- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-26
- Bylos Nr.
- I-7835-525/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- AB “flyLAL – Lithuanian Airlines”
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Advokatai
- Dovilė Stančikaitė
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 23.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 23.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L. Alechnavičiaus, teisėjų L. Baltrūnaitės, E. Smalakienės, sekretoriaujant A. Klimovič, dalyvaujant pareiškėjo AB “flyLAL – Lithuanian Airlines” atstovei advokatei Dovilei Stančikaitei, atsakovo atstovui Ričardui Prašmuntui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB “flyLAL – Lithuanian Airlines” skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojo 2007 05 21 nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-32 už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą bendrovei “flyLAL - Lithuanian Airlines” paskirta 11 000 Lt bauda (b. l. 9-10).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto užkardos 2007 05 21 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-32 (toliau - Nutarimas) ir bylą nutraukti, o tuo atveju, jeigu bus nustatytas įstatymo pažeidimas, Nutarimu paskirtą baudą sumažinti.
Paaiškino, kad nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kurių pagrindas yra Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo bei Reglamento (EB) Nr. 539/2001 nuostatos. Pažymi, kad atsakovo argumentacija, pagrįsta Konvencijos 9 priedo nuostatomis ir tiesioginiu jų taikymu, yra atmestina. Prievoles pagal Tarptautinę civilinės aviacijos konvenciją prisiima susitariančios valstybės, o ne privatūs asmenys – vežėjai, o Konvencijos 9 priedas yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Jokios imperatyvaus pobūdžio prievolės ir, atitinkamai, atsakomybės už jos pažeidimą vežėjui Konvencija ir jos 9 priedas nenumato, todėl atsakovo motyvai, kad pareiškėjas pažeidė Konvencijos 9 priedo reikalavimus yra nepagrįsti. ES Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 šioje byloje taip pat netaikytinas, nes Reglamentu nėra įtvirtintos jokios prievolės privatiems subjektams - vežėjams, o tik nurodyti įpareigojimai, susiję su trečiųjų šalių piliečių atvykimu į ES valstybes nares, privalomi valstybėms narėms ar atitinkamoms institucijoms bei trečiųjų šalių piliečiams. Atsakovas Nutarime neteisingai ir plečiamai taikė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatas, plečiamai išaiškino vežėjo pareigas, nes atsakomybė už šio įstatymo 20 str. pažeidimą oro vežėjui kyla tik tada, kai vežėjas pažeidžia pareigą užtikrinti, kad įvežamas į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo kaltės, todėl jo atsakomybė negalima. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. ir LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 p. prasme kelionės dokumentas yra pasas, kuris priimant į skrydį keleivį - Kenijos Respublikos pilietį N. M., buvo patikrintas, o viza nėra kelionės dokumentas ar jo dalis, todėl atsakomybė pareiškėjui už tai, kad neužtikrino, jog keleivis turėtų ne pasą, bet vizą, kilti negali. Nurodo, kad vežėjo reisu užsienietis tik atvyksta į Lietuvos Respubliką iki valstybės sienos, o ne kerta Lietuvos Respublikos sieną, o Įstatymas nenumato ir negali numatyti prievolės vežėjui tikrinti dokumentų daugiau, nei tie dokumentai, kurie yra būtini tam, kad užsienietis galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką, t.y. reikalauti iš keleivio daugiau, nei jo paso. Pareigą tikrinti, ar užsienietis turi vizas ir kitus dokumentus, suteikiančius jam teisę kirsti valstybės sieną, turi išimtinai atsakovas. Vežėjui nėra suteikta teisė riboti užsieniečių galimybių laisvai judėti, jis negali nuspręsti, ar užsieniečio - vežėjo keleivio - pateikiamos priežastys yra pakankamai svarios, kad Lietuvos Valstybė įleistų šį asmenį į savo teritoriją. Nurodo, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta bauda iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus ir yra neproporcinga pažeidimui (tuo, atveju, jeigu būtų nustatyta esant Įstatymo pažeidimo sudėtį).
Atsakovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjas atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos konvencija privaloma tik susitariančioms valstybėms, o ne privatiems asmenims, nes valstybė, pasirašydama tarptautinę sutartį, prisiėmė prievolę vadovautis šioje konvencijoje nurodytomis taisyklėmis. Konvencijos 9 priedo straipsniai, kuriais buvo vadovautasi, yra tarptautiniai standartai, taikytini visose šalyse Konvencijos narėse, todėl jie nėra rekomendacinio pobūdžio. Vežėjo atsakomybę už neteisėtai į šalį įvežamus keleivius numatančios Transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos apima Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių teisės normų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą. Šengeno įgyvendinimo konvencijos 26 str. l d. b punktas nurodo, kad vežėjas, naudodamasis visomis reikiamomis priemonėmis, privalo įsitikinti, kad oro keliu gabenamas užsienietis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Susitariančių šalių teritoriją. Pagal Įstatymo 20 str. 1 d. vežėjui atsakomybė kyla už tai, kad įvežant keleivį į Lietuvos Respubliką jis nepasirūpino keleivio įvažiavimui būtinų kelionės dokumentų turėjimu. Vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 6 straipsnio nuostatomis kelionės dokumentas yra vientisas dokumentas su jame esančiais įrašais, spaudais, įklijomis, nuotrauka ir visais sunumeruotais dokumento lapais. Viza yra fiksuojama kelionės dokumente - piliečio pase - ir laikytina paso turinio dalimi. Užsienio piliečiui, kuriam pagal pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (konkrečiu atveju į Lietuvos Respubliką) yra reikalinga viza, ji yra reikšminga kelionės dokumento dalis, apsprendžianti asmens teisę vykti prie valstybės sienos. Nagrinėjamu atveju Kenijos pilietis N. M. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su LR įvažiavimo viza. Vežėjui nėra numatyta išimtis netikrinti kelionės dokumento - piliečio paso ar kito adekvataus kelionės dokumento, nes tiek paminėti Europos Sąjungos teisės aktai, tiek Įstatymas numato teisę vežėjams tikrinti, kad keleiviai turėtų dokumentus, reikalingus įvažiuoti į šalį. Be to pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje Nr.A-l1-223-2007 konstatavo, jog jei užsienietis neturi galiojančios vizos, tai Įstatymo 20 str. taikymo prasme jis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad Vilniaus oro uosto užkardos sargybų būrio vyr. specialistė 2007 04 21 surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad 2007 04 21 18.10 val. į Vilniaus oro uostą reisu TE 421 iš Frankfurto atvyko Kenijos Respublikos pilietis N. M., turintis pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra galiojančios Lietuvos Respublikos įvažiavimo vizos (b.l. 39). VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės pareigūnas sprendimu Nr. 148-30 atsisakė Kenijos piliečiui N. M. leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną dėl to, kad jis tikrinimui pateikė Kenijos piliečio pasą Nr. A902827 be galiojančios vizos ar leidimo gyventi (b.l. 41). 2007 04 21 dėl šio įvykio surašytas Įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 167-32, kuriame nurodyta, kad aviakompanija AB “flyLAL –Lithuanian Airlines” 2007 04 21 į Vilniaus oro uosto PKP reisu TE 421 iš Frankfurto atskraidino Kenijos Respublikos pilietį N. M., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. Kenijoje, be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina, tuo savo veiksmais neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus ir pažeidė LR Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. (b.l. 42-43). Pats N. M. neneigė į Lietuvos Respubliką atvykęs be vizos ir paaiškinime nurodė į Lietuvos Respubliką atvykęs be vizos todėl, kad jo darbo agentas Frankfurte jam paaiškino, jog Lietuvos Respublikos vizą jam išduos Lietuvoje (b.l. 48). Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojas 2007 05 21 nutarime įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-32 (toliau - Nutarimas), nurodė, kad 2007 04 21 18.10 val. į Vilniaus oro uosto PKP reisu TE 421 iš Frankfurto atskraidintas Kenijos Respublikos pilietis N. M., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina, tuo pareiškėjas neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus ir pažeidė LR Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d., todėl vadovaudamasis LR Transporto veiklos pagrindų įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. pareiškėjui skyrė 11 000 Lt baudą (b.l. 61-62).
