Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-14 · Administracinė byla Nr. I-2220-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
I-2220-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08304-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
D. V., S. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2220-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08304-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir S. M. skundus atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. V. su 2013 m. gruodžio 30 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., ir delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, skaičiuojant nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki visiško atsiskaitymo; pareiškėja skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 1-5). Pareiškėja S. M. su 2013 m. gruodžio 31 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); pareiškėja skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 21-26). Be to, D. V. nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje (toliau – Ministerija) dirba nuo (duomenys neskelbtini) Nuo 2008 m. vasario 15 d. iki šiol yra 14 kategorijos, A lygio 1 kvalifikacinės klasės karjeros valstybės tarnautoja. S. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje ėjo A lygio 14 kategorijos (duomenys neskelbtini) pareigas.

Atsiliepimas

2. Ministerija atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, o teismui priteisus pareiškėjoms neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams ir išdėstyti vykdymą dalimis 12 mėnesių (b. l. 8-9, 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. V. ir S. M. skundus sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjoms neišmokėtas tarnybinio atlyginimo dalis (apskaičiavimo lentelės, b. l. 11-13, 32). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjos dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų D. V. ir S. M. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis