Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

R. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant mokiai, pateikęs deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 400 MGL mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent: jis, nuo 2010 m. balandžio 21 d. būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotas adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu, laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ GPM (gyventojų pajamų mokesčio) deklaruoto nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. sausio 17 d. už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn., PLN (pelno mokesčio) deklaruoto 2020 m. birželio 10 d. už 2019 m., PVM (pridėtinės vertės mokesčio) deklaruoto nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. vasario 24 d. už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. deklaracijas ir, 2022 m. vasario 2 d. gavęs VMI priminimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. vasario 22 d. dienos sumokėti į valstybės biudžetą 40 910,24 Eur bendrovės mokestinę nepriemoką, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 81 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies nuostatas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant mokiai, šių apskaičiuotų ir deklaruotų daugiau kaip 400 MGL dydžio mokesčių laiku nesumokėjo.

Tokiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 219 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas R. M. parodė, kad prisipažįsta padaręs veiką, 2020-2021 m. buvo Covid‘as, sunkmetis atėjo, apyvartinių lėšų trūko, buvo kreiptasi į Swedbanką dėl paskolos dėl susidariusių sutarčių vykdymo, nes reikėjo pirkti tam tikrus daiktus, vienas tokių buvo dyzelinis generatorius, skirtas Vilniaus paukštynui, jo kaina buvo 30000 Eur, reikėjo nupirkti vieną iš tokių daiktų, noro nemokėti nebuvo. Prieš tai VMI patikrinimas buvo, Covid‘o metu, visada buvo bendradarbiaujama. Priekaištų, kad neteisingai būtų vedami dokumentai nebuvo. Nebuvo nei vienos netvarkingos sąskaitos, jautriai buvo vykdoma viskas, lėšos buvo skiriamos mokesčiams, atlyginimams, kad tik vyktų darbas prekių pirkimui. Pardavus produktą, atlikus pajungimą, įdiegus sistemas, buvo tikimąsi, kad bus grąža, įmonė nebankrutuos, gaus žmonės atlyginimus, viskas buvo daroma įmonės naudai. Matant, kad visi pinigai sugrįžta, eksportas visas buvo Lietuvoje, nieko nebuvo daroma specialiai, pritrūko laiko tik, nieko nebuvo slepiama. Jei greičiau būtų padarę, būtų apyvartiniai pinigai sugrįžę, bet pavėluotai viskas įvyko. Jie gavo pinigus, kurie nukeliavo į VMI, į Sodrą, skolos pasidengė. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2010 m. Buvo samdoma įmonė apskaitai vykdyti, jis vesdavo tik duomenis, kad susižinotų, kas jam skolingas, o kam jis skolingas, žmonių nedaug dirbo, atostogų nebuvo. Jis pats administruojančiai įmonei nuveždavo dokumentus. Deklaracijas dėl PVM, GPM teikdavo įmonė, deklaracijos buvo teikiamos pagal jo pateiktus duomenis, visus dokumentus atiduodavo. Deklaracijos buvo teikiamos elektroniniu būdu, prisijungimus turėjo prie sistemos, galėdavo žiūrėti deklaracijas, įgaliojimus (duomenys neskelbtini) suteikė. Priminimas apie pareigą sumokėti apie mokesčių nepriemoką – išsiuntė laišką į VMI dėl atidėjimo iki konkretaus laiko - 3 mėnesiams, išdėstė poziciją, piniginius srautus, kokia situacija susidarė, bet VMI atmetė prašymą, dėl