- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-19
- Bylos Nr.
- eI-467-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03189-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Arūnas Kaminskas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 18.2Prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo tvarka ir terminai
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Arūno Kaminsko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas atnaujinti jam praleistą terminą pateikti giminystės su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus.
Prašyme nurodė, kad 1999 m. birželio 10 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės iš mamos pusės J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime. Prašymą pateikė laiku, nepraleidęs termino, tačiau iki įstatymo nustatyto termino – 2003 m. gruodžio 31 d. nepavyko surinkti giminystės ryšį su savininke patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, jog yra vienintelis pretendentas į šią žemę.
Paaiškino, kad jo mama V. B. (B. mergautinė pavardė) mirė 1983 metais. Kuomet jam buvo 7 metai, mama išėjo iš namų, paliko 5 savo nepilnamečius vaikus ir vyrą (jų tėvą) ir apsigyveno Vilniuje su kitu vyru. Jie liko (duomenys neskelbtini) kaime su tėvu. Pareiškėją išaugino tėvas, nuo vaikystės nepalaikė jokių ryšių su mama, nesusitikinėjo, nebendravo, jokios informacijos apie mamos gyvenimo įvykius neturėjo.
Prasidėjus žemės gražinimui buvusiems savininkams bei jų įpėdiniams, pareiškėjas per įstatymo nustatytą laiką kreipėsi su prašymu grąžinti žemę bei pateikė senelės J. B. nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius archyvinius dokumentus, tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai pareikalavo pateikti J. B. gimimo, santuokos, mirties liudijimus, pareiškėjo mamos gimimo, santuokos, mirties liudijimus bei jo gimimo liudijimą. Nepavyko laiku surinkti visų giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, nes jokių duomenų apie mamos asmeninį gyvenimą neturėjo, todėl teko ilgai ieškoti archyvuose jos gimimo bei santuokos sudarymo dokumentus. Nežinojo net apytiksliai šių įvykių datų bei aplinkybių, todėl giminystės ryšių su motina bei senele patvirtinančių dokumentų paieškos buvo nesėkmingos. Be to, 2006 metais patyrė sunkią traumą – susilaužė stuburą, teko ilgai gydytis ir rūpintis sveikata.
Kaip paaiškėjo vėliau, jo mama V. B. keletą kartų buvo ištekėjusi ir išsiskyrusi, keletą kartų keitė pavardes. Apie tai pareiškėjas sužinojo po sesers V. J. mirties. 2015 metais jos sūnus S. J. pardavė paveldėtą po mamos mirties butą. Prieš tai jis peržiūrėjo likusius mamos bute daiktus ir dokumentus, ir rado dvi pažymas dėl pareiškėjo mamos V. B. santuokos įregistravimo su D. B. 1970 m. lapkričio 13 d., bei 1975 m. gegužės 15 d. V. B. santuokos įregistravimo su R. B.. Pažymos buvo parengtos 2007 m. liepos 19 d. bei 2007 m. liepos 20 d. pagal V. J. prašymus. Kodėl apie šiuos dokumentus pareiškėjo sesuo nieko nepranešė, paaiškinti negalėjo, nes jų santykiai buvo geri. Šių dokumentų dėka 2015–2016 metais rado ir kitus giminystės ryšį su savininke patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovai palaikė prašyme išdėstytus argumentus ir prašė teismo prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kurią atstovauja NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2324/2012; 2012 m. spalio 4 d, nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2410/2012; 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-554/2013; 2014 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. AS58-109/2014; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-984/2014; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-l304/2014).
Iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus archyve esančios Nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimą įrodančių dokumentų bylos (pirminė, savininkas J. B., pretendentas J. B.) matyti, kad pareiškėjas J. B. su prašymu grąžinti buvusios žemės savininkės J. B. žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių Mickūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą 1999 m. birželio 10 d., kad prie prašymo nepridėjo nei vieno giminystės ryšį su savininku patvirtinančio dokumento. Pareiškėjui buvo siųsti 2001 m. spalio 3 d. pranešimas Nr. 416, 2002 m. gegužės 27 d. pranešimas Nr. 2013, 2002 m. vasario 28 d. pranešimas Nr. 63 dėl trūkstamų giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku pateikimo iki konkrečių įstatymo nurodytų datų su paaiškinimu, kad praleidę įstatymo nustatytą terminą neteks teisės į nuosavybės atkūrimą. Skyrius 2004 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 1017 informavo pareiškėją, kad įstatymo nustatytais terminais nepateikė nurodytų trūkstamų dokumentų, todėl turi galimybę praleistą terminą atnaujinti tik teismine tvarka.
Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jam buvo objektyvių kliūčių iki įstatymo nustatyto termino (2003 m. gruodžio 31 d.) kreiptis į atitinkamas valstybės įstaigas dėl dokumentų dėl giminystės ryšio su buvusiu žemės savininku pateikimo. Pareiškėjo elgesys realizuojant savo teises vertintinas jo atitikimo panašioje situacijoje vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartui aspektu. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas šalyje vyko nuo 1991 metų, piliečiai aktyviai šiame procese dalyvavo, jis apėmė didžiąją visuomenės dalį, todėl laikytina, kad pareiškėjas, būdamas bent minimaliai rūpestingas ir apdairus, galėjo laiku pasidomėti savo teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu.
Teismo posėdyje NŽT atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl termino atnaujinimo pareiškėjui pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su žemės savininke J. B., siekiant atkurti nuosavybės teises į jos valdytą žemę, todėl sprendžiamas klausimas, ar priežastys, dėl kurių pareiškėjas laiku nepateikė nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, yra laikytinos svarbiomis.
Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į J. B. valdytą iki nacionalizacijos žemę, esančią (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. Tokią teisę jam garantuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), iš kurio normų analizės matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra sudėtinis procesas, inicijuojamas asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, bei jį lemia šiame procese dalyvaujančių subjektų veiksmų atlikimas įstatymo apibrėžtais terminais.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 1999 m. birželio 10 d. tuometei Vilniaus rajono Vilniaus apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos J. B. (pareiškėjo senelė) valdytą žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, teismų praktika, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ginčo santykius reglamentuojantys aktai nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2404/2012).
Teismo posėdžio metu liudytoju byloje buvo apklaustas S. J., kuris teismui parodė, kad jis yra pareiškėjo sesers sūnus. Nurodė, kad po mamos mirties, 2015 m. tvarkydamas butą, rado dokumentus, susijusius su močiute V. B.. Apie rastus dokumentus informavo pareiškėją ir juos perdavė jam. Kalbų apie nuosavybės teisių atkūrimą negirdėjo, nes jo mama ilgai kovojo su liga. Iki 2015 m. jokių dokumentų nematė ir apie jokius dokumentus su mama nebuvo kalbėjęs. Tik po jos mirties jie buvo surasti.
Teismas daro išvadą, kad ištyrus byloje esančius įrodymus, yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teisės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, vėliau nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtina byloje esančios pažymos. Pažymėtina, jog pareiškėjas dėl susiklosčiusių asmeninių santykių su šeima nežinojo net tiksliai, kokia buvo jo mamos pavardė, nes su ja nuo 7 metų negyveno ir nebendravo. Pareiškėjo mama buvo ištekėjusi ne vieną kartą ir tai pareiškėjui apsunkino reikalingų pateikti dokumentų paieškas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo sesuo turėjo senelės dokumentus, tačiau neinformavo pareiškėjo, jog galimai reikalingus dokumentus turi. Tik 2015 m. S. J. informavo pareiškėją, kad, tvarkydamas mamos butą, rado galimai reikalingus senelės dokumentus.
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra vienintelis pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės J. B. žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje išsakytą poziciją, jog Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, bei įvertinus, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui nepateikti tik nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad tikslinga atnaujinti praleistą terminą dokumentams paduoti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo prašymas yra tenkintinas, atnaujinamas J. B. praleistas terminas pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su žemės savininke J. B., siekiant atkurti nuosavybės teises į jos valdytą žemę Skaisterio k., Mickūnų sen., Vilniaus r. sav.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo J. B. (J. B.) prašymą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui J. B. (J. B.) praleistą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su žemės savininke J. B., siekiant atkurti nuosavybės teisę į jos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., nustatant šiems dokumentams pateikti šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.