Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1386-253/2013

2013 m. lapkričio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Individualių garažų statybos bendrijai „Kopa“, trečiajam asmeniui V. R. dėl nuosavybės teisės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nepakanka įrodymų pripažinti asmeninę ieškovo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas įrodinėja, kad nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo šį daiktą sukūręs statybos būdu. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.). Iš bylos duomenų nustatytos toliau paminėtos ginčo statinio statybos aplinkybės. 1993-10-20 Neringos miesto valdybos potvarkiu Nr. 242p „Dėl leidimo statyti individualius garažus“ įkurta individualių garažų statybos bendrija „Kopa“, skirti individualių automobilių garažų 6,30x4,00 m dydžio žemės plotai po 30 kv.m. bendrijos nariams, vykdant ir baigiant statybą vadovaujantis garažų statybos bendrijos „Kopa“ nuostatais, leidimus garažų statybai išduodant atlikus garažų teritorijos išplanavimą ir patvirtinus projektą (t. 1. b. l. 6). Ieškovas yra minėtos bendrijos narys, jam priskirtas garažas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6, 91). Pateiktas 1993 metais parengtas techninis projektas, kurio užsakovas – Individualių garažų statybos bendrija „Kopa“, objektas – blokuotų garažų grupė II (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos garažų komplekse, adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 123–150). Klaipėdos apygardos kultūros paveldo inspekcija 1994-04-07 pažyma Nr. II.7-31 leido pradėti statybos darbus (9 garažų boksai) pagal suderintą projekto korektūros 4-tą variantą, pataisytą pagal rašte II.6-79 1994-04-07 išdėstytas pastabas (t. 1, b. l. 92). Neringos m. vyr. architektas 1994-05-18 išdavė statybos leidimą Nr. 94-20, galiojantį iki 1995-05-18, užsakovo A. Z. (bendrijos „Kopa“ nario, pirmininko) vardu (t. 1, b. l. 8). 2011-10-28 parengta nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 23/2224, tomas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1461567 (t. 1, b. l. 13–23). Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-16 įsakymu Nr. V13-572 detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9–10). Aplinkybę, kad ieškovas, kaip individualių garažų statybos bendrijos „Kopa“ narys, tam nustatytoje vietoje statėsi garažą bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai A. Z. ir R. Š.. Ieškovas teigia, kad jo bokso vieta pakeista į Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama įsakymu ir detaliuoju planu.

Apeliantas teigia, kad ginčo garažas negali būti laikomas neteisėta statyba ar kitų asmenų nuosavybe. Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai arba kitas turtas (CK 4.38 str.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuosavybės teisė į naujai pastatytą daiktą gali atsirasti, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, privalo būti suformuoti įstatymų nustatyta tvarka ir įstatymo numatytais atvejais yra registruojami (4.253 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. reglamentuoja, kad nekilnojamasis daiktas gali būti formuojamas suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą. Pažymėtina, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3–4 d.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. numato, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Taigi statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka.

Iš VĮ Registrų centro 2012-11-05 rašto nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra, o šio adreso taško vietoje yra išsidėstęs garažų pastatas (duomenys neskelbtini), kuriame yra 9 garažų boksai; visi minėtame pastate esantys garažų boksai, išskyrus (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 72–73). VĮ Registrų centro 2012-12-10 sprendimu Nr. (4.6.10)RS-969 atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – garažo bokso (unikalus Nr. 4400-2237-2852:9424), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi kartu su prašymu nepateikta kadastro duomenų byla ir statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas (t. 1, b. l. 93). Apeliantas nurodo, kad jo garažas yra viduryje visų boksų, todėl ginčo garažas negali būti laikomas neteisėta statyba. Teisėjų kolegija nesutinka, kad ši aplinkybė laikytina patvirtinančia pastato statybos teisėtumą. Nustatyta, kad liudytojai R. Š. bei A. Z. taip pat buvo individualių garažų statybos bendrijos „Kopa“ nariai, jiems atitinkamai priskirti garažai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6, 91). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų nustatyta, kad R. Š. garažo su poilsio patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota garažų statybos bendrijos pažymos bei statybos inspekcijos tarnybos pagrindu (t. 1, b. l. 151–152). A. Z. garažo su buitinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė įregistruota statybos inspekcijos tarnybos išduotos pažymos pagrindu (t. 1, b. l. 151–154). Apeliantas nurodo, kad dokumentų nesutvarkė dėl asmeninių priežasčių.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad ieškovas į teismą kreipėsi, nes negali sudaryti žemės nuomos sutarties dėl po garažu esančios žemės, kol neturi garažo nuosavybės dokumentų. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-06-04 rašto Nr. 13SD-453 matyti, kad atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, kadangi ieškovas nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, adresu (duomenys neskelbtini), neturi, teisinio pagrindo priimti sprendimą suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti nėra (t. 1, b. l. 11, 34). Apeliantas teigia, kad garažas pastatytas pagal suderintą statybos projektą, išduotas statybos leidimas bendrijai, ginčų dėl statybos nebuvo. Tačiau nagrinėjamoje byloje nepateikta patvirtinančių įrodymų, kad garažas, į kurį prašoma pripažinti ieškovo nuosavybės teisę, suformuotas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, duomenų, ar jis tinkamas naudoti. Nepateikta įstatymų nustatyta tvarka išduotų ieškovo statinio statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad bandė iš Statybos inspekcijos gauti pažymą, tačiau ieškovui trukdo tai, kad ieškovas neturi žemės, o Statybos inspekcija reikalauja žemės nuomos sutarties; taip pat nurodė, kad į Statybos inspekciją raštu nesikreipė. Taigi, byloje nepateikta įrodymų ir dėl kompetentingos institucijos atsisakymo išduoti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-03-26 rašte pažymėta, kad Inspekcija neturi duomenų, susijusių su ieškovo garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumu (t. 1, b. l. 170). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str., 182 str.). Aplinkybių dėl statinio statybos teisėtumo ieškovas papildomai neįrodinėjo – teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (teismui pasiūlius) ieškovas ir jo atstovas neprašė į bylą įtraukti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kaip išvadą teikiančią instituciją.

Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Apeliantas teigia, kad įrodė nuosavybės teisės į ginčo pastatą atsiradimo pagrindą – visiems bendrijos nariams suteikta teisė statyti šiuos garažus individualiu būdu, potvarkiu kiekvienam bendrijos nariui suteiktas žemės sklypas po 30 kv.m., ieškovas garažą pasistatė, juo naudojasi ir moka visus priklausančius mokėti mokesčius. Ištyrusi ir įvertinusi bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog šiuo atveju yra teisiškai sukurtas nuosavybės teisės objektas – ginčo nekilnojamasis daiktas, kaip to reikalauja CK 4.47 str. 4 p. Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu. Kaip minėta, statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo skundžiamame sprendime.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, įrodymus byloje ištyrė ir įvertino laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK nuostatų, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-10 sprendimą palikti nepakeistą.