- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-1481-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10484-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Eugenija Morkūnienė
- Atsakovas
- Ž. U., R. U.
- Ieškovas
- R. U., R. R.
- Trečiasis asmuo
- D. U., R. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienė, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. U. ir ieškovės R. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui Ž. U., tretiesiems asmenims D. U., R. R., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamos vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir ieškovo R. R. ieškinį atsakovei R. U. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą V. pavardę, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus 25 965 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d., priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 1 143,50 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2011-08-02; priteisti iš atsakovo 35 000 Lt ieškovės naudai asmeninių lėšų, panaudotų šeimos interesais, įpareigoti atsakovą ieškovei priteistus 35 000 Lt asmenine nuosavybe priklausančias lėšas sumokėti trečiajam asmeniui R. R.. Nurodė, kad nuo 2009 m. gruodžio mėnesio atsakovas išėjo iš namų ir šeimoje nebegyvena. Nuo 2008 metų spalio mėnesio atsakovas neskyrė lėšų šeimai bei sūnaus išlaikymui, todėl šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Santuokos metu 2003-07-28 jos tėvai asmeniškai padovanojo jai 70 000 Lt, kuriuos panaudojo šeimos poreikiams tenkinti.
Trečiasis asmuo R. R. pareiškė ieškinį atsakovei R. U., prašydamas priteisti iš atsakovės 70 000 Lt skolą, 5 procentų metinių palūkanų nuo skolos grąžinimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-10-19 su atsakove pasirašė paskolos lapelį, pagal kurį atsakovė iš jo pasiskolino 70 000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti iki 2009-03-19. Pasirašant paskolos sutartį, dalyvavo ir Ž. U., kuris taip pat pasirašė ant paskolos lapelio. Paskolos grąžinimo terminas pasibaigė, tačiau atsakovė skolos negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo santuoką, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – V.; nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį po 800 Lt periodinių išmokų, nuo ieškinio pareiškimo teisme momento 2011-08-09 iki vaiko pilnametystės; nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka jo vardu įregistruotos transporto priemonės VW LT 35 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VW JETTA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei iš atsakovo 100 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo 288 Lt žyminio mokesčio valstybei; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui R. R. iš atsakovės R. U. 70 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009-09-19 iki visiško sprendimo įvykdymo, 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidas; pripažino, kad ši atsakovės R. U. prievolė grąžinti 70 000 Lt skolą pagal 2008-10-19 paskolos raštą ieškovui R. R. yra solidari prievolė su atsakovu Ž. U.; atsakovo Ž. U. reikalavimą priteisti iš ieškovės R. U. kreditoriaus D. U. naudai 25 000 Lt paliko nenagrinėtu, kaip pareikštą neįgalioto bylą vesti asmens. Teismas konstatavo, kad atsakovas palikęs šeimą 2009 metų pabaigoje, yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nurodė, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, abu yra darbingi, sveiki, todėl turi vienodas galimybes teikti išlaikymą savo vaikui. Atsakovas gaudamas didesnes pajamas negu ieškovė, bei nusišalinęs nuo tiesioginio dalyvavimo nepilnamečio sūnaus gyvenime, jo auklėjimo, gali daugiau prisidėti materialiai išlaikant sūnų. Reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2008 m. spalio mėn. priteisimo atmetė kaip neįrodytą. Teismas nurodė, kad nors reikalavimas dėl skolos priteisimo pareikštas tik R. U., tačiau ši prievolė yra solidari su atsakovu, todėl šalys šią prievolę turi įvykdyti kaip nustato CK 6.6 straipsnis. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti šalims vienai iš kitos santuokos metu naudotas lėšas, kurios buvo išnaudotos ir kurių neliko.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimą pakeisti – santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; sumažinti teismo priteistą 800 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 350 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad nuo santuokos sudarymo pilnai išlaikė šeimą, tuo tarpu ieškovė prie šeimos poreikių tenkinimo neprisidėjo. Dėl finansinių įsipareigojimų atsiradusių santuokos metu, buvo priverstas išvykti į užsienį, kad gauti didesnes pajamas ir laiku vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Pareigą išlaikyti sūnų vykdė siųsdamas ieškovei pinigus, 2009 metais grįžęs visus uždirbtus pinigus atidavė ieškovei, taip pat siuntė pinigus ieškovei. Paaiškėjus, kad ieškovė naudoja gautus pinigus ne pagal paskirtį, pinigus siuntė tėvams, kurie juos panaudodavo jo šeimos tikslais, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad daugiau kaip vienerius metus nesirūpinau šeima. Ieškovė realizuodama šeimos turtą veikė be atsakovo žinios, be to realizavusi turtą iškart kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, todėl tokie ieškovės veiksmai laikytini savanaudiškais ir nesąžiningais. Ieškovė už labai mažą kainą pardavė automobilį savo broliui. