- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- 2YT-7059-831/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01279-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. B., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,-.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme priimtas pareiškėjos L. B. pareiškimas, kuriuo ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B. priėmė palikimą po savo tėvo L. B., (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 2).
Šalies argumentai
Pareiškėjos pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas L. B., kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas yra registruotas jos tėvo L. B. vardu. Kadangi pareiškėja yra L. B. dukra, tai kaip įstatyminė įpėdinė turiu teisę paveldėti jam priklausantį turtą bei turtines teises. Kad paveldėti tėvui priklausantį turtą bei turtines teises ji per tris mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis į notarą ir paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo po jo mirties. Tačiau tuo metu dar būdama pakankamai jauno amžiaus (22m.) ir neturėdama teisinių žinių to nepadarė. Ją suklaidino ir tas faktas, kad jos tėvai buvo išsituokę 2004 metais, pareiškėja visą laiką gyveno su motina D. B. ir tiesiog nežinojo, kad žemės sklypas su statiniais priklauso jos tėvui nuosavybės teise, todėl ji buvau įsitikinusi, jog ir paveldėti nėra ką. Juolab, kad po tėvo mirties (berods seniūnijoje) jai buvo pasakyta, kad žemės sklypas ir statiniai nebuvo išpirkti ir priklauso valstybei. Tik praėjus keletui metų nuo tėvo mirties ji sužinojo, kad žemės sklypas su statiniais priklausė tėvams nuosavybės teise, tačiau tuo metu jau buvo praleistas terminas kreiptis į norą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Mirus tėvui pareiškėja priėmė likusį po tėvo mirties turtą ir juo pagal galimybes rūpinosi, prižiūrėjo bei tvarkė, nes gyveno ir iki šiol gyvenu tame pačiame miestelyje. Kadangi tėvui priklausęs namas bei ūkiniai pastatai jau jam gyvenant buvo labai apleisti bei apgriuvę, tai jam mirus ji pasirūpino tuo, jog būtų užkalti namo langai bei durys, nes po tėvo mirties jame ėmė lankytis nepažįstami asmenys bei savintis įvairius name buvusius daiktus, ardyti namo bei ūkinių pastatų lentas, griauti sienas. Prie namų esančiu bei tėvui priklausančiu žemės sklypu ji taip pat naudojosi ir jį valdo iki šiol. Jos valdymas bei disponavimas tėvui priklausančiu žemės sklypu pasireiškia tuo, jog pareiškėja kartą ar du per sezoną pasirūpina tuo, jog jis būtų nušienautas, o kadangi šiame žemė sklype auga vaismedžiai, tai rudenį ji savo reikmėms skina jame obuolius ir slyvas. Tokiu būdu pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo L. B. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Kadangi pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su pareiškimu į notarą dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo, tai šiuo metu norėdama gauti paveldėjimo dokumentus į jai priklausančią tėvo turto dalį ji turi kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji priėmiau palikimą po savo tėvo L. B. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 2-3). Teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė (2022 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 3 min. 40 min. – 5 min. 40 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka, kad L. B. priimtų tėtės L. B. palikimą, tačiau pažymi, kad L. B. atsisakė laidoti ir prisidėti prie tėvo laidojimo ir kapo priežiūros. Tėtį L. B. palaidojo pagal savo gyvenamąją vietovę savo lėšomis ir kapą prižiūri ji dukra J. B. (b. l. 14). Teismo posėdžio metu J. B. parodė, kad tėtis buvo sukūręs antrą šeimą, vedė negerą gyvenimo būdą, vartojo alkoholį. Ji bandė prieš mirtį keletą metų jam padėti, buvo suradusi jam ir darbą, tačiau viskas buvo pažengę stipriai į priekį. Po to laiko jų bendravimas nutrūko ir 2014 metų sausio mėnesį ji gavo skambutį iš policijos, kad jo duktė L. B. atsisako jį laidoti ir jei ji jo nepalaidos tėtį palaidos bendrosiose kapinėse. Todėl tėtę ji pasilaidojo pagal savo gyvenamąją vietą ir prižiūri jo kapą. Ji buvo pas notarą dėl paveldėjimo, buvo padarytas aprašas, buvo jo skolų elektros tinklams, už žemę ir kitų skolą, kurias ji sumokėjo. Viskas tuo ir pasibaigė. Kai tėtis išsiskyrė su L. B. mama jie namą įvardijo kaip bendrą turtą, todėl notarė neleido jai priimti jo palikimo. Tėvo mirties liudijimą savivaldybėje išėmė ji ir padavė L. B., kad ji galėtų susitvarkyti pašalpą. Ir jo daugiau nebegrąžino. Su pareiškėjos pareiškimu sutinka (2022 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 6 min. 24 sek. -9 min. 45 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Po jo mirties liko paveldėtino turto – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 1, 8, 9-10). Pareiškėja L. B. yra mirusiojo dukra (b. l. 11), todėl turi teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (duomenų, kad mirusysis būtų buvęs sudaręs testamentą, byloje nėra (b. l. 5). Remiantis rašytiniais įrodymais (b. l. 4-11), pareiškėjos rašytiniais bei žodiniais paaiškinimais (b. l. 1-2, 2022 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 3 min. 40 min. – 5 min. 40 sek.), suinteresuoto asmens J. B. sutikimu, kuriame nurodyta, kad ji sutinka su pareiškimu, bei jos paaiškinimais teismo posėdžio metu (2022 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas 6 min. 24 sek. -9 min. 45 sek.), nustatyta, kad L. B. iš karto po savo tėvo L. B. mirties faktiškai pradėjo naudotis paveldėtinu turtu, t. y., ji pasirūpino tuo, jog būtų užkalti namo langai bei durys, nes po tėvo mirties jame ėmė lankytis nepažįstami asmenys bei savintis įvairius name buvusius daiktus, ardyti namo bei ūkinių pastatų lentas, griauti sienas. Prie namų esančiu bei tėvui priklausančiu žemės sklypu ji taip pat naudojosi ir jį valdo iki šiol. Jos valdymas bei disponavimas tėvui priklausančiu žemės sklypu pasireiškia tuo, jog pareiškėja kartą ar du per sezoną pasirūpina tuo, jog jis būtų nušienautas, o kadangi šiame žemė sklype auga vaismedžiai, tai rudenį ji savo reikmėms skina jame obuolius ir slyvas. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog į notarą dėl palikimo priėmimo po L. B. mirties pagal įstatymą niekas nesikreipė (b. l. 5).
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog L. B. po savo tėvo L. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo turtą ir taip priėmė jo palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusiajam priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. B. priėmė palikimą po savo tėvo L. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.