ko, neprisimena. Įsiskolinimas buvo susidaręs apie metų laikotarpį, apie 2020 m. kalba. Dėl Covid‘o sutriko įmonės veikla, pinigų srautai, teko dirbti nuotoliniu būdu. Į gamyklą nepriimdavo dėl tiesioginio kontakto, išsitempė viskas, prekės ilgiau pradėjo važiuoti, situacija labai pasikeitė. Kreditorinius įsipareigojimus valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams kiek galima dengė, bet ne su ta intencija, kad „užristi viską“. Nedidelę sumą mokesčiams padengė seniai. Dalis pinigų jam buvo pervedama atsiskaitymui su įmonėms, norint nusipirkti ką nors iš kitų įmonių, su kuriomis nesudaryta sutartis. Jie turėjo mokėti iš karto, todėl pavedimai buvo atliekami į jo sąskaitą, kad galėtų atsiskaityti už prekes. Nebuvo daroma klaidinga apskaita, jis tuo nepiktnaudžiavo, asmenines lėšas pervesdavo (duomenys neskelbtini), kartu disponuodavo pinigais. Jis dengdavo savo įsiskolinimą įmonei nuolat. Kaltinamasis taip pat papildė dėl ikiteisminio tyrimo duotų parodymų, nurodydamas, kad dividendų suma nebuvo mokama arba pervesta per vieną kartą, kad iš karto 60000 Eur pervesta į mano sąskaitą ir naudojama įmonės veiklai, tai buvo karst nuo karto, tai 1000 Eur, tai 100 Eur, tai ji tiesiog susidarė ta suma per du metus. Ji lieka pas jį, formaliai jis ją rodo ir tokiu principu padarius ataskaitas, pridavus „Registrų centras“ visą įmonės balansą, pasižiūri įmonė pelningai, nepelningai veikia, išsimokama dividendų principu, sumokant visus mokesčius. Bet čia popierinis, tai nebuvo pervedami pinigai, nuo to įsakymo datai nebuvo pervedami pinigai, todėl ir pinigų pervedimas nebuvo, po truputį kas susikaupė, popierinis variantas ir popieriniu principu įsakymas išmokėti dividendus ir sumokėti nuo jų mokesčius. Dividendus jis išsimokėdavo ne viena suma, o periodiniais momentais. Į pervedimus patekdavo dividendai. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jis detalizavo, nurodydamas, kad įmonė moki ir vykdė veiklą, tai ji buvo moki, įmonė atėjo iki tokio etapo kada susidūrė su dideliais užsakymais, įbrido į didelius projektus, sąskaitų mažėjo, bet sumos atsirado pasirašytinos su užsakovais didesnės. Automatiškai pasirašai projektą, matai, kad jį padarysi, lauki prekių, lauki kada padarysi darbus, atėjo Covidas, prekių teikimas sustojo arba jos staigiai išbrango, o sutartys jau pasirašytos ir šioje vietoje prasidėjo stagnacija. 2022 m. vasario mėnesį įmonė buvo nemoki. Kovo mėnesį buvo popierinis variantas, nes pavedimo kaip ir anksčiau sakė jokio nebuvo daroma į jo sąskaitą, o „Registrų centras“ reikėjo priduoti įmonės balansus už 2022 m., tai reikėjo susitvarkyti įmonę. Reikėjo sumokėti mokesčius ir stengtis atsiskaityti su kreditoriais. Mokėjimai buvo vykdomi per 2021 metus. Tuo metu jis negalėjo grąžinti pinigų. Formaliai buvo buhalteriškai ruošiami dokumentai, kad įmonė būtų tvarkinga. Jis antrą kartą kreipėsi į VMI, nes čia būtų buvusi pagalba, kad gal būt tęsti veiklą. Gauti daugiau pinigų, tai jeigu juos atidėti, dabar nereikia mokėti, tai gal juos būtų galima investuoti, čia tiesiog buvo bandymas, paskutinis bandymas ką toliau daryti. Jei atidėtų mokesčius gal viskas pasikeistų, jam tiesiog reikėjo 2 mėnesių, nes matė, kad užsibaiginėja projektai, matė galimybę, kad gaus pinigų (t. 2, b. l. 162-165, t. 3, b. l. 81-86).