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie nesąžiningus ieškovės veiksmus, vengimą dirbti ir materialiai prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, todėl ieškovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad teismo priteistas išlaikymas sūnui yra nepagrįstai didelis, viršija jo turtines galimybes bei pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų sūnui reikalingą išlaikymą. Teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, neatsižvelgė į turimus įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ir prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2011-07-31 po 800 Lt, t. y. 24 845 Lt; panaikinti sprendimo dalį, kurioje nenustatyta ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti kompensacijos dalis, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei dalyje, kurioje neišspręstas trečiojo asmens D. U. reikalavimas ir toje dalyje, kurioje solidariai priteista iš ieškovės ir atsakovo 70 000 Lt skola trečiajam asmeniui R. R., tačiau neišspręstas prievolės paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų klausimas. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas nuo 2009 metų paliko šeimą, neprisideda prie sūnaus išlaikymo, tačiau nepagrįstai reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė. Teismas nesivadovavo bendro turto padalijimo tvarka, netyrė ir nevertino pateiktų įrodymų dėl jos asmeninės nuosavybės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, padalijant turtą. Mano, kad teismui patenkinus reikalavimą solidariai priteisti iš sutuoktinių 70 000 Lt skolą trečiajam asmeniui, pažeidžiama vaiko teisė į būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimą. Teismui išsprendus nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo bei kompensacijos dėl asmeninės nuosavybės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje klausimą, nukrypstant nuo lygių dalių principo, pripažinti ieškovės 35 000 Lt dalinę prievolę trečiajam asmeniui R. R., užskaitos būdu užskaitant ieškovei iš atsakovo priteistą vaiko išlaikymo įsiskolinimą ir dalį kompensacijos trečiojo asmens naudai ir įpareigojant atsakovą sumokėti trečiajam asmeniui 70 000 Lt skolą, taip mažinant jai iš atsakovo priteistiną vaiko išlaikymo įsiskolinimo ir kompensacijos dalis. Teismas nuspręsdamas ginčo dalyje dėl prievolių sutuoktiniams paskirstymo, nenagrinėti trečiojo asmens reikalavimo, pažeidė kreditorių teises ir pareigas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl bylą šioje dalyje turi būti perduoti nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies, prašo apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies dėl neišspręstų į bylą įtrauktų asmenų reikalavimų tenkinti, kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti. Visą 70 000 Lt prievolę kreditoriui R. R. pripažinti asmenine ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nepagrindė ir nemotyvavo. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas apeliaciniu skundu prašoma pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių sudarytą santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės remdamasis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, konstatavęs, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka. CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Bylos duomenimis, atsakovas santuokos metu išvyko dirbti į užsienį. Tačiau vien tas faktas, kad atsakovas išvyko į užsienį, nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas paliko šeimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl susiklosčiusios sunkios šeimos finansinės padėties bei prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, atsakovas išvyko dirbti į užsienį. Pagal savo finansines galimybes pinigus šeimos išlaikymui siuntė, ieškovė neginčija, kad pinigus iš atsakovo gavo, be to, atsakovas dalį pinigų siuntė savo motinai, kuri juos perdavė ieškovei ir tokiu būdu teikė materialinę pagalbą ieškovei ir šalių sūnui, šių aplinkybių ieškovė taip pat nepaneigė. Esant nurodytoms aplinkybės darytina išvada, kad atsakovas įrodė, kad išvykęs dirbti į užsienį rūpinosi šeima bei teikė jai finansinę paramą (CPK 178 str.).
CK 3.61 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Byloje esantys įrodymai, įrodo, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, o atsakovui išvykus į užsienį ir šalims pradėjus gyventi atskirai šeimyniniai santykiai dar pablogėjo. Teisėjų kolegija įvertinus šalių paaiškinimus, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, į ieškovės atsiliepime pateiktus argumentus ir vadovaudamasi CK 3.27, 3.28 straipsniais, 3.53 straipsnių 1, 2 dalimis, 3.61 straipsniu, sprendžia, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, vienas kito atžvilgiu elgėsi netinkamai, kas nulėmė jų santuokos iširimą, todėl laikytina, kad santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė tik dėl atsakovo kaltės, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, nurodant, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų šalių kaltės.
