Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos skyriaus prokuroro, nukentejusiojo V. L. , išteistojo D. Š. apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2005 liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 sausio 28 d. istatymo Nr. I-57 redakcija), nepadarius veikos turincios nusikaltimo požymiu, pagal BK 129 str. 2d. 9p. (1993 gruodžio 27 d. ir 1994 sausio 24 d. epizodai), nenustacius jo dalyvavimo padarant nusikalstama veika.

D. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 104 str., 180 str. 3 d. (1993 gruodžio 27 d. ir 1994 sausio 24 d. epizodai) baudžiamasis procesas nutrauktas suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.

A. D. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 sausio 28 d. istatymo Nr. I-57 redakcija), nepadarius veikos turincios nusikaltimo požymiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 9p. (1993 gruodžio 27 d. ir 1994 sausio 24 d. epizodai), nenustacius jo dalyvavimo padarant nusikalstama veika.

A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 180 str. 3 d. (1993 gruodžio 27d. ir 1994 sausio 24 d. epizodai) baudžiamasis procesas nutrauktas suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.

Priteista iš D. Š. ir A. D. solidariai 27674 litai S. D. naudai.

Aprašomoji dalis

nustate:

D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 1993 m. rugsejo menesi, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, jis – D. Š. nuvyko i ( duomenys neskelbiami) organizuoti ir vadovauti bendrai jo, V. V. , V. D. , o nuo 1993 m. lapkricio- gruodžio menesiu, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku – ir A. D. , nusikalstamai veiklai: del savanaudišku paskatu – siekdamas tureti iš vykdomu nusikaltimu turtine nauda, organizavo nusikalstama susivienijima, ginkluota šaunamaisiais ginklais, bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai – neteisetai disponuojant šaunamaisiais ginklais daryti sunkius nusikaltimus – ginkluotus plešimus, nužudymus (duomenys neskelbiami), šiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo bei dalyvavo jo veikloje. Nuo 1993 m. rugsejo menesio, tiksliai tyrimo nenustatytos dienos iki 1994-01-26, adresu (duomenys neskelbiami), organizavo nusikalstamo susivienijimo nariu susitikimus, kuriuose organizuodavo naujus nusikaltimus, paskirstydavo nusikalstamo susivienijimo nariu vaidmenis nusikaltimams daryti, paskirstydavo nusikalstamu budu gautas pinigines lešas jas dedavo i bendra nusikalstamo susivienijimo pinigu fonda, skirta bendroms nusikalstamo susivienijimo reikmems: materialiai padeti sulaikytiesiems nusikalstamo susivienijimo nariams, apmoketi sulaikytuju ir suimtuju nusikalstamo susivienijimo nariu išlaidas, susijusias su šiems suteiktomis teisinemis paslaugomis, nusikaltimu metu naudojamu irankiu ir priemoniu isigijimui ir aptarnavimui – ginklu, kaukiu pirkimui, nusikaltimams naudojamo automobilio „Audi 200 turbo“ remontui, kurui, o taip pat buitinems reikmems, maistui pirkti. Jis – D. Š. disponavo šiuo pinigu fondu. Taip pat jo žinioje buvo susivienijimo šaunamuju ginklu, šaudmenu slaptaviete, irengta adresu (duomenys neskelbiami). Nusikalstamo susivienijimo nariams jis išduodavo šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. 1993 m. lapkricio menesi specialiai nusikaltimu darymui buvo isigytas automobilis „Audi 200 turbo“, kuri visi nusikalstamo susivienijimo nariai iki 1994 01 26 panaudodavo nusikaltimuose. Vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, bei dalyvaudamas jo veikloje, nurode nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, neteisetai disponavo šaunamaisiais ginklais, siekdamas nuslepti kita nusikaltima, nužude V. D. , panaudojes šaunamaji ginkla, apipleše ir del savanaudišku paskatu nužude B. D. bei V. L. .

