyvena nedideliame (duomenys neskelbtini) mieste, kur visos ugdymo ir gydymo įstaigos yra pasiekiamos pėsčiomis, todėl nėra aišku, kodėl vaiko išlaidoms yra priskiriamos ir išlaidos kurui (apeliantė jų nepagrindė).

Dėl namų valdos padalijimo

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovo asmeninės nuosavybės teise įsigyta namų valda nebuvo iš esmės pagerinta santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Aplinkybė, kad nekilnojamojo turto registre ginčo valda yra įregistruota kaip sukurta statybos būdu (rekonstruota), nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog ją atsakovas iki santuokos (2003 m. rugsėjo 20 d.) įsigijo 2000 metais pagal pirkimo pardavimo sutartį, valda po 2001 m. pradėtos rekonstrukcijos tapo tinkama naudoti 2004 metų pabaigoje, ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto apie apsigyvenimą šioje valdoje nuo santuokos sudarymo, apie stogo dangos uždengimą 2003 metų vasarą. Nei liudytojų parodymai, nei rašytiniai įrodymai neįrodo, kad ieškovė būtų investavusi savo asmenines lėšas į atsakovo nekilnojamąjį turtą, kad būtų ženkliai prisidėjusi savo asmeninėmis lėšomis prie ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis sprendime detaliai ištirtais įrodymais, teisingai nustatė, kad esminiai rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki santuokos sudarymo, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti 30700,00 Eur vertės nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine šalių nuosavybe yra neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė įrodė savo darbu bei gaunamomis lėšomis santuokos metu (darbo užmokesčiu) prisidėjusi prie gyvenamojo namo išorės ir vidaus bei aplinkos pagerinimo, už ką jai priteista piniginė kompensacija. Šią išvadą paneigiančių duomenų apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl piniginės kompensacijos dydžio

Išvada apie ieškovei iš atsakovo priteistos piniginės kompensacijos dydį yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo apskaičiavimu, remiantis nekilnojamojo turto įsigijimo ir dabartine verte, liudytojų parodymais, tuo, kad šalys nepateikė įrodymų apie konkrečius namų valdos pagerinimus santuokos metu ir ieškovės į tai investuoto darbo vertę bei lėšas (CPK 178 straipsnis), atsižvelgiant į turto rinkos vertės pokyčius, teisingumo ir protingumo principus. Apelianto atsakovo pateikta sąmata neleidžia daryti išvados apie mažesnį piniginės kompensacijos dydį, nes yra sudaryta ne darbų atlikimo metu, o 2016 metais balandžio 5 d. Pateikęs duomenis, kad sąmatą pasirašęs asmuo yra kompetentingas ją sudaryti, tokia sąmata atsakovas galėtų įrodinėti ginčijamą aplinkybę, jei ji būtų sudaryta ir užsakovo bei rangovo pasirašyta darbų atlikimo metu. Apeliacinės instancijos teismas ja nesiremia, nes sąmatos kaip darbų kiekio ir vertės įrodymo atsakovas neteikė pirmosios instancijos teismui, kita vertus, šiuo metu ji nepatvirtina nei nurodytų darbų kiekio, nei kainos. Šių duomenų darbų atlikimo metu atsakovas nefiksavo. Sąmatą sudaręs asmuo nurodė, kad medžiagų kainos nustatytos remiantis UAB „Senukų prekybos centras“ duomenimis, tačiau tokį medžiagų įsigijimo būdą patvirtinančių įrodymų nėra. Sąmata nenuginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovei priteisto piniginės kompensacijos dydžio.

Dėl automobilio BMW X5 padalijimo

Atmestini atsakovo argumentai dėl nepagrįsto pripažinimo, kad santuokos metu jo vardu įregistruota transporto priemonė nuosavybės teise priklauso tėvams. Jei šalių turtinė padėtis buvo pakankama namo remontui, logiška manyti, kad jie išgalėjo įsigyti ir automobilį. Duomenys apie atsakovo tėvo turėtas lėšas savaime neįrodo jų panaudojimo automobilio įsigijimui. Automobilis buvo naudojamas šalių poreikiams. Atsakovas pripažino, kad jis vienas naudojosi automobiliu iki jo perrašymo tėvui ir vėliau, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jo priteisė piniginę kompensaciją už tėvui perleistą automobilį, šalims pradėjus gyventi skyrium.

Dėl kilnojamųjų daiktų vertės nustatymo

Nei viena šalis nepateikė objektyvių duomenų (įsigijimo dokumentų, turto vertinimo išvadų) apie kilnojamųjų daiktų vertę, todėl pirmosios instancijos teismas, ją nustatydamas, teisingai ir protingai rėmėsi šalių nurodytų verčių vidurkiu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atsakovo pateikti išrašai iš internetinių portalų apie kitų asmenų parduodamus panaudotus kilnojamus daiktus nepagrindžia, kad tokia yra šalių įsigytų konkrečių daiktų vertė.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių kaltę dėl šeimos iširimo priežasčių, šalių nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį, bendrosios jungtinės nuosavybės sudėtį ir vertę, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo asmeninės nuosavybės teise įsigyto turto esminio pagerinimo sutuoktinių darbu ir lėšomis ar savo darbu ir lėšomis, teisingai nustatė jai priteistinos piniginės kompensacijos dydį, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nepatenkinus abiejų šalių apeliacinių skundų, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinio proceso metu nepaskirstytinos. Kadangi 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atidėjo 351 Eur žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą atsakovui, iš jo valstybei priteistina 351 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 351 (tris šimtus penkiasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.