Atsakovas teigia, kad teismo priteistas išlaikymas sūnui yra nepagrįstai didelis, viršija jo turtines galimybes, teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CPK 3.192 str. 3 d.). Iš byloje surinktų įrodymų (vaiko poreikių paskaičiavimo lentelės, šalių paaiškinimų, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį įrodančių dokumentų) matyti, kad nepilnamečio tokio amžiaus vaikui reikalingas teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis. Ieškovė turto neturi, jos gaunamos pajamos yra nedidelės, atsakovas Lietuvos teritorijoje registruotojo nekilnojamojo turto neturi, tačiau jo gaunamos pajamas yra didesnės nei ieškovės. Be to, pažymėtina, kad atsakovui išvykus gyventi į užsienį, o šalių vaikui gyvenant su ieškove, ieškovė ir taip skyrė jam didesnę dalį pajamų nei atsakovas. Šiuo metu pagal turtinę padėtį didesnę dalį išlaikymo turi galimybę teikti atsakovas. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Teismo nuomone, atsakovo sutinkamas mokėti išlaikymo dydis – po 350 Lt vaikui būtų net mažesnis nei nurodytas orientacinis kriterijus minimaliam išlaikymo dydžiui, taigi yra akivaizdžiai per mažas ir negali patenkinti augančio šalių sūnaus poreikių, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui. Atsakovas kaip vaiko tėvas turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti bei visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik ieškovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog iš atsakovo priteistas vaiko išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės yra protingas ir pagrįstas, atitinkantis suformuotą teisminę praktiką bei įstatymų normas (CPK 4 str., CK 3.192 str.). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai gali būti kreipiamasi dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią ( inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).
Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas išvykęs į užsienį dirbti, pagal savo galimybes siuntė pinigus šeimai, taip pat pirko vaikui daiktus ir rūbus, kuriuos ieškovė gaudavo, be to atsakovo prašymu jo motina taip pat teikė pagalbą ieškovei bei anūkui, pirko daiktus, maistą, vaistus, šių aplinkybių ieškovė neginčijo ir su jomis sutiko. Taigi laikytina, kad atsakovas teikė išlaikymą tiek sūnui, tiek savo sutuoktinei. Byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, kad atsakovas išvykęs į užsienį prie vaiko išlaikymo neprisidėjo ir jo visiškai neteikė bei tinkamai nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Pažymėtina, kad vaiko išlaikymas ir įsipareigojimai tretiesiems asmenims nesusiję dalykai. Skola kreditoriui yra priskirtina prie bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimo bei turto ir prievolių kreditoriams dalijimo klausimų ir negali būti sutapatinamos su CK trečiosios knygos XII skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti jos 35 000 Lt dalinę prievolę trečiajam asmeniui R. R., užskaitos būdu užskaityti ieškovei iš atsakovo priteistą vaiko išlaikymo įsiskolinimą ir taip mažinant ieškovei iš atsakovo priteistiną vaiko išlaikymo įsiskolinimo prieštarauja įstatymui bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, bei pažeistų šalių vaiko teisę į išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas ginčo dalyje dėl prievolių sutuoktiniams paskirstymo, nenagrinėti trečiojo asmens reikalavimo, pažeidė kreditorių teises ir pareigas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl bylą šioje dalyje turi būti perduoti nagrinėti iš naujo.
Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 str. 4 p.). CK 3.118 straipsnyje vartojama turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Pagal CK 3.118 straipsnį dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas, vieno ir kito sutuoktinio asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos, sutuoktinių asmeninės skolos, o tada iš bendro turto priteisiamos skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; jeigu dar lieka bendro turto, tai, remiantis CK 3.118 straipsnio 4 dalimi, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109, 3.126 str. 1 d., CPK 266, 383 str.). Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.
Turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms. Tokių kreditorių procesinė padėtis gali būti skirtinga priklausomai nuo nagrinėjamų ginčų ir pareikštų reikalavimų pobūdžio. Jeigu dėl prievolės pobūdžio ir jos padalijimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus yra kilęs ginčas ir jis sprendžiamas teisme, reikalavimas padalyti prievolę turi būti nagrinėjamas tik pagal ginčo teisenos taisykles pareiškus ieškinį kreditoriui kaip atsakovui. Tačiau tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikšto reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Tokiais asmenimis į bylą traukiami ir solidarų reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai, išreiškę savo sutikimą dėl prievolių modifikavimo. Pažymėtina, kad teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai aktualūs nagrinėjamoje byloje.
Atsakovas pateikdamas atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad 2008-07-23 šeimos poreikiams atsakovo mama D. U. suteikė 70 000 Lt kreditą, pervedant pinigus į ieškovės sąskaitą. D. U. grąžino 20 000 Lt, likusi skolos dalis yra 50 000 Lt, todėl prašė kreditorę įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą ir dalydamas jį, minėtos skolos į dalytino turto sudėtį neįtraukė ir jos nepadalijo. Be to, teismas nepagrįstai atsakovo reikalavimą dėl 25 000 Lt skolos priteisimo iš ieškovės kreditorei D. U. paliko nenagrinėtu kaip pareikštą neįgalioto bylą vesti asmens. Pirmosios instancijos teismas neišsprendęs klausimo dėl kreditorės D. U. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir nesuteikdamas jai teisės pasisakyti dėl skolos, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus teises. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šalių santuokoje įgyto turto bei atsiradusių prievolių padalijimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl šalių santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo naikintina, dėl procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimo, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto padalinimo principus ir tvarką, ir byla šioje ginčo dalyje perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.), todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su turto ir prievolių padalijimu, nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti.
Santuoką, įregistruotą tarp atsakovo Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini)Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų šalių kaltės.
Sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir toje dalyje bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.