- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- TS-100-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- R. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-210 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. S. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
R. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 13 d. (įskaičius 1 dieną), neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 1 metai 3 mėnesiai ir 3 dienos.
Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 58-210 nuteistajam R. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis R. S. skunde prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 58-210 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis skunde nurodo, kad teisės doktrinoje lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos apibrėžiamas kaip sąlyginis išankstinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vykdant nuteistojo priežiūrą. Todėl, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją. Nuteistasis skunde cituoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslus ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio nuostatas, pagal kurias, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma konstatuoti egzistuojant formalųjį kriterijų ir materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pasak nuteistojo, skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, kad jis nepadarė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jis neva neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus. Priešingai, nuteistasis visiškai atitinka formalųjį ir materialųjį kriterijų, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vilniaus pataisos namuose sudarytoje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant OASys metodiką, R. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tuo metu Komisija, nurodydama, kad R. S. pažanga nėra pakankama, nenagrinėjo OASys balų mažėjimo, jų dinamikos, nebuvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai. Todėl, nuteistojo manymu, tokie Komisijos motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs.
Nuteistasis skunde pastebi, kad Komisija, tinkamai neargumentuodama savo sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. S., pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatomis, kurios nustato, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Pagal šias rekomendacijas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra elgesio su nuteistaisiais bendroji taisyklė, o ne išimtis ar privilegija.
Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame nutarime išimtinį dėmesį skyrė ankstesniems R. S. teistumams, jo kriminalinei istorijai, padaryto nusikaltimo pobūdžiui. Nors su ankstesniu teistumu susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Kita vertus, nuteistasis teigia, kad vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis, ankstesnio teistumo faktas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip pat neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio. Ankstesni teistumai ir dabar padaryto nusikaltimo pobūdis nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Įstatymų leidėjas į BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios priklauso nuo paties nuteistojo (elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.).
Skundžiamame nutarime, pasak nuteistojo, taip pat paminėta, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nedirba, tačiau tai nerodo nuteistojo nusistatymo prieš darbą pataisos įstaigoje. Jis deda maksimalias pastangas siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl nuo rugsėjo mėn. planuoja pradėti mokytis (duomenys neskelbtini) ir siekia įgyti santechniko specialybę bei dirbti kvalifikuotą darbą. Laisvą laiką R. S. paskiria anglų kalbos žinių gilinimui, domisi ispanų kalbos neformalaus ugdymo būreliu, kurį norėtų lankyti. Nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę, reaguoja į pastabas ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas, su įstaigos personalu bendrauja laikydamasis tinkamų socialinio bendravimo normų, nuobaudų neturi. Byloje esantys dokumentai rodo, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju R. S. būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. vasario 18 d. vadybininku.
Skunde pažymima, kad Komisija nutarime didelį dėmesį skyrė R. S. asmenybei, išskyrė su gyvenimo stiliumi, emocine gerove, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius. Tačiau nuteistojo R. S. asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygomis, nes lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nuteistojo resocializacijos laipsniu. Nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį padarė išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, elgesio ir sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Nėra duomenų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nepalaiko jos, elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoja alkoholio ar narkotinių medžiagų, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Taigi nuteistasis elgiasi pavyzdingai, yra motyvuotas pataisos įstaigoje vykdomam pozityviam užimtumui. Komisija nutarime taip pat išskyrė su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis susijusius R. S. kriminogeninius poreikius, tačiau priešingai, jis nestokoja lėšų paskirstymo įgūdžių. Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios R. S. turėjo nuolatinį darbą, taip pat laiku atsiskaito su kreditoriais. Nuteistajam netrūksta lėšų paskirstymo įgūdžių, todėl Komisijos argumentai tėra deklaratyvūs teiginiai.
Nuteistasis skunde pastebi, kad Komisijos nutarime nutylėtos aplinkybės, susijusios su tuo, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais. R. S. turi tris vaikus, dukra įstojo į universitetą (valstybės nefinansuojamą vietą), todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos suteiktų nuteistajam galimybę finansiškai prisidėti prie dukros mokslų. Taip pat R. S. motinos sveikatos būklė yra labai sunki (prideda tai patvirtinančius dokumentus), jai yra reikalinga nuolatinė pagalba. Pasak nuteistojo, jo artimi ir palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese.
Apibendrinant skunde nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o esant tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti R. S. laisvės atėmimą, tokių priežasčių nenurodė ir skundžiamą nutarimą priėmusi Komisija. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Laikas, praleistas pataisos įstaigoje, yra pakankamas norint tęsti R. S. resocializaciją neizoliuojant jo nuo visuomenės. R. S. laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi pavyzdingai, visiškai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turėtų darbą, gyvenamąją vietą. Todėl jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus ir galima teigti, kad R. S. resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs visiškai integruotis į plačiąją visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su R. S. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-210 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju R. S. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga.
