- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 1-126-922/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), lankėsi Akmenės rajono psichikos sveikatos centre, diagnozuotas lengvas intelekto defektas, 2012-05-29 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje atliktas R. Z. psichinės būklės tyrimas ir nustatyta, kad dėl anksčiau diagnozuotų sutrikimų teismo psichiatrijos ekspertizės skirti nereikia, neteistas, 2011-02-07 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. 2012 m. balandžio 30 d. apie 9.40 val., (duomenys neskelbtini), du kartus delnu trenkė savo motinai J. P. į kairį skruostą, ir taip mušdamas sukėlė J. P. fizinį skausmą.
R. Z. apklaustas kaip įtariamasis savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kartu su mama J. P. ir broliu bei sese gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). 2012-04-30 prieš 10 val. jis buvo nesenai atsikėlęs ir mama ėmė ant jo šaukti. Kodėl ji šaukė nežino. Mama jį vadino debilu, šūkavo, tačiau, ką dar ji sakė, nepamena. Tuo metu buvo virtuvėje, o mama kambaryje. Supykęs, kad ji šaukia nuėjo į kambarį jai pasakyti, kad nebešauktų. Nuėjęs jai pakeltu balsu pasakė „ar tu gali užtilti“. Tada priėjo mama. Ji pradėjo jį stumdyti, vieną kartą ranka trenkė per veidą, tačiau neskaudžiai. Susinervino, kad mama jį stumdė ir trenkė per veidą, nesusitvardė ir vieną kartą delnu trenkė jai per veidą. Tačiau mano, kad per veidą nepataikė, tik perbraukė per plaukus. Mama supyko ir ėmė šaukti sakydama įvairius keiksmažodžius. Namuose tuo metu buvo tik mažas dviejų metų brolis M. Maždaug už pusės valandos atėjo sesuo S. Z. Ji ėmė priekaištauti, kad sudavė mamai. Liepė susirinkti rūbus ir išsikraustyti iš buto. Su sese susipyko iš pradžių žodžiais, o paskui jis sesę pastūmė. Girdėjo, kad S. iškvietė policiją. Mamai sudavė, nes ji pirma puolė ir jį stumdė bei sudavė į veidą. Mamai sudavė nesusivaldęs. Kaltu prisipažįsta dalinai, nes mamai sudavė ne du, o vieną kartą. Įvykio metu abu su mama buvo blaivūs. (53-54 b. l.)
Nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2012-04-30 apie 9.40 val. būnant namuose jos sūnus R. Z. du kartus delnu jai trenkė į kairįjį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nurodė, kad tai nebe pirmas kartas kai sūnus prieš ją smurtauja. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Ji tik paprašė, kad sūnus susitvarkytų. (18 b. l.)
Liudytoja S. Z. parodė, kad 2012-04-30 apie 9.48 val. jai mama parašė SMS žinutę. Ji prašė ateiti ir rašė, kad R. Z. prieš ją smurtauja. Atvykus pas mamą, ji nurodė, kad R. Z. jai du kartus trenkė į veidą ir apspjaudė. (20 b. l.)
2012-04-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas. (9-13 b. l.)
2012-04-30 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos įvykio aplinkybės, padarytų kūno sužalojimų sritys. (15-16 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyrė byloje esančius įrodymus. Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, paaiškino aplinkybes, nurodė, kad motinai sudavė vieną kartą. (53-54 b. l.) Nukentėjusioji paaiškino, kad būnant namuose jos sūnus R. Z. du kartus delnu jai trenkė į kairįjį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nurodė, kad tai nebe pirmas kartas kai sūnus prieš ją smurtauja. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Ji tik paprašė, kad sūnus susitvarkytų.(18 b. l.) Byloje esantys dokumentai, liudytojos parodymai, įrodymai įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos faktinės aplinkybės, patvirtina nukentėjusiosios paaiškinimus.(9-13, 15-16, 20 b. l.). Ištyrus visumą įrodymų kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, jo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo R. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, taip pat sutinka atlikti viešuosius darbu (57–58 b. l.).
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį R. Z. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad materialinė žala nukentėjusiajai nepadaryta. Kaltinamasis R. Z. administracine tvarka nebaustas (24 b. l.), lankosi psichikos sveikatos centre, diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, lengvas intelekto defektas (26 b. l.), pagal 2012-05-29 specialisto išvadą Nr. 99U-111, teismo psichiatrinė ekspertizė nereikalinga (33 b. l.), neteistas, 2011-02-07 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu (23, 60-62 b. l.), mokosi, (35 b. l.) Sodros duomenimis nedirba, oficialių pajamų neturi, registruojasi darbo biržoje (36, 40 b. l.).
Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė įpareigojant kas mėnesį atlikti po 20 val. viešųjų darbų. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bus pasiekti skiriant nedidelės trukmės viešųjų darbų bausmę, taip suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
pripažinti R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) val. viešųjų darbų įpareigojant juos atlikti per 2 (du) mėnesius, per mėnesį dirbant po 20 valandų visuomenės labui.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti R. Z. 2012-04-30 paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti 2012-04-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi R. Z. paskirtą įpareigojimą nesiartinti prie J. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.
Išaiškinti R. Z., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.
Išaiškinti R. Z., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Baudžiamojo įsakymo kopiją išsiųsti R. Z..