Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjui ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bem Europe“ atstovui advokatui S. D.

atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovėms (-ui) J. D.. D. D., V. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Bem Europe“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai S. D. ir UAB „Bem Europe“, atstovaujama advokato S. D. (toliau – ir Bendrovė), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą atsisakyti pateikti informaciją advokatui S. D. (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) pateikti advokatui S. D. 2022 m. vasario 25 d. Era Ventures Limited el. laiško Tarnybai kopiją.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėjai grindžia tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu Tarnyba atsisakė pateikti pareiškėjų prašomą informaciją, t. y. UAB „Bankera“ el. laišką. Pareiškėjas S. D. tokios informacijos iš atsakovės reikalauja, remdamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 44 str. nuostatomis bei atsakovei nurodydamas, jog medžiaga jam yra reikalinga, norint suteikti tinkamas teisines paslaugas klientui – Bendrovei, t. y. pateikti teisinę konsultaciją dėl Tarnybos 2022 m. kovo 1 d. rašto Nr. 4E-3071 pagrįstumo.

Pareiškėjai, manydami, kad turi teisę reikalauti bendrovės Era Ventures Limited (UAB „Bankera“) Tarnybai pateiktos informacijos dėl galimai klaidinančios pareiškėjų reklamos, teigia, kad šiuo atveju nei pareiškėjas S. D., nei Bendrovė nebuvo supažindinti su 2022 m. vasario 25 d. el. laišku, kurį UAB „Bankera“ siuntė atsakovei ir kuriame nurodė konkrečias bendroves, veikiančias minėtoje sferoje, kurios, jos teigimu, yra įsteigtos (ir minėtas paslaugas teikia) anksčiau nei Bendrovė.

2.2. Tvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 29 d. el. laiške Tarnybai buvo aiškiai nurodęs, kodėl prašoma informacija yra jam reikalinga, kaip Bendrovės interesus atstovaujančiam advokatui, ir kaip ji susijusi su konkrečiomis Bendrovei teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Pareiškėjas kaip advokatas, neturėdamas informacijos apie tai, kuriuos būtent ūkio subjektus Tarnyba laiko neva pritaikusiais „blockchain“ technologiją savo veikloje, negali tinkamai įvertinti 2022 m. kovo 25 d. Tarnybos rekomendacijos pagrįstumo, t. y. ar „Bankera“ pateikta informacija nesuklaidino Tarnybos. Anot pareiškėjo, Europoje veikia daugybė finansinių paslaugų teikėjų ir norint nustatyti, ar tam tikras paslaugų teikėjas, iš tiesų, savo paslaugas grindžia „blockchain“ technologija, gali reikėti ir specifinių finansinių paslaugų sektoriaus žinių. Tuo tarpi tokia teisinė konsultacija yra reikalinga Bendrovei sprendžiant dėl tolimesnių veiksmų, nes Bendrovė galėtų svarstyti ir apie tolimesnį reklaminio teiginio, jog Bendrovė yra pirmoji „blockchain“ technologijos pagrindu paremtų finansinių paslaugų teikėja Europoje, naudojimą, jeigu „Bankera“ el. laiške pateikti pavyzdžiai apie neva anksčiau veikiančias bendroves būtų klaidingi, jeigu šiuo atveju paaiškėtų, kad nurodytos tos įmonės, kurios iš tikrųjų neteikia tokia technologija pagrįstų paslaugų.

2.3. Pareiškėjų manymu, Tarnyba nepateikė jokių argumentų, kodėl atmetė pareiškėjo prašymą, o nurodė tik formalius atsakymus, kurie visiškai ignoravo aplinkybę, jog Tarnybos 2022 m. kovo 25 d. Rekomendacija pagrįsta informacija apie kitas neva anksčiau paslaugas pradėjusias teikti bendroves. Ši informacija buvo pateikta Bendrovės konkurento ir todėl turi būti vertinama kritiškai, leidžiant pačiai Bendrovei su ja susipažinti ir pakomentuoti jos pagrįstumą ar galimus netikslumus. Tačiau, anot pareiškėjo, šiuo atveju atsakovė to nepadarė. Esant tokiai situacijai, yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 6 d. ir 9 d. įtvirtinti lygiateisiškumo ir objektyvumo principai.

