- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- BIK-505/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33566-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Darius Kantaravičius, Sigita Jokimaitė
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama E. Ž., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasatoriai prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir E. Ž. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kasatorių nuomone, teismai padarė esminius BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus ir netinkamai pritaikė BK 37 straipsnio nuostatas, o tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Kai yra nustatoma, jog nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktui, teismas, pasak kasatorių, turi labai atidžiai įvertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio motyvus bei tikslus. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime pasisakė, kad nukentėjusiosios J. Ž. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir juos vertino kaip patikimus, tačiau E. Ž. paaiškinimus, kuriais jis kategoriškai neigė smurtavęs, vertino kaip gynybinę versiją ir siekį palankaus teismo sprendimo priėmimo. Kasaciniame skunde plačiai analizuojami nukentėjusiosios J. Ž. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jai padaryti sužalojimai bei nurodoma, kad ji pati buvo aktyvi konflikto dalyvė ir toks jos elgesys turėjo įtakos E. Ž. atliktiems veiksmams. Kasatorių nuomone, nukentėjusiosios parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Teismai, taikydami atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, nes E. Ž. nusikalstamos veikos nepadarė. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo galimas tik tuomet, kai yra padaryta nusikalstama veika.