Pareiškėjas Nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių neginčija.
Transporto viešojo administravimo, vežėjų veiklos bendruosius principus, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų ir kitus su transporto veikla susijusius santykius reglamentuoja 1991 10 0 Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas Nr. I-1863 (2002 02 28 įstatymu Nr. IX-747 išdėstyta nauja Įstatymo redakcija). Įstatymas apima ES teisės aktų, tarptautinių teisės normų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą, reglamentuojančią vežėjų atsakomybę už neteisėtai į šalį įvežamus keleivius. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau - Konvencija), įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje 1992 02 07, 9 priedo “Formalumų mažinimas” 3.40 punkte nurodoma, kad vežėjai keleivių įlaipinimo punkte privalo imtis priemonių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui būtinus dokumentus, kurių reikalaujama susitariančioje šalyje, Konvencijos 9 priedo 3.39.4 punktas numato, kad vežėjo prievolė išvežti bet kurį asmenį iš susitariančių šalių teritorijos pasibaigia tuo momentu, kai toks asmuo įleidžiamas į tokią šalį. Valstybė, pasirašydama tarptautinę sutartį, prisiima prievolę vadovautis tarptautinėje sutartyje nurodytomis taisyklėmis ir imasi priemonių šiai tvarkai užtikrinti.
LR Transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) (2006 07 04 įstatymo Nr. X-747 redakcija) 20 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, šio straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad vežėjas turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.
Pagal Įstatymo (2005 05 19 įstatymo Nr. X-214 redakcija) 2 str. 11 d. vežėjas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi transporto veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus, o Įstatymo 5 straipsnyje nurodoma, kad transporto rūšys pagal šį Įstatymą yra geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Įstatymo 20 str. 1 d. vežėjui nustatyta pareiga užtikrinti, kad jo įvežami užsieniečiai turėtų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką reikalingus kelionės dokumentus yra skirta visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams, todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų taikytinos ir pareiškėjui.
Kas yra kelionės dokumentai nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006 11 28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 2 str. 10 d., kurioje nurodoma, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje.
Kelionės dokumento sąvokos aiškinimui taip pat svarbus LR Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006-11-28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 7 str., nustatantis užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygas, nes šio straipsnio 1 punkte, tarp kitų šiame straipsnyje išvardintų būtinų užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, o šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką, kai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą. Kas yra viza, nustato LR Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006 11 28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 2 str. 33 p., kuriame nurodoma, kad viza yra įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 04 20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu, šių taisyklių 12 p. nurodoma, kad oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį dėl nepakankamų kelionės dokumentų.
Kas laikytina kelionės dokumentu, tinkamu vykti į Lietuvos Respubliką, nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro bei vidaus reikalų ministro 2004 01 19 įsakymu Nr. 9/1V-16 patvirtintas Kelionės dokumentų, pripažįstamų tinkamais vykti į Lietuvos Respubliką, sąrašas, pakeistas 2005 05 31 įsakymu Nr. V-63/1V-174, kurio 96 pozicijoje nurodoma, kad Kenijos piliečiai į Lietuvos Respubliką atvyksta su piliečio pasais. Taigi pareiškėjas teisingai aiškina, kad kelionės dokumentas yra Kenijos piliečio pasas.