2.4. Teigia, kad skundžiamame Sprendime nėra nurodyta, kodėl atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjo Advokatūros įstatymo 44 str. nuostatomis pagrįstą prašymą, t. y. nepateikta jokių Sprendimo motyvų. Nėra aišku, kokiu pagrindu remiantis Tarnyba laiko, jog šiuo atveju nebūtų teikiama teisinė paslauga. Tuo tarpu pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju Bendrovei reikalinga konsultacija dėl Tarnybos 2022 m. kovo 25 d. Rekomendacijos pagrįstumo, kadangi tai galėtų turėti įtakos ir tolimesniems Bendrovės veiksmams (Bendrovės sprendimui laikytis rekomendacijos ar apie pasekmes, jeigu jos būtų nesilaikoma).

2.5. Mano, kad Tarnyba Sprendime iš esmės pripažino, jog informacija yra susijusi su teisinėmis paslaugoms, tačiau vertino, kad ji neva nėra reikalinga. Savo tokį vertinimą atsakovė grindė tuo, kad klientas būtų konsultuojamas dėl rekomendacinio pobūdžio Tarnybos sprendimo, tačiau pati pripažįsta, kad rekomendaciniu sprendimu siekiama buvo užtikrinti skleidžiamos informacijos teisingumą, t. y. konkrečiai paveikti teisines pasekmes turintį Bendrovės elgesį.

2.6. Taip pat skunde nurodoma, kad vien UAB „Bankera“ teiginys, jog el. laiškas neva yra konfidencialus, nėra pagrindas nepateikti jo pareiškėjui. Sprendžiant iš skundžiamo Sprendimo, UAB „Bankera“ nepateikė jokio pagrindimo, kodėl ši informacija turėtų būti saugotina (remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. įtvirtintu komercinės ir profesinės paslapties apibrėžimu ir kriterijais), o tik deklaratyviai nurodė, jog el. laiškas konfidencialus. Be kita ko, toks faktas, kokios konkrečios bendrovės teikia „blockchain“ technologija pagrįstas paslaugas, apskritai negali būti konfidencialus. Jeigu informacija apie tai, jog kitos bendrovės veikia „blockchain“ technologijos pagrindu būtų konfidenciali, tai reikštų, kad ši informacija jokiems vartotojams yra nežinoma ir jie negali būti klaidinami Bendrovės teiginio, kad ji yra pirmoji „blockchain“ finansinių paslaugų teikėja ES. Atitinkamai, Tarnybos rekomendacija būtų vertintina kaip nepagrįsta.

2.7. Pareiškėjui svarbu įvertinti, kokius būtent ūkio subjektus Tarnyba laikė kaip neva anksčiau nei Bendrovė pasiūliusius „blockchain“ pagrindu paremtas finansines paslaugas ir pareiškėjas aiškiai nurodė, kodėl prašoma informacija yra susijusi su teisiniu paslaugų teikimu, t. y. įgyvendino Advokatūros įstatymo 44 str. numatytą sąlygą. Taigi skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas kaip visiškai nepagrįstas.

3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jų skundo netenkinti. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia iš esmės tokiais argumentais:

3.1. Atsakovė nesutinka su skundo argumentais, Tarnyba išimtinai vadovavosi tik bendrovės Era Ventures Limited, atstovaujamos advokato R. B., skundu ir 2022 m. vasario 25 d. el. laiške pateikta informacija, pažymėdama, kad Tarnyba 2022 m. kovo 25 d. raštą Nr. 4E-3571 (rekomendaciją) pareiškėjai pateikė, vadovaudamasi Reklamos įstatyme keliamais reikalavimais ir įvertinusi ne tik Era Ventures Limited, atstovaujamos advokato R. B., pateiktą informaciją, tačiau taip pat atsižvelgdama į Bendrovės Tarnybai pateiktą atsakymą ir paaiškinimus bei į viešai prieinamą informaciją apie su „blockchain“ technologija susijusias bendroves (šią informaciją galima rasti viešai), taip pat į tai, kad pareiškėja Tarnybai nepateikė duomenų, pagrindžiančių skelbto teiginio „The first blockchain financial institution in Europe“ teisingumą (tame tarpe ir paneigiančių bendrovės Era Ventures Limited argumentus, jog „blockchain“ technologija yra naudojama ir kitų finansines paslaugas Europos rinkoje teikiančių įmonių). Tai nurodyta ir teiktoje rekomendacijoje. Todėl skundo argumentas, jog Tarnyba pateikdama rekomendaciją išimtinai rėmėsi tik bendrovės Era Ventures Limited pateikta informacija, nėra teisėtas ir pagrįstas.

3.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo pasiūlyta reklamuojamą teiginį pakoreguoti (pateiktas siūlymas pašalinti teiginius, referuojančius į tai, jog pareiškėja yra pirmoji įmonė Europos finansinių paslaugų rinkoje, naudojanti „blockchain“ technologijas), tačiau rekomendacijoje pateiktas pasiūlymas yra tik rekomendacinio pobūdžio, rekomenduojant reklamos veiklos subjektui imtis atitinkamų priemonių galimam Reklamos įstatymo pažeidimui ištaisyti. Atsakovei nėra aišku, kodėl skunde teigiama, jog Tarnybos rekomendacija pareiškėjai sukelia teisines pasekmes.

Pastebi, kad Bendrovė, neginčydama Tarnybos rekomendacijoje pateiktų aplinkybių vertinimo ir išvadų teisėtumo, atsižvelgė į Tarnybos rekomendaciją ir pakeitė minėtą teiginį.

3.3. Mano, kad Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo prašomos pateikti informacijos pobūdį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia, kad, jeigu pareiškėjas prašo duomenų, kurių tam tikrą dalį sudaro duomenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, teikiama tik ta duomenų dalis, kuri nėra nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti Bendrovės atstovaujančio advokato 2022 m. vasario 25 d. el. laiško kopiją.

3.4. Pasisakydama dėl skundo argumento, jog Tarnyba Sprendimu atsisakydama pareiškėjui advokatui S. D. pateikti jo prašomą informaciją, nepateikė motyvų, pagrindžiančių šį atsisakymą, paaiškina, kad Tarnyba aiškiai nurodė, jog negali pateikti prašomos informacijos, kadangi bendrovės Era Ventures Limited atstovaujančio advokato 2022 m. vasario 25 d. el. laiške pateiktas įspėjimas dėl informacijos konfidencialumo. Be to, vartojimo ginčus nagrinėjančioms institucijoms pateikta reklamos vartotojų (jiems atstovaujančių asmenų) ir su reklamos vartotojais susijusi informacija (ne bendro pobūdžio informacija) gali būti atskleidžiama tik tiek, kiek tai susiję su ginčo nagrinėjimu, o visa reikšminga informacija, susijusi su pareiškėjos Bendrovės skleidžiama informacija, pareiškėjai jau buvo pateikta Tarnybos 2022 m. kovo 1 d. rašte Nr. 4E-3071 bei su juo pateikiamuose prieduose.