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta K. D. parodė, kad teikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)” buhalterines paslaugas pagal sutartį, jos pareigos buvo (duomenys neskelbtini). Dirbo įmonėje nuo (duomenys neskelbtini), tikslios datos nepamena, teikė (duomenys neskelbtini). Paslaugų teikimas buvo nutrauktas direktoriaus sprendimu, dėl įmonės įsiskolinimo už buhalterines paslaugas, vėliau skola buvo apmokėta. Dėl deklaracijų teikimo, teikė dokumentus deklaracijoms per elektroninę sistemą, kiekvieną mėnesį įmonės direktorius pristatydavo dokumentus, pagal kuriuos teikė deklaracijas VMI. Prisijungimus prie VMI sistemos turėjo tik ji, pranešimus iš VMI gaudavo ji ir įmonės direktorius. Nepamena, ar įmonė veikė pelningai. VMI siuntė priminimus dėl nesumokėtų mokesčių, įvertinę situaciją, sudarė mokestinės paskolos sutartį, įsiskolinimai atsirado dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Buvo siunčiami priminimai dėl nesumokėtų mokesčių, vėliau buvo gautas įspėjimas apie mokesčių nuskaitymą nuo įmonės sąskaitos, tačiau buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, skola padengta iki 2022 m. kovo mėnesio. Dėl mokestinės paskolos nutraukimo, sutartis buvo nutraukta dėl vėlavimo laiku mokėti įmokas, pateikė prašymą dėl mokėjimo termino pratęsimo, jis buvo atnaujintas, įmonė vėlavo mokėti įmokas dėl apyvartinių lėšų trūkumo nežino, ar po to, kai VMI nutraukė mokestinės paskolos sutartį, įmonė gavo pranešimus dėl mokesčių nesumokėjimo, įmonė nebuvo pajėgi mokėti mokesčius, dėl pandemijos įmonės padėtis tapo sunki, sumažėjo klientų, trūko pinigų. Įmonės lėšas paskirstydavo direktorius, pavedimus atlikdavo įmonės vadovas (t. 2, b. l. 188-189).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. P. parodė, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priskirta prie nukentėjusiųjų nuo Covid-19, be prašymo, įmonė buvo įrašyta kaip nukentėjusioji nuo pandemijos 2020 m. ir 2021 m. Įmonė 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į VMI, kaip nukentėjusioji nuo Covid-19, dėl sunkios finansinės padėties, kaip negalinti sumokėti deklaruotų mokesčių. Pagal pateiktą prašymą, 2021 m. kovo 24 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, buvo išdėstyta 42266,41 Eur suma mokestinės nepriemokos laikotarpiui nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nevykdė įsipareigojimų biudžetui, 2021 m. gruodžio 12 d. įmonei buvo išsiųstas įspėjimas, kuriame nurodyta, kad per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo nesumokėjus tuo metu likusios skolos, mokestinės paskolos sutartis gali būti nutraukta. Kadangi skola nebuvo sumokėta, 2022 m. sausio 5 d. sprendimu, mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta. Po sprendimo nutraukimo, 2022 m. sausio 11 d. buvo suformuotas raginimas, kuriame nurodyta sumokėti skolą per 20 dienų, skolos suma buvo 42 266,41 Eur. Įmonė nesumokėjo mokestinės nepriemokos, 2022 m. vasario 9 d. pateikė pakartotinį prašymą išdėstyti 39 997,80 Eur. mokestinės nepriemokos sumokėjimą, paprašė išdėstyti nurodytos sumos mokėjimą iki 2023 m. gruodžio 31 d., prašymas buvo išnagrinėtas, nustatyta, kad trūksta dokumentų, reikalingų sprendimo priėmimui. 