- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-76-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00879-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- N. A.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1798-79/2013 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui N. A., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio ir formos nepilnamečiam vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau iš esmės patikslino, prašydama pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-06-28 sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priteistą išlaikymo dydį 150 Lt jos nepilnamečiam vaikui sūnui G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir padidinti jį iki 700 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki einamojo mėnesio 15 d., indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Nurodė, kad minėtu teismo spendimu vaiko išlaikymui buvo priteista po 150 Lt, tačiau iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ne tik augant vaikui, bet ir ypatingai brangstant pragyvenimui dėl infliacijos iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, taip pat pasikeitė ir ženkliai pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko būtinų poreikių tenkinimui būtinas bendras 1670 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį, kurio dalį teikia ieškovė, todėl iš atsakovo prašė priteisti mažesnę dalį, t. y. 700 Lt, išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas N. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu ir jo patikslinta dalimi nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis savo noru vykdė ir vykdo teismo sprendimą ir teikia sūnui (duomenys neskelbtini) išlaikymą, o gavęs ieškinį pradėjo išlaikymą sūnui mokėti kas mėnesį ir padidino išlaikymo dydį pervesdamas po 320, 350 Lt kas mėnesį. Be to, atsakovas teigė papildomai sūnui pirkęs jam reikalingus daiktus, vasaros metu vežė sūnų pailsėti į Palangą. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas yra bedarbis, registruotas darbo biržoje ir aktyviai ieško darbo, tačiau jo galimybės įsidarbinti yra ribotos, nes nors ir turi išsilavinimą, tačiau dėl rimtų sveikatos problemų apsunkintos jo galimybės susirasti darbą, kuris nekenktų jo sveikatai.
Institucija, teikianti išvadą, ieškinį palaikė ir nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitiktų būtinus vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-06-28 sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta N. A. ir L. A. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, ir padidino priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, priteisiant išlaikymą G. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš N. A., po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013-10-08 iki jo pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, likusią dalį ieškinio atmetė, priteisė iš N. A. 144 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovės turtinė padėtis, lyginant su tuo momentu, kai buvo tvirtinama šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pasikeitė, išaugo ir vaiko poreikiai, todėl darė išvadą, kad šalių aptarta vaikui išlaikymui skirta suma 150 Lt yra mažiau nei minimali, šios aplinkybės neneigė ir atsakovas, nes sūnaus išlaikymui skyrė po 320–350 Lt kas mėnesį. Nustatė, kad ieškovė turi mažametį vaiką, gauna motinystės pašalpą, dirba pagal verslo liudijimą, o atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje ir aktyviai ieško darbo. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes teismas laikė, kad ieškovės prašymas pakeisti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui gali būti tenkinamas, tačiau mažesniu nei jos nurodytu dydžiu, t. y. tik 350 Lt. Be to, teismas netenkino ieškovės reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, nes atsakovas pateikė įrodymus, kad jis išlaikymą mokėjo iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog turėjo išlaidų, susijusių su advokato pagalba, t. y. 1000 Lt, tačiau atsakovas taip pat naudojosi advokato pagalba ir nors įrodymų apie sumokėtą sumą nepateikė, šalių turėtas išlaidas įskaitė ir vienai iš kitos pastarųjų nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantė L. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir padidinti 2004 m. birželio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą iš atsakovo N. A. nepilnamečiui vaikui G. A. išlaikymo dydį, mokant po 700 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d., išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją iki vaiko pilnametystės, tai yra (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra 2013-02-06. Be to, prašo iš atsakovo N. A. priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme – 1000 Lt, ir 200 Lt už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, turi įgimtą akių ligą, dėl kurios vaikui kasdien būtina nešioti specialius akinius ir juos keisti, be to, turi būti atsižvelgta į nepilnamečio vaiko augimą, plaukimo treniruotės jam taip pat yra būtinos pagal šeimos gydytojo ir gydytojo-okulisto rekomendacijas, vaikas gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, o mokosi ir būrelius lanko Šiaulių mieste, kas lemia papildomas transporto išlaidas.Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė – pagerėjo, nes jis įgijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, gavęs ieškinį, pradėjo mokėti 320–350 Lt išlaikymą. Be to, teismas, mažindamas ieškovės prašomą padidinti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, neteisingai ir nesąžiningai vertino atsakovo registracijos darbo biržoje faktą bei jo aktyvias darbo paieškas, nes atsakovo registracija darbo biržose po savaitę laiko nesuponuoja jo aktyvios darbo paieškos fakto, o taip pat ir atsakovo turimas sveikatos problemas, nes jokių darbingumo apribojimo įrodymų dėl sveikatos ar ligos atsakovas teismui nepateikė.Pažymi, kad ieškovės prašomo priteisti reikalingo nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio atsakovas nepaneigė, nors teismo prašė ieškinį apskritai atmesti, nepateikė jokių paskaičiavimų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2004-06-28 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo šiandien jau tryliktus metus einančiam berniukui pakanka. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių jis negali teikti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui.Apeliantė taip pat nurodo, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant nuo kada padidinti priteisto išlaikymo dydį, prioritetas teiktinas vaikų interesams, todėl atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi pareigą užtikrinti būtinas vaikams sąlygas vystytis, teikti vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų būtinus vaiko poreikius, momentas, nuo kurio padidinamas priteistas išlaikymas, yra ieškinio pareiškimo momentas, kuris sutampa su vaiko teise jau tuo metu gauti didesnį išlaikymą.Apeliantė nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir nurodo, kad teismas preziumavo atsakovo turėtas atstovo išlaidas, nors įstatymas nedraudžia advokatui teikti teisines paslaugas neatlygintinai. Be to, CPK 98 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad šalių išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai nepateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl teismas neteisingai sprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. A. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomų išlaidų realumą. Atsakovo manymu, kadangi ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo turtinę padėtį, teisinga būtų, kad jos dalis sūnaus išlaikymo prievolėje būtų didesnė. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo turtinė padėtis nuo jų santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė, nes atsakovas įgijo butą, tačiau po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo ir ieškovė įsigijo brangų nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, be to, užsiima verslu, kas mėnesį iš verslo gauna solidžias pajamas. Teigia, jog atsakovas pateikė įrodymus, kad šiuo metu yra bedarbis, yra registruotas darbo biržoje, pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad jis turi sveikatos problemų, serga širdies liga, kas apsunkina jo galimybes susirasti darbą, teismo posėdyje detaliai papasakojo, kokiu būdu ieško darbo, kokias pastangas tam deda, konkrečiai įvardijo įmones, į kurias kreipėsi dėl darbo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės L. A. ir atsakovo N. A. santuoka nutraukta bendru šalių sutarimu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-06-28 sprendimu. Šiuo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt iki G. A., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Savo reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia padidėjusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija ir pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi.
Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, patenkinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turimas išlaidas vaikui išlaikyti, sprendė, kad G. A. išlaikymui ieškovės nurodoma 1670 Lt yra per didelė. Išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, laikė, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu nėra panaši, ieškovės padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, todėl iš atsakovo, vietoj ieškovės prašomo 700 Lt dydžio išlaikymo, priteisė 350 Lt išlaikymą nepilnamečiui sūnui.
Byloje nustatytos ieškovės turtinės padėties šalys neginčija, todėl teismas nebekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės turine padėtimi, nustatymo (CPK 187 str.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalių nepilnamečio sūnaus, kaip paauglio vaiko, poreikiai nuo 2004 metų, kai buvo priteistas išlaikymas, išaugo, byloje yra duomenys apie vaiko sveikatos problemas. Įvertinęs skundžiamą sprendimą ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais dėl skundžiamame sprendime konstatuotos sunkios atsakovo turtinės padėties ir iš dalies sutinka su argumentais dėl priteistino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, todėl pasisako dėl kiekvieno iš jų.