3.5. Dėl konfidencialios informacijos teikimo tretiesiems asmenims, pažymi, kad būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Teigia, kad įstatymas suteikia teisę pačiai bendrovei spręsti, kokia informacija jai yra vertinga, slapta ir konfidenciali bei turi būti saugoma nuo trečiųjų asmenų. Taigi Tarnyba, gavusi bendrovės Era Ventures Limited atstovaujančio advokato 2022 m. vasario 25 d. el. laišką, kuriame buvo pateiktas įspėjimas dėl informacijos konfidencialumo (el. laiške pateikta informacija yra konfidenciali), atsižvelgdama į teisės aktuose priežiūros institucijai įtvirtintą pareigą saugoti reklamos veiklos subjektų pateiktą informaciją, kurioje yra nurodoma, jog ji yra konfidenciali ir neatskleisti jos tretiesiems asmenims, įvertinusi tai, jog pareiškėjai visa esminė, su gauto skundo aplinkybėmis susijusi informacija jau buvo pateikta, priėmė ginčijamą Sprendimą jos neteikti tretiesiems asmenims (šiuo atveju – pareiškėjui advokatui S. D.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Tarnyba 2022 m. vasario 17 d. gavo bendrovės Era Ventures Limited, atstovaujamos advokato R. B., skundą dėl pareiškėjos skleidžiamos galimai klaidinančios reklamos, (o būtent teiginio „The first blockchain financial institution in Europe“) atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) nuostatoms.

4.2. Įvertinusi bendrovės Era Ventures Limited (toliau – ir Bendrovė2), atstovaujamos advokato R. B., skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjos Tarnybai pateiktame atsakyme nurodytą informaciją, taip pat atsižvelgiant ir į viešai prieinamą informaciją apie su „blockchain“ technologija susijusias bendroves, į tai, kad pareiškėja nepateikė Tarnybai duomenų, įrodančių skelbto teiginio „The first blockchain financial institution in Europe“ teisingumą, Tarnyba, vadovaudamasi Reklamos įstatymo nuostatomis, 2022 m. kovo 25 d. rašte Nr. 4E-3571 pareiškėjai nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo įtarti, kad Bendrovės skleidžiama reklama yra galimai klaidinanti. Taigi, Tarnybos nuomone, Bendrovės skleista informacija galėtų iškreipti vartotojų ekonominį elgesį.

4.3. Tarnyba, įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nebuvo pradėtos teikti, t. y. pažeidimu padaryta labai nedidelė žala, nustatė, jog yra vienas iš mažareikšmių reklamos vertinimo kriterijų, nurodytų Mažareikšmių Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų kriterijų, patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-314, 5.4. punkte, todėl Tarnyba 2022 m. kovo 25 d. raštu Nr. 4E-3571 (toliau – ir Rekomendacija) nusprendė rekomenduoti pareiškėjai nedelsiant imtis atitinkamų skleidžiamų reklamų koregavimo veiksmų (pašalinant teiginius, referuojančius į tai, jog pareiškėja yra pirmoji įmonė Europos finansinių paslaugų rinkoje, naudojanti „blockchain“ technologijas). Minėtame rašte (rekomendacijoje) Tarnyba pareiškėjai taip pat pasiūlė „blockchain“ technologijų ir / ar su tuo susijusių inovacijų naudojimą akcentuoti kitais būdais.

4.4. Tarnyba 2022 m. balandžio 5 d. (t. y. jau po Tarnybos pateiktos rekomendacijos įgyvendinimo), gavo pareiškėjo advokato S. D. el. laišką (reg. 2022 m. balandžio 6 d., Nr. 5-2501), kuriame pareiškėjas nurodė, jog Tarnyba, priimdama aukščiau nurodytą rekomendaciją, rėmėsi bendrovės Era Ventures Limited atstovaujančio advokato 2022 m. vasario 25 d. el. laiške pateikta informacija, todėl pareiškėjui kaip proceso šaliai, kurios atžvilgiu buvo pateiktas bendrovės Era Ventures Limited skundas, turėtų būti leidžiama susipažinti su visa nagrinėjamos situacijos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, Tarnybos paprašė pateikti jam minėto laiško kopiją.

