- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 1-1296-865/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00771-12
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Advokatai
- Gycis Gutauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, vedęs, neteistas, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus;
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2012-06-23, apie 10:35 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas juo Rinktinės gatve, kryptimi nuo Žalgirio g. pusės link H.Manto g. pusės, ties Rinktinės gatvės pastatu Nr. 55, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 38 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai prieš pėsčiųjų perėją sustojo ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juosta, iš dešinės į kairę pėsčiųjų perėja einančio pėsčiojo, V. R., gim. (duomenys neskelbtini), jį partrenkė ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, jog tuo metu jis važiavo automobiliu jį vairuodamas iš Tuskulėnų gatvės, ten yra dvi eismo juostos, važiavo antrąja juosta. Važiavo vienas. Eismas yra dviejų juostų, bet prieš perėją susiaurėja. Pamatė pėsčiąjį, kai jau buvo per vėlu. Prie perėjos buvo sustojęs automobilis, kuris jam užstojo vaizdą, todėl nepastebėjo pėsčiojo ir nespėjo sustabdyti automobilio. Jo vairuojamas automobilis dešiniuoju kraštu, bamperiu kliudė žmogų. Po įvykio išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti. Išdužo jo automobilio stiklas. Regėjimas jo geras. Vairuodamas problemų neturi, jam sunku vaikščioti, gali nueiti tik 200 m ir reikia pailsėti, nes dešinė kūno pusė suparalyžiuota. Turėjo pora insultų, amputuota ranka, vairuotojo teises gavo, kai ta ranka jau buvo amputuota. Regėjimas jo geras. Atsiprašo dar kartą nukentėjusiojo. Gavo dokumentus, kad Ligonių kasa ir draudimo bendrovė apmokėjo žalą nukentėjusiajam. Labai gailisi, kad taip nutiko. Yra vedęs, vaikai suaugę, gyvena Vilniuje.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. R. parodė, jog jis tuo metu ėjo iš turgaus, iš Kalvarijų pusės link PC „Maxima“. Priėjo prie perėjos Rinktinės gatvėje, sustojo mašina ir jis ėjo per perėją. Pasižiūrėjo, kas darosi iš dešinės pusės ir pajuto didelį smūgį į kojas. Pakėlė galvą, žiūri ties juo mašinos priekis. Bandė atsistoti, bet negalėjo. Sustojo lengvasis automobilis prie perėjos, tai kaltinamasis ir turėjo matyti, ar buvo žmonių prie perėjos. Iš karto po įvykio nesuprato, kuris žmogus jį partrenkė. Iš vieno žmogaus pasiėmė telefoną, paskambino į namus, paskui sulaukė, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir jį išvežė į ligoninę. Jam lūžo dviejose vietose kairės kojos blauzda. Darė operaciją, dėjo metalo plokštę, varžtus susuko, koja tinsta ir skauda, nežino, kaip bus toliau. Neturtinę žalą gavo. Jis yra pensininkas. Jo ūgis, 1,7 m kaltinamasis lankėsi pas jį po įvykio, buvo ir ligoninėje, ir namuose pas jį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2012-06-23, apie 10.35 val., važiavo Vilniuje, Rinktinės gatve nuo Žalgirio g. pusės link Manto g., arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas ties Rinktinės g. namu Nr. 55, privažiavęs nereguliuojam pėsčiųjų perėja sustojo, kad praleisti jam iš dešinės nuo šaligatvio į perėją įžengusius du pėsčiuosius, vyrus apie 55-60 m. amžiaus. Vyrai perėja ėjo ramiu tempu, perėjos viduriu. Vienas iš vyrų ėjo pirmas, o paskui jį, atsilikęs keliais žingsniais, antras. Tuo metu, kai pirmas vyras priartėjo prie punktyrinės skiriančios linijos, t.y. jam nuveikus apie 4-5 m. atstumą nuo dešiniojo šaligatvio, (žiūrint kryptimi nuo Žalgirio g. link Manto g.) pastebėjo, kad važiuodamas ta pat kryptimi, tik iš kairės, arčiau punktyrinės ženklinimo linijos, važiavęs lengvasis automobilis Opel Corsa valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pėsčiųjų perėją nesustojo ir važiuodamas apie 50 km/h greičiu partrenkė minėtą pėsčiąjį. Automobilis kliudė pėsčiąjį dešinės pusės priekiniu sparnu. Pėsčiasis užkrito ant automobilio priekinio stiklo ir nuo smūgio nukrito ant važiuojamosios dalies, prie Opel automobilio dešinės pusės priekinio rato, Rinktinės g. važiuojamojoje dalyje. Opel automobilis iškarto sustojo. Jis iškvietė GMP ir policiją paskambinęs telefonu Nr. 112. Atvykusi GMP pėsčiąjį nuvežė į ligoninę (b.l. 38-39).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietoje, Vilniuje, Rinktinės gatvėje, ties namu Nr. 55, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio. Priekinė automobilio dalis nukreipta link H. Mato g. Automobilis stovi Rinktinės g. 4,3 m. atstumu nuo gatvės dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint kryptimi nuo Žalgirio g. link H. Manto g. ir 11,5 m. atstumo nuo Trimitų g. Automobilio galinė galis užvažiavusi ant pėsčiųjų perėjos ženklinimo. Eismo įvykio vieta apžiūrėta šviesiu paros metu, ir užfiksuoti kelių eismo taisyklių ženklai ir kelių ženklinimo linijos (b.l. 5-6).
Transporto priemonės „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis apgadintas - sudaužytas priekinis stiklas dešinėje pusėje ir sulenktas dešinės pusės priekinis sparnas (b.l. 10-11).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr.TA 5883/12 (01) nustatyta, kad V. R. etilo alkoholio nerasta (b.l. 17)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr. TA 5829/12 (01) nustatyta, kad J. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertė J. M. - Čobot 2012-07-05 susipažinusi su V. R. gydymo medicininiais dokumentais pateikė išvadą, kad V. R. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairėje blauzdoje su kairiojo blauzdikaulio ir šeivikaulio viršutinių trečdaliu lūžimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 23-24).
Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147), 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 37 punktas nurodo, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Kelių eismo taisyklių 38 punktas nurodo, jog jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiojo V. R., liudytojo A. K. parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialistų išvados. Kaltinamojo J. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. M. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: veika neatsargi, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pažeisti trys Kelių eismo taisyklių punktai, veika baigta. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamojo J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: J. M. 71 metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, vedęs, vaikai suaugę, pensininkas, turi neįgalumą, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b.l.42; 44), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 43), baustas administracine tvarka: 2003-08-12, LR ATPK 127 str. 2 d. eismo įvykis– bauda 100 Lt; 2004-08-16, LR ATPK 124 str. 3 d., viršijo greitį -bauda 150 Lt; 2005-01-11, LR ATPK 127 str. 2 d. eismo įvykis – bauda 100 Lt; 2006-04-20, LR ATPK 134 str., neprisisegęs saugos diržo - bauda 25 Lt (b.l. 37-38); neteistas (b.l. 36). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam J. M. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti J. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 15 MGL (1950 Lt) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam J. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams (BK 68 straipsnis).
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.