2022 m. vasario 11 d. įmonei buvo išsiųstas raštas ir nurodyta, kokiu atveju su mokesčių administratoriumi gali būti sudaryta mokestinės paskolos sutartis, buvo išvardyti trūkstami dokumentai. Minėtas įmonės prašymas buvo atmestas, todėl pastaroji kreipėsi pakartotinai, pateikė prašymą 2022 m. vasario 22 d. dėl 40859,43 Eur nepriemokos išdėstymo nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2023 m. sausio 23 d., tačiau dalies dokumentų įmonė nepateikė, kurie buvo minėti išsiųstame rašte. Todėl buvo priimtas neigiamas sprendimas, kartu su išvada, kurioje nurodyti mokestinės nepriemokos netenkinimo motyvai, išsiųsta įmonei. Po neigiamo sprendimo priėmimo, 2022 m. kovo 1 d., išsiųstas raginimas sumokėti 40 859,43 Eur, įmonė dalį mokesčio sumokėjo, dalis buvo nesumokėta, todėl suma buvo priverstinai išieškota, nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. sausio 11 d., į biudžetą buvo sumokėta 65067,37 Eur suma, tame skaičiuje išieškota 39 498,53 Eur., šiuo metu įmonė nėra skolinga. Įmonė į nukentėjusiųjų nuo covid-19 sąrašą buvo įtraukta pagal 2022 m. kovo 26 d. įsakymą, įmonei buvo nustatyta mokesčių nepriemoka, šiuo metu negali pasakyti, kaip ji susidarė. Kuomet įmonė priskiriama prie nukentėjusiųjų nuo Covid-19, ji turi teisę pateikti prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, kai įmonė teikė prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo antrą kartą, pandemija buvo pasibaigusi, prašymą motyvavo sunkia finansine padėtimi. Sudarius mokestinės paskolos sutartį, įmonė turi mokėti įmokas kiekvieną mėnesį pagal patvirtintą grafiką, kadangi įmokos laiku nebuvo mokamos, kaupėsi skola, 2021 m. gruodžio 12 d. pradelstos skolos suma buvo 15 849,90 Eur, išsiuntė įspėjimą per 20 dienų sumokėti skolą, skola nebuvo sumokėta, 2022 m. sausio 5 d. sprendimu, sutartis buvo nutraukta. Buvo išsiųstas raginimas dėl skolos sumokėjimo, įmonei nesumokėjus skolos per nurodytą terminą, tuo metu nebuvo vykdomas išieškojimas. Finansinę įmonės padėtį vertiname iš pateiktų finansinių dokumentų, išnagrinėjusi juos, 2022 m. kovo d. priėmė neigiamą sprendimą, išvada buvo išsiųsta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pritrūko dokumentų pilnai įvertinti įmonės finansinę padėtį, per nustatytą laikotarpį įmonė nurodytų duomenų nepateikė, todėl prašymas buvo atmestas. Duomenys apie atliktus mokėjimus saugomi mokesčių apskaitos departamente, neturi tokių duomenų. Iš turimų duomenų matyti, kad įmonė nemokėjo skolos. Jai nėra žinoma, kokie VMI patikrinimai buvo atlikti įmonės atžvilgiu. Dėl pakartotinio prašymo sudaryti mokestinės paskolos sutartį, vasario 9 d. buvo pateiktas prašymas išdėstyti 39 997,80 Eur., buvo išsiųstas atsakymas su nurodytais trūkstamais duomenimis. Pakartotinis prašymas buvo pateiktas 2022 m. vasario 22 d., kartu su finansiniais įmonės dokumentais, tačiau dalies dokumentų pateikta nebuvo. Pranešimai bendrovei buvo siunčiami elektroniniu paštu, taip pat dokumentai talpinami į VMI sistemoje, raginimas sumokėti skolą buvo siųstas registruotu paštu. Kartu su sprendimu netenkinti prašymo buvo siunčiama motyvuota išvada. Priminimai dėl mokesčių mokėjimo siunčiami sistemos automatiškai (t. 2, b. l. 192-194).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. M. parodė, kad vyko dokumentų apžiūra, pagal pateiktus tyrėjos klausimus dėl veiklos vykdymo ir gautų piniginių įplaukų, atskaitingo asmens gautų sumų apyskaitos. Ji palaiko savo nurodytas išvadas apžiūros protokole. Įmonės mokumas nustatomas nagrinėjant visus dokumentus, pagal balanso duomenis, nuosavo kapitalo, įsiskolinimo dydį. Būtent šios įmonės situacija įdomi, pardavimo ir piniginių įplaukų rodikliai buvo mažėjantys, pagal nagrinėtus rodiklius, bendrojo likvidumo