4.5. Atsižvelgdama į pareiškėjo advokato S. D. el. laiške pateiktą prašymą, Tarnyba 2022 m. balandžio 15 d. priimtame Sprendime nurodė, kad visa reikšminga informacija, susijusi su pareiškėjos skleidžiama informacija (būtent skleidžiamu teiginiu „The first blockchain financial institution in Europe“) ir jos vertinimu, pareiškėjai buvo pateikta Tarnybos 2022 m. kovo 1 d. rašte Nr. 4E-3071 bei su juo pateikiamuose prieduose. Tarnyba taip pat nurodė, kad asmenų teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją, kuria jie disponuoja ir (ar) tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus ir šios informacijos panaudojimo komerciniams ir nekomerciniams tikslams tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktai nustato, jog šis įstatymas netaikomas dokumentams, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys <...>; taip pat netaikomas dokumentams, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą.

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, Tarnyba Sprendime nurodė, kad vartojimo ginčus nagrinėjančioms institucijoms pateikta reklamos vartotojų (jiems atstovaujančių asmenų) ir su reklamos vartotojais susijusi informacija (ne bendro pobūdžio informacija) gali būti atskleidžiama tik tiek, kiek tai susiję su ginčo nagrinėjimu. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad informacija, kurią pareiškėjas advokatas S. D. prašo pateikti, nėra susijusi su pareiškėjos atžvilgiu priimtais administraciniais sprendimais (pareiškėjui teikiant teisinę pagalbą klientui), o su rekomendacinio pobūdžio rašto, kurio paskirtis buvo užtikrinti Bendrovės skleidžiamos informacijos teisingumą, ginant viešąjį vartotojų interesą, vykdymu. Be to, nurodyta, jog el. laiške pateikta informacija yra konfidenciali.

5. Nagrinėjamu atveju taikytinas Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) bei Advokatūros įstatymas.

Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jis netaikomas: duomenims, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį (3 punktas); duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą (4 punktas);

Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad „advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti“.

6. Iš esmės Tarnyba remiasi tuo, kad Bendrovės atžvilgiu priėmė rekomendacinio pobūdžio raštą, kuris teisinių pasekmių nesukelia ir advokato interesas gauti informaciją nebuvo pažeistas, nes nebuvo poreikio gintis nuo tokio sprendimo, be to, buvo reikalaujama pateikti informaciją, kurios pateikimas buvo ribojamas paties informacijos teikėjo nurodymu.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) savo praktikoje yra pasisakęs, kad atsisakymo suteikti informaciją advokatui pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į advokato teisinio statuso ypatumus. Šiuo aspektu paminėtina, kad pagal Advokatūros įstatymą Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis (3 str. 1 d.); advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (2 str. 1 d.); advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (4 str. 1 d.); kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (4 str. 2 d.); advokatai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi inter alia (be kita ko) advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, advokatų veiklos teisėtumo principais (5 str. 1, 3 p.); teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą įrašyti advokatai, į kurį įrašomi tik nustatyta tvarka prisiekę advokatai, apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę (17 str. 1 d. 2 d. 1, 2, p.). Iš Konstitucijos ir įstatymų kylantys advokatų teisinio statuso ypatumai suponuoja jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties (žr. pavyzdžiui, LVAT 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022).