Visų pirma, kaip jau minėta, nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Ieškovė, pateikusi ieškinį, byloje aktyviai siekė įrodyti jos nurodomas aplinkybes, teikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, apie sūnaus poreikius ir išlaidas jų tenkinimui, prašė išreikalauti iš atsakovo ir valstybės institucijų duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pateikė tik duomenis iš darbo biržos, kurie iš esmės parodo apie atsakovo trumpalaikį ir periodinį registravimąsi joje (95 b. l.), o tai, kaip teisingai pastebi ir ieškovė apeliaciniame skunde, nepatvirtina atsakovo siekio ir pastangų susirasti darbą, ir nors atsakovas teigė ieškojęsis darbo ir nurodė įmones į kurias kreipėsi, raštinių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, teismui nepateikė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra darbingas, jauno amžiaus asmuo ir dabartinė atsakovo padėtis suteikia jam galimybes dirbti ir užsidirbti. Nors atsakovas teigia, kad turi sveikatos problemų ir būtent dėl to negali susirasti darbo, tokie atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų (pvz., Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymos), kad jo darbingumo lygis yra sumažėjęs. Kaip jau minėta, atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą ar kitu būdu gauti pajamų. Atsakovo argumentai apie sunkią jo turtinę padėtį dėl bedarbystės, pareigos rūpintis tėvais taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, o byloje jau esantys duomenys patvirtina priešingą išvadą ir tai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios ieškovo turtinės padėties. Pažymėtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – butą, kuriame negyvena, sūnaus išlaikymui šiuo metu teikia virš 300 Lt išlaikymą, turi galimybių su sūnumi poilsiauti, tenkinti įvairius vaiko poreikius (72–76, 80–81, 105, 134–139 b. l.). Be to, pažymėtina ir tai, kad 2013-07-04 parengiamojo posėdžio metu atsakovas sutiko teikti 400 Lt išlaikymą ir bylą baigti taikos sutartimi (108 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad byloje esantys duomenys ir atsakovo teiginiai neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Pažymėtina ir tai, kad 2013-05-28 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė sutiko su 500 Lt išlaikymo priteisimu. Kodėl šis išlaikymo dydis iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2013-07-23) padidėjo 200 Lt, t. y. iki 700 Lt, ieškovė neįrodė. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes konstatuotina, kad šiuo metu tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinė padėtis leidžia jiems skirti po 450 Lt išlaikymą, kuris, teisėjų kolegijos manymu, maksimaliai patenkintų ieškovės nurodomus šalių nepilnamečio vaiko poreikius, užtikrintų tinkamas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Manytina, kad toks teismo sprendimas nesukels atsakovui itin neigiamų finansinių pasekmių, nepažeis nepilnamečio vaiko tėvų lygiateisiškumo principo, užtikrins ne tik prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principų įgyvendinimą, bet ir atitiks bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str., 3.3 str. 1 d.).
Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti išlaikymo pakeitimą nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2013-10-08. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus laiko pagrįstais ir pažymi, kad pareiškus CK 3.201 str. pagrindu naują ieškinį, turi būti įvertinama kokio teisinio rezultato juo siekiama, t. y. ar šis ginčas yra dėl išlaikymo sumažinimo, ar dėl išlaikymo padidinimo. Jeigu ginčo esmė – išlaikymo dydžio sumažinimas, tai prievolė mokėti mažesnį, nei anksčiau buvo nustatytas, išlaikymą vaiko tėvui ar motinai atsiranda nuo tuo klausimu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, kuomet konstatuojamas išlaikymo sumažinimo reikalingumas. Tačiau išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiui sūnui pateikė 2013-02-06, todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena.
Vienas iš apeliantės skundo argumentų tas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog turėjo išlaidų, susijusių su advokato pagalba, t. y. 1000 Lt, tačiau atsakovas taip pat naudojosi advokato pagalba ir nors įrodymų apie sumokėtą sumą nepateikė, šalių turėtas išlaidas įskaitė ir vienai iš kitos pastarųjų nepriteisė. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima, nes, kaip teisingai nurodė ir ieškovė, CPK 98 str. 1 d. numatyta, jog išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei pateikus rašytinus įrodymus apie turėtas išlaidas, o atsakovui pateikus tik sutartį dėl teisinių paslaugų, bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti paskirstytos pagal CPK 93 str. 2 d., ieškovei priteisiant dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 710 Lt bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Be to, priteisus iš atsakovo 450 Lt išlaikymą, iš atsakovo priteistinas 162 Lt žyminis mokestis už ieškinį (CPK 96 str. 1 d.).
Padidinus pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą išlaikymą 100 Lt, už apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinas 72 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.), o atsižvelgus į apeliacinės instancijos teisme patenkintų ir atmestų apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų dalį ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (ieškovės 200 Lt išlaidos advokato pagalbai už apeliacinio skundo paruošimą apmokėti (172 b. l.)), ieškovei iš atsakovo priteistinos 150 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo keistinas, iš atsakovo N. A. priteisiant nepilnamečio sūnaus G. A. išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-02-06 iki vaiko pilnametystės (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Pakeisti 2004-06-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą ir priteisti iš N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui G. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) iki einamojo mėnesio 15 d., indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, nuo 2013-02-06 iki G. A. pilnametystės.
G. A. priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti L. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 710 Lt (septynis šimtus dešimt litų) L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 162 Lt (vieno šimto šešiasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį valstybei už ieškinį.“
Priteisti iš N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį valstybei už apeliacinį skundą.