Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. atstovo advokato padėjėjo A. T. ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisės į priklausinį pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko atsakovės atstovas, apie posėdį informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Posėdyje taip pat nedalyvavo trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovas, apie posėdį pranešta, atsiliepimo, prašymų nepateikė.

Po sutuoktinio S. M. mirties, remiantis (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, ji paveldėjo 61/100 dalį Sandėlio, 1/2 dalį Svarstyklių ir 1/2 dalį Žemės sklypo (notarinio registro Nr. 6191), tokiu būdu asmeninės nuosavybės teise valdydama visą Žemės sklypą ir jame stovinčius Sandėlį bei Svarstykles, tačiau paaiškėjo, kad prie Sandėlio pastato esanti medinė 39 kv. m. ploto Stoginė, plane žymima k1, kuri kaip ir Sandėlis buvo prie jo pristatyta 1950 metais, turi atskirą registraciją viešajame registre ir unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Stoginė), o šio daikto savininku vis dar įregistruota (duomenys neskelbtini), kuri jau nuo 1996-06-10 išregistruota. Kuomet Likvidacinė komisija 1996-07-15 perdavimo-priėmimo aktais Bendrovės nariams už įneštus pajus perdavė atitinkamas Sandėlio dalis, tiek patys komisijos nariai, tiek ir Sandėlio dalis gavę nariai buvo įsitikinę ir suprato, kad kartu su Sandėliu perduodama ir prie jo tais pačiais 1950 metais pristatyta Stoginė, todėl šio daikto atskirai į perdavimo priėmimo aktus neįtraukė. Tai patvirtina aplinkybė, kad susipažinus su Likviduojamos Bendrovės turto paskirstymo priedu, kuriame buvo įtraukti visi Bendrovės nariams už pajus paskirstyti daiktai, matyti, jog minėta Stoginė kaip atskiras daiktas niekam iš Bendrovės narių taip ir nebuvo perduota. Jos šeima nuo pat viso Sandėlio pastato įgijimo atvirai ir nepertraukiamai naudojosi ginčo Stogine, kurią laikė Sandėlio priklausiniu ir per visą šį laiką niekas iš trečiųjų asmenų jokių pretenzijų į šį daiktą nepareiškė.