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, susidarė situacija, kurioje Tarnyba Rekomendacijoje išreiškė abejonę dėl Bendrovės naudojamo rinkodaros teiginio (kad ji yra pirmoji „blockchain“ technologiją naudojanti finansų institucija Europoje) pagrįstumo, be kita ko, tuo aspektu, kad jai Bendrovė2 pateikė informaciją apie tai, kad konkrečios bendrovės, veikiančios minėtoje sferoje, kurios, Bendrovės2 teigimu, yra įsteigtos (ir minėtoje rinkoje paslaugas teikia) anksčiau nei Bendrovė. Sutiktina su atsakove, kad pati Bendrovė turėtų pagrįsti savo rinkodaroje naudojamų teiginių teisingumą, tačiau tai nepaneigia (o greičiau pagrindžia) Bendrovės intereso žinoti ir pasitikrinti tokio teiginio teisingumą. Tarnyba Rekomendaciją grindė, be kita ko, tuo, kad Bendrovė2 2022 m. vasario 25 d. elektroniniame laiške nurodė konkrečias bendroves, veikiančias aptariamoje srityje, kurios pradėjo teikti paslaugas anksčiau nei Bendrovė. Tokia informacija turi esminę reikšmę Bendrovės naudojamo rinkodaros teiginio validumui, taigi akivaizdus Bendrovės interesas gauti tokią informaciją, siekiant išsiaiškinti, kokia apimtimi ji gali naudoti aptariamą rinkodaros teiginį. Šio intereso nepaneigia ir aplinkybė, kad Bendrovė nutarė (bent laikinai) nebenaudoti aptariamo teiginio. Įvertinus aptartą LVAT jurisprudenciją dėl advokato teisės gauti informaciją, darytina išvada, kad advokatas gali pasirinkti teisinių paslaugų apimtį, taigi ir galimas interesų gynimo priemones. Taigi aplinkybė, kad Rekomendacijos yra neprivalomo pobūdžio, nepaneigia to, kad susidariusioje situacijoje yra galimos įvairios Bendrovės teisių ir interesų gynimo priemonės (nebūtinai Rekomendacijos ginčijimas) ir advokatui lieka diskrecija dėl tokių priemonių pasirinkimo.

9. Tokio pobūdžio bylose reikia įvertinti, ar advokatas nurodė duomenų reikalingumą ir ryšį su teikiamomis teisėmis paslaugomis. Advokatas (pareiškėjas) 2022 m. balandžio 5 d. prašyme nurodė, kad Bendrovės 2 2022 m. vasario 25 d. elektorinis laiškas jam reikalingas tam, kad įsitikinti tuo, ar Rekomendacijoje nurodytas teiginys, kad kitos bendrovės anksčiau pradėjo panašių paslaugų sektoriuje naudoti „blockchain“ technologiją, yra teisingas. Kaip jau aptarta, Įmonės interesas žinoti kitas bendroves, kurios galimai anksčiau pradėjo naudoti minėtą technologiją, yra pagrįstas. Taigi laikytina, kad informacijos reikalingumas ir ryšys su teisinėmis paslaugomis buvo nurodytas.

10. Antrasis argumentas, kuriuo remiasi atsakovė, yra tai, kad Bendrovė2 buvo apribojusi savo 2022 m. vasario 25 d. elektroniniame laiške pateiktos informacijos atskleidimą kitiems asmenims:

10.1. Advokato teisė gauti informaciją, numatyta Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nėra absoliuti, ši teisės norma reglamentuoja advokato teisę atitinkamai veikti, tačiau neįtvirtina atsakovo pareigos besąlygiškai įgyvendinti tokią advokato teisę. Advokato teisės gauti informaciją įgyvendinimas, kaip ir kitų asmenų teisių, yra siejamas su tam tikromis pareigomis laikytis tokių teisių įgyvendinimą reglamentuojančių įstatymų.

10.2. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijamu Sprendimu, atsakydama pareiškėjui į jo 2022 m. balandžio 5 d. veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, ir skaidrumo principu (11 punktas). Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

10.3. Šiuo atveju atsakovė Rekomendaciją grindė Bendrovės2 pateikta informacija apie tos pačios technologijos pagrindu galimai veikiančias kitas bendroves, todėl turėjo pareigą, kiek įmanoma, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir interesų, suteikti advokatui prašomą informaciją. Taigi atsakovė, siekdama Bendrovės (ją atstovaujančio advokato) ir Bendrovės2 interesų pusiausvyros, turėjo pareigą aiškintis, ar būtų pažeisti Bendrovės2 interesai, jeigu būtų atskleista 2022 m. vasario 25 d. elektroniniame laiške nurodyta informacija ar jos dalis. Šiuo atveju atsakovė pasirėmė tik formalia aplinkybe, kad Bendrovė2 aptariamame elektroniniame laiške buvo nurodžiusi, kad laiške pateikta informacija yra konfidenciali ir nesiaiškino (net nesikreipė į Bendrovę2), ar visa minėtame laiške pateikta informacija yra konfidenciali ir kokiu pagrindu ji laikytina konfidencialia.

Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 1.116 straipsnio nuostatas, komercine paslaptimi laikoma informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Pagal šio straipsnio 2 dalį komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija. Taigi komercinės paslapties apsauga gali būti suteikiama ne bet kokiai informacijai, kurią turėtojas tokia laiko, o tik tokiai, kuriai būdingi ir tam tikri objektyvūs požymiai (viešo žinomumo, komercinės vertės, kt.). Taigi atsakovė turėjo imtis aktyvių veiksmų tam, kad išsiaiškintų konfidencialia laikytinos informacijos pagrindą ir apimtį.

Šiuo atveju atsakovė, rėmėsi tik formalia Bendrovės2 nuoroda, esančia elektoriniame laiške, kad teikiama informacija yra konfidenciali, ir neproporcingai apribojo advokato teisę gauti informaciją. Taigi turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (Bendrovės advokato) 2022 m. balandžio 5 d. prašymą suteikti informaciją. Todėl Sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Teismas papildomai pažymi, kad nors šiuo atveju informaciją prašė pateikti Bendrovės atstovas advokatas S. D.. Pareiškėjai (advokatas ir Bendrovė), teikdami skundą remiasi Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto norma yra skirta sureglamentuoti betarpiškus teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų institucijų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją. Ši norma nėra tiesiogiai skirta advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) teisiniams santykiams su nurodytomis institucijomis (informacijos tiekėjais) reglamentuoti. Advokato kliento (šiuo atveju Bendrovės) interesas gauti informaciją yra išvestinis iš jos teisės gauti iš advokato kokybišką (kvalifikuotą) teisinę pagalbą, o ne iš teisės patiems gauti šią informaciją iš Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodytų informacijos tiekėjų (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A143-938/2008, Nr. A11-1026/2006, Nr. A442-2655/2012). Taigi tokios teisės teisminės gynybos gali siekti tik pats advokatas. Šioje byloje nėra duomenų, kad Bendrovė būtų įgaliota veikti advokato vardu, todėl pareiškėjos Bendrovės atžvilgiu remtis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi suteikta teise advokatams šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Todėl Bendrovės reikalavimas atmestinas.

12. Pareiškėjai šioje byloje kelia du reikalavimus: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą atsisakyti pateikti informaciją advokatui S. D. (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pateikti advokatui S. D. 2022 m. vasario 25 d. Era Ventures Limited el. laiško Tarnybai kopiją.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (žr. pavyzdžiui, LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. A-1150-502/2018). Šiuo atveju ginčas dėl vilkinimo atlikti veiksmus nėra keliamas. Todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti konkretų veiksmą – pateikti elektroninio laiško kopiją. Taigi šis reikalavimas negali būti tenkinamas.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjo S. D. skundas tenkinamas iš dalies – panaikinamas Sprendimas ir Tarnyba įpareigojama iš naujo išnagrinėti šio pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. (reg. 2022 m. balandžio 6 d., Nr. 5-2501) prašymą pateikti informaciją. Tuo tarpu pareiškėjos Bendrovės skundas atmetamas. Taip pat atmetama skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atlikti konkretų veiksmą - įpareigoti Tarnybą pateikti advokatui S. D. 2022 m. vasario 25 d. Era Ventures Limited el. laiško Tarnybai kopiją.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo advokato S. D. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą atsisakyti pateikti informaciją bei įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą iš naujo išnagrinėti šio pareiškėjo 2022 m. balandžio 5 d. (reg. 2022 m. balandžio 6 d., Nr. 5-2501) prašymą pateikti informaciją.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.