2006 03 15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, numatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalyje nurodomos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kurioje be kitų įleidimo sąlygų, „a“ punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių piliečiui leidžiama atvykti, jei jis turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną, bei šio straipsnio 1 dalies „b“ punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių pilietis turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 539/2001/EB, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento Nr. 539/2001/EB 1 str. 1 d. nurodoma, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą, o tarp I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečių patenka ir Kenijos piliečiai, todėl jie, kirsdami Lietuvos Respublikos išorines sienas, turi turėti vizas.
Sistemiškai vertinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad viza yra užsieniečio kelionės dokumento sudedamąja dalimi, taip pat, kad pažeidimo nustatymo metu galioję teisės aktai į Lietuvos Respubliką atvykstančiam Kenijos piliečiui nustatė reikalavimą turėti galiojantį kelionės dokumentą – Kenijos piliečio pasą su galiojančia Lietuvos Respublikos viza. Todėl darytina išvada, kad asmuo - Kenijos pilietis, vykstantis į Lietuvos Respubliką su galiojančiu Kenijos piliečio pasu, kuriame nėra Lietuvos Respublikos vizos, laikytinas neturinčiu įvažiuoti į Lietuvos Respubliką reikalingų kelionės dokumentų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pripažįsta, kad Nutarime pagrįstai pasisakyta dėl vizos reikšmės kelionės dokumente bei dėl to, kad viza yra neatskiriama kelionės dokumento dalis.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog Kenijos pilietis dar nebuvo praėjęs pasienio kontrolės posto, jis neįvežė Kenijos piliečio į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Vadovaujantis LR Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (2007 01 12 įstatymo Nr.X-1016 redakcija) 2 str. 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės siena yra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, oro erdvėje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse, o pagal šio įstatymo (2007 01 12 įstatymo Nr.X-1016 redakcija) 11 str. 1 d. orlaiviai gali kirsti valstybės sieną oro skrydžiams nustatytais oro keliais Vyriausybės patvirtinta tvarka, todėl darytina išvada, kad keliaujant orlaiviais valstybės siena kertama įskrendant į Lietuvos oro erdvę, o ne, kaip klaidingai teigia pareiškėjas, praėjus pasienio kontrolės postą. Pažymėtina, kad Įstatymo 20 str. 1 d. aiškiai numatyta, jog vežėjas privalo užtikrinti, kad keleiviai turėtų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką reikalingus kelionės dokumentus prieš įvažiuojant į šalį, o ne kertant valstybės sieną, todėl pareiškėjas, Frankfurte įsodindamas keleivius į lėktuvą ir žinodamas, jog kirs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jau tuo momentu privalėjo užtikrinti Įstatymo 20 str. 1 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą.
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas Frankfurto oro uoste tinkamai neužtikrino keleivių kelionės dokumentų tikrinimo ir dėl to Kenijos pilietis buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką be Lietuvos Respublikos vizos, konstatuotina, kad tuo pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Įstatymo 20 str. 1 dalyje vežėjui nustatytą pareigą.
Įstatymo (2006 07 04 įstatymo Nr. X-747 redakcija) 25 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi bylą, turi teisę priimti sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytą baudą. Pagal Įstatymo 20 str. 2 d. jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad įstatymo pažeidimo byla Nr. 167-32 išnagrinėta laikantis Įstatymo 21-26 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir atsakovas 2007 05 21 nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-32 teisėtai ir pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už Įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą 2007 05 21 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-32 ir bylą nutraukti nėra.
Teismas pažymi, kad atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - padariusių pažeidimą fizinių ar juridinių asmenų pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai išaiškinant pažeidimą (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b.l. 62) skundžiamu nutarimu skyrė pareiškėjui minimalią Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, todėl pagrindo pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojo 2007 05 21 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-32 sumažinant pareiškėjui paskirtą baudą taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d., 127 str.,
nusprendė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojo 2007 05 21 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-32, kuriuo bendrovei “flyLAL - Lithuanian Airlines” paskirta 11 000 Lt bauda, palikti nepakeistą ir “flyLAL - Lithuanian Airlines” skundo nepatenkinti.
Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.