koeficientas ir kritinio likvidumo koeficientas buvo ganėtinai geri, tik bendrojo mokumo koeficientas buvo blogas. Pagal atskaitingo asmens avanso apyskaitą, matyti, kad vien iš avansu paimtų pinigų asmuo galėjo atsiskaityti ir padengti skolą. Įmonės skola buvo apie 40 tūkstančių eurų, pagal ataskaitą, asmuo buvo paėmęs iš įmonės 54 tūkstančius eurų, pagal tai sprendžiama, kad R. M. galėjo padengti skolą. Įmonės mokumas nustatomas įvertinus du kriterijus, prielaidą, kad skola galėjo būti padengta, daroma pagal asmens paimtą pinigų sumą iš įmonės. Tyrėja pateikė klausimą, ar įmonė moki, jos minėti kriterijai parodo įmonės mokumą, o gebėjimas atsiskaityti vertinamas pagal turimą pinigų sumą, įmonės banko sąskaitoje buvo 24 500 Eur, pagal avansinę apyskaitą įmonė turėjo 54000 Eur. Šie kriterijai nurodo įmonės mokumą. Buvo klausiama, ar įmonė galėjo sumokėti skolą, pagal minėtus kriterijus padėtis nebuvo bloga, padengti trumpalaikius įsipareigojimus įmonė galėjo. Atsakant į klausimą dėl mokumo, įmonė buvo moki, pagal avanso apyskaitą, įmonė turėjo lėšų skolai apmokėti. Gali būti, kad įmonė moki, tačiau įsiskolinimus gali padengti negreitai, norint įvertinti situaciją, reikėtų atsižvelgti į daug rodiklių. Visada atliekamas tik dokumentinis tyrimas, ji turi avanso apyskaitas, įmonės banko dokumentus, apie turimas lėšas sprendžia iš minėtų dokumentų. Turimas pinigų likutis fiksuojamas metinėje ataskaitoje, atskaitingo asmens turimas likutis yra jo įsipareigojimas įmonei ir atvirkščiai. Buvo pateikta 2022 m. vasario 22 d. finansinė apyskaita, kurioje buvo įrašytas avansinių lėšų likutis – 54000,00 Eur. Buvo pateiktas klausimas, ar įmonė galėjo sumokėti nepriemoką, 2022 m. vasario 22 d., skolos suma buvo 40 910 Eur. R. M. pagal 2022 m. vasario 22 d. avanso apyskaitą turėjo reikiamą sumą pinigų, kuria būtų galima atsiskaityti, nežinau, ar minėta suma faktiškai buvo pas R. M., tai tik dokumentinis vertinimas. Terminas, per kurį turi būti atsiskaitymas pagal finansines apyskaitas turi būti nustatytas vadovo tvarka. Turi būti numatytas konkretus atskaitingo asmens atsiskaitymo su įmone terminas, pinigai turėtų būti grąžinti kaip nepanaudoti, tokiu atvejų, būtų galima sumokėti skolą. Jeigu lėšos buvo pas R. M., tai yra įmonės lėšos, kurios buvo jam išduotos ir nebuvo panaudotos mokesčių sumokėjimui, tai matė tik iš dokumentų. Buvo vykdoma dokumentų apžiūra, išvadą teikė tik pagal dokumentus. Neturėjo duomenų, ar realūs įmonės turimi pinigai sutampa su buhalterinės apskaitos duomenimis. Perkant turtą įmonei iš savo asmeninių lėšų, tai atsispindi avansinėje apyskaitoje, tokiu atveju, įmonė atsiskaito su asmeniu iš kasos ar banko sąskaitos, tai atsispindi avansinėje apyskaitoje. Jai nėra žinoma, kad įmonei iškeltas bankrotas, išvadoje ji parašė, kad įmonės pardavimo pajamos ir grynasis pelnas mažėja. Įmonės sugebėjimą nedelsiant apmokėti įsipareigojimus nurodo kritinio likvidumo koeficientas, reikšmė 1-1.5 laikoma normalia. Ji taip pat paaiškino, kad atliekant apžiūrą įmonės bankinių išrašų buvo pateikta R. M. asmeninės sąskaitos, o pačios įmonės sąskaitų išrašų nebuvo. Ji nagrinėjo pagal registrus kas buvo apskaitoje. Pagrinde apskaitoje buvo duomenys pateikti. Dėl įmonėje priimamų sprendimų dėl dividendų išrašymo specialistė paaiškino, kad tai turi būti priimtas sprendimas akcininkų ir turi būti įformintas kažkokiu dokumentu: akcininkų susirinko protokolu, įsakymų