R. S. skunde nurodo, kad jo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygomis, nes lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nuteistojo resocializacijos laipsniu. Teismas nesutinka su tuo, nes, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, o nuteistojo ankstesnis elgesys iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo yra viena svarbių aplinkybių, kurios gali apspręsti, ar tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai išnagrinėjo R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, t. y. vertino R. S. elgesį tiek bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek prieš atliekant bausmę, be kita ko, buvo atsižvelgta į nuteistojo charakteristiką, Komisijos rekomendacijų įvykdymą ir kitas įvairias aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iš Komisijos priimto 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-210 (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 55–56).
Komisija, spręsdama dėl R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Teismas taip pat pažymi, kad, 2022 m. liepos 27 d. atlikus R. S. elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors nei skundžiamame nutarime, nei 2022 m. liepos 29 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-199 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik iš skundžiamo nutarimo matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 54), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu ir pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Todėl negalima sutikti su nuteistojo manymu, kad vien šių balų nenurodymas Komisijos motyvus daro formalius ar deklaratyvius. R. S. skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Visų pirma, išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. R. S. Lietuvos Respublikoje iš viso teistas 2 kartus. Pastebėtina, kad ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimas R. S. elgesio nepakeitė. Pagrindą taip manyti sustiprina duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, iš kurių matyti, kad, 2013 m. sausio 31 d. paleidus R. S. lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės, R. S. praėjus vos 4 metams padarė nusikalstamą veiką (2017 m. spalio 27 d.), už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 35–39). Taigi, nuteistasis nepateisino jam suteikto pasitikėjimo, taikyta švelnesnio pobūdžio priemonė nepadarė teigiamos įtakos, nes jis vėl nusikalto. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo visiškai atsitiktinė, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių, o tais atvejais, kai nuteistajam buvo suteiktos galimybės gyventi neizoliuotai nuo visuomenės, jis iš esmės nepasinaudojo jomis ir pakartotinai nusikalto. Pastebėtina, kad Komisija, priimdama nuteistajam nepalankų sprendimą, rėmėsi ne vien jo pozicija dėl nusikalstamos veikos ar ankstesniais teistumais, suteikdama jiems prioritetą, o ankščiau išvardytų aplinkybių visuma.
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti R. S. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Jis nuo 2022 m. vasario 14 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis. Nors nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, tačiau jis taip pat ir neskatintas, taigi jo elgesys pataisos įstaigoje yra niekuo neišsiskiriantis. Be to, nuteistojo nenubaudimas drausmine tvarka tik rodo, kad jis laikėsi nustatyto režimo reikalavimų, t. y. kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nėra duomenų apie R. S. alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo problemas. Neabejotinai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad bausmės atlikimo metu R. S. dalyvavo elgesio pataisos programose: baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; dalyvavo individualiuose pokalbiuose su specialiste savižudybių ir savęs žalojimo prevencijos tematika, buvo skatinamas dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, aptarta adaptacijos įstaigoje eiga; dalyvauja neformalaus švietimo veikloje, lanko anglų kalbos būrelį; dalyvavo kamerinės muzikos koncerte, renginyje „All the stars“, klausėsi muzikantų iš Ukrainos ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse. R. S. bendrauja su šeimos nariais, palaiko artimus ryšius, būdamas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, kadangi santykių puoselėjimas su artimaisiais gali būti vienas iš apsauginių veiksnių, galinčių padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesą, tačiau vien šių teigiamų aplinkybių nepakanka, kad būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kita vertus, R. S. nors ir dalyvavo pirmiau paminėtose priemonėse ir jo darbo istorija nepasižymi nenuoseklumu, kadangi laisvėje dažniausiai dirbdavo, tačiau per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką nuteistasis nedirbo pataisos įstaigoje. Nuteistasis skunde teigia, kad tai nerodo jo nusistatymo prieš darbą pataisos įstaigoje ir kad jis deda maksimalias pastangas siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė tiesiogiai siejasi su nusikalstamo modelio (neteisėtu siekiu pasipelnyti) dalimi. Pastebėtina, kad nuteistasis R. S. šios bausmės atlikimo metu į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybių dirbti nesikreipė. Teismas pažymi, kad pats nuteistasis turi būti aktyvus ir savo iniciatyva reikšti norą dirbti pataisos įstaigoje. Objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo rodyti noro dirbti pataisos įstaigoje, nenustatyta. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad R. S. asmens byloje yra pateikta 2022 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažyma apie galimybę jį įdarbinti (asmens bylos I tomo II dalies b. l. 26). R. S. skunde deklaruojamos nuostatos, sietinos su darbine veikla, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda pakankamas pastangas visapusiškam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Nuteistojo akcentuojama motyvacija darbui gali būti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, ir tikru siekiu įsidarbinti pataisos įstaigoje, o labiau formaliais pagrindais. Būtent lėšų valdymo ypatumai sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos R. S. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Dirbdamas net už nedidelį atlyginimą ar savo iniciatyva siekdamas įsidarbinti nuteistasis rodo savo požiūrį į darbo svarbą, kartu ir galima prognozuoti jo požiūrį į darbinę veiklą būnant laisvėje, gebėjimą tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką. Tai, kad, pasak R. S., jis nuo rugsėjo mėn. planuoja pradėti mokytis (duomenys neskelbtini) ir siekia įgyti santechniko specialybę bei dirbti kvalifikuotą darbą, savaime nepatvirtina, kodėl jis iki tol nebandė darbintis pataisos įstaigoje. Be to, teismas nemano, kad anglų kalbos žinių gilinimas ar domėjimasis ispanų kalbos neformalaus ugdymo būreliu atima visą laisvą laiką, kurio bent dalį galėtų skirti darbui pataisos įstaigoje. R. S. iš tiesų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, taip pat laiku atsiskaito su kreditoriais, tačiau tai savaime neleidžia teigti, kad yra teisinis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Komisija, spręsdama klausimą dėl R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo gyvenimo stilių, mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad šios nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis, o nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį padarė pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, elgesio ir sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę; kad nėra duomenų, jog jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko, elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Su tokia nuteistojo pozicija nėra jokio pagrindo sutikti, nes apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina iš jo ankstesnio elgesio tiek iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tiek jos atlikimo metu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi daug savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos (nusikalsta su bendrininkais); savęs pažinimo įgūdžių ir objektyvaus savo elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka; nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties; polinkis rizikuoti; aukšta savivertė; nepakankamas gebėjimas atpažinti problemas; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas pasekmių suvokimas; tam tikro lygmens impulsyvumas; būdingas konkretaus mąstymo stilius ir kt. Būtent Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad R. S. nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, atsakingumo stoka, gali būti siejami su jo nusikalstamo bei nustatytas taisykles pažeidžiančio elgesio pasireiškimu. Be to, aukštas pasitikėjimo savimi lygmuo ir siekis išlaikyti savigarbos bei savo statuso lygį gali riboti nuteistojo mąstymo lankstumą koreguojant požiūrį į save, o su nusikalstamumu susiję mąstymo ir elgesio kriminogeniniai poreikiai – problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo ypatumai, polinkis rizikuoti – buvo vieni labiausiai su jo nusikalstamumo raiška susiję veiksniai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį šiuo metu toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Skundo nagrinėjimo kontekste pasisakytina ir tai, kad R. S. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatas, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas yra elgesio su nuteistaisiais bendroji taisyklė, o ne išimtis ar privilegija, bei kuriomis, Komisija nesivadovavo priimdama skundžiamą nutarimą. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Be to, kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio R. S. skundo argumentai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos įvardijamas kaip bendroji taisyklė, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 58-210 yra neteisėtas ir nepagrįstas.
R. S. skunde akcentuoja jo artimus ryšius su šeimos nariais. Ta aplinkybė, kad jo dukra įstojo į universitetą (valstybės nefinansuojamą vietą), nėra esminė, apsprendžianti galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. R. S. gali bandyti padėti dukteriai bent minimaliai finansiškai stengdamasis įsidarbinti pataisos įstaigoje ir, esant galimybei, dirbdamas joje. Nuteistojo motinos sveikatos būklė taip pat savaime nėra aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą Komisijos nutarimą. Pastebėtina, kad iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad nuteistojo motinai tam tikros sveikatos problemos nustatytos dar 2021 m. (teikimo l. 17), jai specialūs poreikiai nustatyti dar seniau – 2020 m. (teikimo l. 18–20). Tuo metu R. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę tik nuo 2022 m. vasario 14 d. Vadinasi, nuteistasis, dar būdamas laisvėje, turėjo pakankamai laiko organizuoti, kad jo motinos priežiūra būtų pasirūpinta, kai jis atliks laisvės atėmimo bausmę. Reikšminga ir tai, kad nuteistasis pačiame skunde nurodo, kad jis turi tris vaikus, su buvusia žmona iki šiol veda bendrą šeimos ūkį (skundo 5 lapas, teikimo l. 5). Vadinasi, R. S. šeimos nariai ar jo buvusi žmona gali padėti organizuoti, kad jo motinos priežiūra būtų pasirūpinta (pavyzdžiui, apgyvendinti ją socialinės globos namuose ar pan.). Atsižvelgiant į tai, teigti, kad nuteistasis yra vienintelis asmuo, kuris galėtų prisidėti prie jo motinos priežiūros, nėra pagrindo.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad jis pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas atsižvelgia ir į tai, Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (5 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ar be jos. Todėl Komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 58-210, kuriuo atsisakyta taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 58-210 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. S..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.