Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Šiaulių apskr. VPK Joniškio r. PK VPS) viršininko apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda;

už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda.

Taikant ATPK 33 straipsnio nuostatas, paskirtas nuobaudas subendrinus griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, A. K. skirta galutinė nuobauda – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. gruodžio 13 d. apie 7 val. degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę – autobusą „Setra S 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino degalinės stoginės koloną, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie eismo įvykį degalinės operatoriui arba policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 232 punktų reikalavimus.

Šiaulių apskr. VPK Joniškio r. PK nuomone, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2 straipsnio 12 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Išnagrinėjus bylą teisme buvo nustatyta, kad degalinės kolonos skarda buvo apgadinta nuo autobuso nukritusiu dangčiu, įvykio metu buvo gūsingas vėjas, po degalinės stogine skersvėjai, ir būtent tai buvo priežastis, dėl ko nukrito autobuso gale esantis šildymo sistemos dangtis. Taigi, koloną apgadino ne judantis jo vairuojamas autobusas, o į koloną atsitrenkęs nuo autobuso vėjo nuplėštas dangtis, tokia situacija panašesnė į netyčinį turto sugadinimą, nei į eismo įvykį. Pasak A. K., kaip matyti iš teismo nutarimo, teismas nurodė, kad sugadinimas padarytas ne dėl tiesioginių jo veiksmų, be to teismas nenustatė ir nenurodė, kad jis vairuodamas autobusą, būtų padaręs kokį nors KET pažeidimą, kuris būtų eismo įvykio priežastimi. Teismo nurodytas KET 9 punktas numatė tik bendro pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams elgtis atsargiai, o 232 punktas reglamentavo vairuotojo elgesį po eismo įvykio (tiek teismas nutarime, tiek institucija apeliaciniame skunde remiasi įvykio metu negaliojusia KET redakcija, nes 2014 m. spalio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 patvirtinta redakcija, ir neatitinka kai kurių nurodytų KET normų numeracija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-10/2012, nagrinėdamas panašų įvykį į tą, už kurį yra nubaustas, pasisakė, kad KET 9 punktas, nustatantis bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams būti atsargiems, nekelti pavojaus, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toje byloje konstatavo ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies požymių nebuvimą ir administracinio pažeidimo bylą nutraukė). Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad „teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Mano, kad nagrinėjant apeliacinį skundą ir sprendžiant dėl teismo nutarimo pagrįstumo, turėtų būti įvertintos šios jo nurodytos aplinkybės, kad įsiteisėtų tik teisėtas ir pagrįstas nutarimas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad apeliacinio skundo teiginiai apie jo veiksmų pavojingumą, neatitinka teismo nustatytų įvykio aplinkybių, nes jo veiksmai nesukėlė jokių sunkių ar nepataisomų pasekmių, todėl reikalavimas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nėra pagrįstas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų jam ir jo šeimai dideles socialines problemas - darbo, pajamų netekimą, kurios nebūtų adekvačios jo veiksmais padarytai žalai. Jam paskirta bauda yra pakankamai griežta nuobauda. Teismas skundžiamame nutarime išsamiai išanalizavo aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti atsakomybę švelninančias nuostatas ir teismų praktiką šiuo klausimu. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta tokių aplinkybių, kurios paneigtų teismo padarytas išvadas ir priimtą sprendimą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos yra itin griežtos ir negali būti taikomos formaliai ir nemotyvuotai, kaip to reikalaujama apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N3-802-07 yra pažymėjęs, kad asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, taip pat institucijos surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn).

Nagrinėjamu atveju iš Šiaulių apskr. VPK Joniškio r. PK 2014 m. gruodžio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. yra kaltinamas pažeidęs ATPK 9 ir 222 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-10/2012 yra atkreipęs dėmesį į tai, kad kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administraciniu teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Taip pat pažymėjęs, kad KET 9 punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas.

Taigi iš šių aplinkybių visumos matyti, kad A. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kokius šiuo atveju A. K. pažeidė KET punktus dėl kurių pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta degalinės stoginės kolona.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo daryti išvados, kad galėjo būti suklysta nurodant kokius KET pažeidimus padarė A. K., todėl savarankiškai papildomai inkriminuoti KET punktų pažeidimų teismas negali. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti (administraciniam teisės pažeidimo protokolui surašyti) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.