čia jau kaip nusprendžia akcininkai, o čia buvo vienas akcininkas. Jos atlikta apžiūra, minėtų dokumentų, buvo padaryta labai siaurai. Ji visiškai nesusidūriau su dividendais ir kažkokiais mokėjimais, sprendimais, kadangi pagal klausimus jai buvo užduotas tam tikru laikotarpiu, tai ji gavo tik šiuos įmonės registrus. Buvo pateiktas tik paties R. M. asmeninės sąskaitos išrašas, o šalia asmeninės sąskaitos kažkodėl buvo pridėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašai. Ji gavo tik vieną avanso apyskaitą, tai yra už 2022 m. vasario 22 d. Jai toks laikotarpis buvo užduotas, tai ir gavo paskutinio laikotarpio avanso apyskaitą, kurioje ir buvo išvestas 54000 likutis, bet dabar kur teismas jai atsiuntė dokumentus, jau kitas avanso apyskaitas už kelis mėnesius, tai tas paskutinis išrašas kur išvestas – 0, tai jau jis yra ketvirto mėnesio, jis neapima jos tiriamo laikotarpio. Paskutinė avanso apyskaita jai nieko nesako, nes dividendai išmokėti kovo mėnesį, kai jos laikotarpis vasario 22 d. Jai neaišku kodėl datos skiriasi ir kuriam laikotarpiui jai reikėjo tikrinti. Dividendų išmokėjimas akcininkų reikalas, jeigu yra pakankamai kapitalo, tai jie gali priimti tokį sprendimą, tik koks bus rezultatas, tai čia jau kitas klausimas. Atsakyti į tuos klausimus reikia žiūrėti į visus dokumentus, o dabar pažiūrėjus į kelis lapus negali pasakyti galėjo ar negalėjo, reikia daryti pilną tyrimą. Jei 22 d. žiūrėti, tai tie pinigai pas atsakingą asmenį buvo. Jai paskutinis jų išrašas, ji niekur toliau nemato tų dividendų, kad jie būtų kažkur įtraukti, apskaitos jau nebėra. Tam laikotarpiui, kai jos klausė tyrėja 2022 m. vasario 22 d. pas atsakingą asmenį pinigų buvo ir jai tai patvirtino ne tik avanso apyskaita. Dabar registruose šių duomenų nėra. Registruose iki 22 d. šie pinigai pas atsakingą asmenį buvo, o toliau negali pasakyti, ar jis gavo tuos dividendus, ar ne. Apyskaita už vasario mėnesį, atitinka su jų apskaitos registrais. Dėl vasario mėnesio A. M. paaiškino, kad dividendų jokių nebuvo, kai darė apžiūrą jai buvo pateikti dokumentai, tik viena apyskaita vasario 22 d. ir ten jokių dividendų nėra. Avanso likutis pas atsakingą asmenį 54000 ir 769 Eur išnaudota pinigų 54462 kaip ji įrašė, o dabar jie jau pateikė su dividendais ne vasario mėnesį, o balandžio mėnesio 1 d. Reiškia, kad kovo mėnesį dividendai įtraukti neatitinka jų vadinamų balansų, ji neturi kur pasižiūrėti. Tuomet arba reikia imti bandomuosius balansus už kovo mėnesį, arba šių duomenų pagal tą avanso apyskaitą nėra, jei avanso apyskaita sudaryta atsakingo asmens, tai ten gali įrašyti ką nori. Ji nemato jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų įrašyta, nei nepateisintos išlaidos kažkokiais dokumentais ir taip pačiai dividendai, nemato nei įsakymų, nei sprendimų. Iš įmonės finansinių dokumentų buvo matyti, kad įmonėje buvo skolingas asmuo. Šiame registre labai aiškiai užfiksuota 2435 sąskaitoje jis turėjo 2022 m. sausio 1 d. 48645 Eur skolą, plius, minus ką gavo, ką atidavė ir vasario 22 d., pas 54462,77 Eur. Tuos duomenis gavo analizuojant finansinės atskaitomybės dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašų ji ir neturėjo, turėjo tik R. M. asmeninę sąskaitą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gal suklysta ne ta įmonė, nes ne tas kodas. Ji įmonės banko išrašų neturėjo, turėjo tik buhalterinės apskaitos registrą (t. 3, b. l. 7-9, 81-86).