Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Daivos Jankauskienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir skirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityta bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 7 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Šiuo atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis A. M.. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas pagal BK 242 straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Byloje esantys ir nuteistojo neginčijami duomenys patvirtina, kad jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, buvo išleistas išvykti už šios įstaigos ribų darbo tikslais, tačiau nustatytu laiku iš darbo į (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą taip ir negrįžo, kalėjimo administracijos dėl negrįžimo neinformavo, mobiliojo ryšio telefonu su juo susisiekti nepavyko, jo buvimo vieta pareigūnams tapo žinoma tik 2024 m. vasario 3 d., kuomet nuteistasis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija to, jog, būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo vietos, nustatytu laiku į ją negrįžo, tačiau tvirtina, kad tai lėmė svarbios priežastys – jo psichikos sveikatos problemos, bei, įvertinus šią ir kitas jo skunde minimas aplinkybes, prašo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį paskirtą bausmę. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą patikrina būtent šiais aspektais.

7. Nors nuteistasis neprašo panaikinti jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, tačiau jis tvirtina, jog į įkalinimo įstaigą laiku negrįžo dėl svarbios priežasties, kas pagal BK 242 straipsnio dispoziciją laikoma atsakomybę šalinančia aplinkybe. Pagal BK 242 straipsnį baudžiamas tas, kas: 1) būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Iš tokio nustatyto teisinio reglamentavimo seka, kad asmuo, kuris būdamas išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos nustatytu laiku negrįžo, gali būti nuteistas pagal BK 242 straipsnį tik nustačius, jog jis nustatytu laiku negrįžo be svarbių priežasčių. Tai reiškia, jog pripažinus pagrįstu apelianto skundo teiginį, kad jis į (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą negrįžo dėl svarbios priežasties, jo atžvilgiu turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis tokio negrįžimo priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. M. kaltės klausimą, konstatavo, jog nuteistasis į įkalinimo įstaigą negrįžo ne dėl svarbių aplinkybių, sutrukdžiusių jam įvykdyti šią pareigą, tačiau dėl to, kad pats pasirinko tokį veikimo būdą, svaiginosi draudžiamomis medžiagomis, tai yra dėl menkavertės priežasties. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir konstatuoja, kad byloje, apart paties nuteistojo parodymų, nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo atveju į laisvės atėmimo vietų įstaigą jis negrįžo dėl svarbios priežasties – kaip teigiama sunkios psichologinės būsenos, suicidinių minčių, kurias paskatino jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Tokius skundo teiginius teisėjų kolegija laiko tik nuteistojo pasirinkta gynybine versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bausmės atlikimo metu apeliantas būtų kreipęsis į bausmės atlikimo administraciją dėl psichologinės pagalbos jam suteikimo, taip pat būtų gydęsis psichikos sveikatos sutrikimus kol vyko jo paieška ar paiešką jau nutraukus. Be to, tokią versiją nuteistasis pateikė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kas taipogi leidžia abejoti jos teisingumu. Apklausiamas kaip įtariamasis, tokios negrįžimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos įstaigą priežasties jis nebuvo nurodęs. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui apeliantas teigė nusprendęs pasišalinti iš darbo ne tikslu nusižudyti, o nuvykti pas sutuoktinę, išsiaiškinti su ja santykių, kadangi tą dieną telefonu apsipyko, nieko neužsimindamas apie blogą psichologinę savijautą, juo labiau, jį persekiojusias suicidines mintis. Taigi, nesant jokių patikinimų įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo teisme pateiktą jo negrįžimo į įkalinimo įstaigą versiją, kartu įvertinus ir tokios versijos pateikimo aplinkybes, taip pat nesant jokių kitų priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis nagrinėjamo klausimo kontekste, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį A. M. buvo pripažintas kaltu visiškai pagrįstai. Esant tokioms išvadoms, nuteistojo skunde nurodomos pasišalinimo iš įkalinimo įstaigos aplinkybės nelaikytinos ne tik šalinančiomis jo atsakomybę pagal BK 242 straipsnį, bet ir sudarančiomis pagrindą švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

9. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės pagal BK 242 straipsnį skyrimui reikšmingas aplinkybes. Priešingai, nei teigiama skunde, apeliantui už šį nusikaltimą paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri dar buvo sumažinta trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga jo asmenybei ir padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, ji laikytina netgi švelnia.

11. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia (suvokdamas, jog negrįžus į pataisos įstaigą, laikinai iš jos išleistam, jam gresia atsakomybė, tyčia negrįžo į pataisos įstaigą), padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Taip pat teisingai įvertintos ir jo atsakomybę lengvinančios bei ją sunkinančios aplinkybės – nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus ir gailėjosi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančia – tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Žemesnės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, taip pat teisingai nustatė, jog nuteistasis anksčiau ne kartą teistas (iki šioje byloje analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo praeityje jo atžvilgiu buvo priimta net aštuoniolika apkaltinamųjų nuosprendžių), laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos įstaigos administracijos jis charakterizuojamas neigiamai, kadangi bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles ir nustatytus režimo reikalavimus pažeidė du kartus, turi vieną galiojančią nuobaudą (iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktos charakteristikos matyti, jog abu kartu drausmine tvarka A. M. buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą), nėra gydęsis nuo priklausomybės ligų, psichiatro nekonsultuotas.

12. Paminėti duomenys apie ankstesnius A. M. teistumus, baustumą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, itin šiurkščių nusižengimų darymas net ir būnat griežtai prižiūrimam įkalinimo įstaigoje, sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistasis turi padidintą polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, nusikalsti ir išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ką neabejotinai patvirtina ir šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kadangi praeityje jam taikytos švelnesnės viešųjų darbų bei baudos bausmės nepadėjo pasiekti visų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo tikslų (vienas jų – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, šiuo atveju padarė naują tyčinį nusikaltimą net neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtos bausmės, nėra jokio pagrindo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, A. M. skirti už laisvės atėmimą švelnesnę šio straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – baudą, kaip to pageidaujama apeliaciniame skunde. Įvertinus tai, kad šiuo atveju apeliantas nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas neišnykusį teistumą, kad jis į įkalinimo įstaigą savo inciatyva taip ir negrįžo, taip pat atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (nustatyta po vieną tokią aplinkybę) bei tai, kad A. M. asmenybė charakterizuojama itin neigiamai, akivaizdu, jog ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas (9 mėnesiai), kuris net neviršija BK 242 straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio, nėra per ilgas, jis neprieštarauja proporcingumo, protingumo ir proporcingumo principams.

13. Tai, kad nuteistasis dirba, yra sukūręs šeimą bei turi gyvenamąją vietą nėra jokios išskirtinės aplinkybės, kurios galėtų lemti švelnesnės bausmės jam skyrimą, juo labiau, įvertinus tai, kad jos egzistavo ir nuteistajam nusikalstant, tačiau tai jo nuo neteisėto elgesio taip ir nesulaikė. Skunde nuteistasis akcentuoja ir tai, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu bei kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau tokie skundo teiginiai prieštarauja byloje esantiems duomenims, iš kurių matyti, kad už psichotropinių medžiagų vartojimą jis buvo baustas net ir bausmės atlikimo metu, narkotinėmis medžiagomis svaiginosi negrįžęs į įkalinimo įstaigą, dėl ko galiausiai atsidūrė gydymosi įstaigoje, be to, praeityje buvo teistas ir už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam.

14. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik A. M. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, praeityje teistam jau aštuoniolika kartų, taip pat nusikalstamą veiką padariusiam laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Apygardos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o įvertinus tai, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog iš apelianto to tikėtis negalima.

15. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio naikinti ar keisti nuteistojo A. M. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nuteistojo atsakomybę pagal BK 242 straipsnį šalinanti aplinkybė šiuo atveju nenustatyta, už šią nusikalstamą veiką jam paskirta bausmė individualizuota tinkamai, ji paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54, 61 straipsniai). Todėl skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. pažyma Nr. APD-2024-06700 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą A. M. teikė advokatas Gintaras Platūkis, jo gynybos išlaidos sudaro 200 Eur ir ši suma turi būti priteista iš nuteistojo valstybei. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad A. M. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynė advokatas Jonas Špelveris, o advokatas Gintaras Platūkis buvo atleistas nuo tolesnio dalyvavimo procese. Esant šiai aplinkybei, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. M. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo A. M. valstybės naudai 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. pažymą Nr. APD-2024-06700.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.