Nuosavybės į Stoginę įregistravimo pagrindu nurodytas (duomenys neskelbtini)Savivaldybės mero potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio potvarkio ir jo priedo matyti, kad rajono valdytojas, remdamasis tuomet galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-05 nutarimu Nr. 97 patvirtinta instrukcija „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“, leido statytojams, kurių nuosavybės teisės dokumentai neišlikę, išimties tvarka, parengus techninę dokumentaciją Klaipėdos teritoriniam valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui, pastatus teisiškai registruoti pagal priedą. Viename iš priedų nurodyti pastatai ir statiniai, kuriems reikalingas teisinis registravimas: Bendrovei priklausantys objektai: a) Sandėlis (inventorinis Nr. 1b, pastatymo metai 1950 m., bendras naudingas plotas 670,65 kv. m.; b) Daugiamečių žolių sandėlis (inventorinis Nr. 6b, pastatymo metai 1915 m., bendras naudingas plotas 354 kv. m.; c) Svarstyklės (inventorinis Nr. 2b, pastatymo meti 1986 m., bendras naudingas plotas 29,14 kv. m.; d) Stoginė (inventorinis Nr. 4b, pastatymo metai 1915 m., bendras naudingas plotas 243,4 kv. m.). Šie rajono savivaldybės archyviniame fonde saugomi dokumentai patvirtina, kad remiantis Šilutės rajono valdytojo (duomenys neskelbtini) potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruoti paminėtus 4 nekilnojamojo turto objektus tarp kurių nebuvo atskirai nurodyta ginčo Stoginė, kurios pastatymo metai (1950 m.), bendras plotas (39 kv. m.) ir inventorinis numeris (k1) nesutampa su potvarkio priede nurodytos Stoginės duomenimis. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: a) 670,65 kv. m. Sandėlį, kurio pastatymo metai 1950 m., sudaro pagrindinis pastatas (plane žymimas 1F2p), ir 2 priestatai (plane žymimi 1F1p ir 2F1p), kurių pagrindinis plotas 616,25 kv. m., pagalbinis plotas 54,40 kv. m.; b) matininkė 2009 m. kovo 19 - 20 d. Sklypo ribų pažymėjimo plane ir Kitų statinių kadastro duomenyse fiksavo, kad prie Sandėlio sienos iš priestatų pusės yra prie sienos pristatytas kitos paskirties statinys - Stoginė, plane žymima k1, kurios pastatymo metai 1950 m., ilgis 7,44 m, plotis 5,30 m, bendras plotas 39 kv. m. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo Stoginė nurodyta kaip kitas inžinerinis statinys – kiemo statinys, kurios vidutinė rinkos vertė 18 Eur. Stoginė yra pristatyta prie pagrindinio Sandėlio pastato sienos ir dengia nuo kritulių po Stogine esančią specialią priėmimo duobę, į kurią pilami krovininio transporto atvežti grūdai, kurie transporteriu perkeliami į Sandėlį. Taigi, Stoginė yra skirta Sandėliui eksploatuoti ir juo naudotis, nes ji tarnauja pagrindiniam daiktui, apsaugodama į Sandėlį atgabentus grūdus nuo kritulių per tą laiką, kol sunkiasvoriu transportu atgabenti grūdai atidengiami ir išpilami į specialią priėmimo duobę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1993-11-08 (duomenys neskelbtini) visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta likviduoti Bendrovę bei išrinkta likvidacinė komisija, kuriai buvo pavesta paskirstyti Bendrovės turtą. Lietuvos Respublikos įmonių rejestro išregistravimo kortos duomenimis, (duomenys neskelbtini) 1996-06-10 buvo išregistruota. Bendrovės likvidacinė komisija už įneštus pajus jos nariams 1996-07-15 perdavimo-priėmimo aktu perdavė bendrovės turtą. Ieškovės sutuoktiniui S. M. 1996-07-15 perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas šis Bendrovės turtas: 39/100 dalys Sandėlio, 50/100 dalių Svarstyklių, kiti kilnojamieji daiktai. Buvęs bendrovės narys L. D. už įneštus pajus jam atitekusias 22/100 dalis Sandėlio 1998-10-27 Dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovės sutuoktiniui S. M. (notarinio registro Nr. 2SD-6855). 2011-06-19 Pirkimo-pardavimo sutartimi E. P. už bendrovei įneštus pajus jai atitekusias 39/100 dalis Sandėlio ir 50/100 dalių Svarstyklių bei jai priklausančias 1700/4358 dalių 0,4358 ha Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., perleido ieškovei (notarinio registro Nr. 5510). ½ dalį Žemės sklypo ieškovė išsipirko iš Valstybės, remiantis 2008-12-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 11249). (duomenys neskelbtini) ieškovės sutuoktinis S. M. mirė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2024-08-08 duomenimis, remiantis (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, po sutuoktinio S. M. mirties ieškovė paveldėjo 61/100 dalį Sandėlio, 1/2 dalį Svarstyklių ir 1/2 dalį Žemės sklypo (notarinio registro Nr. 6191), tokiu būdu asmeninės nuosavybės teise valdydama visą Žemės sklypą ir jame stovinčius Sandėlį bei Svarstykles, tačiau ieškovei priklausančiame žemės sklype esančio kito inžinerinio statinio – kiemo statinio (stoginės), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku įregistruota (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 670,65 kv. m. Sandėlį, kurio pastatymo metai 1950 m., sudaro pagrindinis pastatas (plane žymimas 1F2p), ir 2 priestatai (plane žymimi 1F1p ir 2F1p), kurių pagrindinis plotas 616,25 kv. m., pagalbinis plotas 54,40 kv. m. Be to, iš šios bylos matyti, kad matininkė 2009 m. kovo 19 - 20 d. Sklypo ribų pažymėjimo plane ir Kitų statinių kadastro duomenyse fiksavo, kad prie Sandėlio sienos iš priestatų pusės yra prie sienos pristatytas kitos paskirties statinys - Stoginė, plane žymima k1, kurios pastatymo metai 1950 m., ilgis 7,44 m, plotis 5,30 m, bendras plotas 39 kv. m.

Ieškovės teigimu, jos šeima nuo pat viso Sandėlio pastato įgijimo atvirai ir nepertraukiamai naudojosi ginčo Stogine, kurią laikė Sandėlio priklausiniu ir per visą šį laiką niekas iš trečiųjų asmenų jokių pretenzijų į šį daiktą nepareiškė. Be to, kaip aiškina ieškovė, kuomet Likvidacinė komisija 1996-07-15 perdavimo-priėmimo aktais Bendrovės nariams už įneštus pajus perdavė atitinkamas Sandėlio dalis, tiek patys komisijos nariai, tiek ir Sandėlio dalis gavę nariai buvo įsitikinę ir suprato, kad kartu su Sandėliu perduodama ir prie jo tais pačiais 1950 metais pristatyta Stoginė, todėl šio daikto atskirai į perdavimo priėmimo aktus neįtraukė.

Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius pagal tai, ar jie yra savarankiški teisinių santykių objektai. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal CK 4.13 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, priklausiniai yra antraeiliai daiktai, kurie, skirtingai nei pagrindiniai daiktai (CK 4.12 straipsnis), negali būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Fakto, ar savarankiškas daiktas yra kito daikto priklausinys, nustatymas, reikšmingas sprendžiant dėl daikto teisinio statuso ir jo pasikeitimo. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 17 punktas). 1964 m. Civiliniame kodekse buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reglamentavimas dėl pagrindinio daikto bei priklausinio. Šio kodekso 153 staraipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad vien tik fakto, kad pagrindinio daikto savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis tokiu daiktu, įgyvendindamas šią teisę naudojasi ir kitu savarankišku daiktu, nustatymas nėra teisiškai reikšmingas, jeigu visaverčiam naudojimuisi pagal paskirtį pagrindiniu daiktu nėra būtina nuolat naudotis pagal paskirtį ir savarankišku antraeiliu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022 16 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Stoginė yra pristatyta prie Sandėlio pastato sienos. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių, kurios byloje nebuvo paneigtos, nustatyta, kad Stoginės paskirtis - dengti nuo kritulių po Stogine esančią specialią priėmimo duobę, į kurią pilami krovininio transporto atvežti grūdai, kurie transporteriu perkeliami į Sandėlį, taigi, Stoginė tarnauja pagrindiniam daiktui, apsaugodama į Sandėlį atgabentus grūdus nuo kritulių per tą laiką, kol sunkiasvoriu transportu atgabenti grūdai atidengiami ir išpilami į specialią priėmimo duobę. Įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad Stoginė savo funkcine paskirtimi yra susijusi su ieškovei priklausančiu Sandėliu ir savo ūkine paskirtimi tarnauja Sandėliui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Stoginė neabejotinai laikytina Sandėlio priklausiniu CK 4.12-4.19 straipsnių prasme, leidžiančiu naudingiau ir racionaliau panaudoti pagrindinį daiktą – Sandėlį pagal paskirtį (sandėliuoti grūdus). Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad Stoginė yra pagrindinio daikto - Sandėlio, priklausinys.

Kaip jau minėta, CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip. Ieškovei įrodžius, kad Stoginė yra jai nuosavybės teise priklausančio pagrindinio daikto – Sandėlio, priklausinys, nesant ginčo dėl antraeilio daikto likimo, pripažintina, kad Stoginė nuosavybės teise priklauso ieškovei (CK 4.14 straipsnis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad kitas inžinerinis statinys – kiemo statinys (stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., yra pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., priklausinys ir priklauso ieškovei O. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.