Taip dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje D. Š. ivykde šias nusikalstamas veikas:

1993 metu rudeni, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vykdant nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, prie (duomenys neskelbiami) namo, iš nenustatytu asmenu iš bendro nusikalstamo susivienijimo pinigu fondo, neturedamas leidimo, už 500 JAV doleriu nupirko Makarovo pistoleta, už 700 JAV doleriu ir 750 JAV doleriu nupirko du TT pistoletus, po l JAV doleri šaudmenis – maišeli 7,62 mm. kalibro šoviniu, ir 80 vienetu 9 mm. kalibro šoviniu, taip pat tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje isigijo dujinius pistoletus, kurie veliau buvo perdaryti i kovinius ginklus, pritaikytus šaudyti 9 mm. kalibro šoviniais, neturedamas leidimo šiuos šaunamuosius ginklus ir šovinius nešiojo po (duomenys neskelbiami) miesta, bei laike bute, adresu (duomenys neskelbiami).

Savo veiksmais D. Š. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1d.

1993 m. lapkricio menesi, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, miške, esanciame (duomenys neskialbiami), iš anksto susitares ir veikdamas kartu su V. V. , siekdamas nuslepti kitus nusikaltimus – plešimus, nusikalstama susivienijima, V. V. tycia šovus viena karta iš šaunamojo ginklo – perdaryto 9 mm. kalibro pistoleto V. D. i kakla, šove viena karta iš šaunamojo ginklo – perdaryto 9 mm. kalibro pistoleto V. D. i galva, o pastarajam nukritus ant žemes, šove V. D. i krutine, del ko pastarasis nuo kiauriniu šautiniu kulkiniu galvos, kaklo ir krutines lastos sužalojimu, sužalojant galvos smegenis, dešiniasias bendrasias miego arterija ir vena ir kairi plauti, umai nukraujaves nuo žaizdu, mire, ir taip, siekdamas nuslepti kitus nusikaltimus, nužude V. D. .

Savo veiksmais D. Š. padare nusikaltima, numatyta 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p.

1993 m. gruodžio 27 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbiami) namo lifto kabinoje, vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir dalyvaudamas jo veikloje, veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais V. V. ir A. D. , pagal nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, del savanaudišku paskatu- siekdamas pagrobti lagamina su pinigais, V. V. tycia šovus viena karta iš šaunamojo ginklo – pistoleto TT B. D. i galva, del ko pastarasis nuo kiaurinio šautinio galvos sužalojimo, nutraukiant nugaros smegenis ir sužalojant dešiniojo pusrutulio kaktine ir smilkinines skiltis, mire, ir taip del savanaudišku paskatu nužude B. D. .

Savo veiksmais D. Š. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 9 p.

1993 m. gruodžio 27 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbiami) namo lifto kabinoje, vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir dalyvaudamas jo veikloje, veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais V. V. ir A. D. , pagal nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, panaudodamas šaunamaji ginkla - pistoleta TT, pagrobe svetima turta – B. D. priklausancius daiktus: 200 Lt vertes lagamina-diplomata, 150 Lt vertes portmone, 100 Lt vertes pinigine, 100 Lt vertes dekla dokumentams, 200 Lt vertes auksini žieda, 250 Lt sidabrini šaukšteli, 20 Lt vertes vizitiniu korteliu dekla, 3000 JAV doleriu, bendros 11700 Lt vertes, 6000 Vokietijos markiu, bendros 13788 Lt vertes, 200 svaru sterlingu, bendros 1166 Lt vertes bei neturincias materialines vertes vizitines korteles, dvi atsiskaitymo už buitines paslaugas knygeles, tuo nukentejusiajai S. D. padarydamas 27674 Lt turtine žala.

Savo veiksmais D. Š. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos K 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

1994 m. sausio 24 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbiami) mokykloje, prie firmos (duomenys neskelbiami) duru, koridoriuje, adresu (duomenys neskelbiami), vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir dalyvaudamas jo veikloje, veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais V. V. ir A. D. , pagal nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, del savanaudišku paskatu- siekdamas pagrobti lagamina su pinigais, V. V. šovus viena karta iš šaunamojo ginklo – pistoleto TT V. L. i galva, del ko pastarasis nuo šautinio galvos sužalojimo su smegenu audinio suardymu, mire ir taip del savanaudišku paskatu nužude V. L. .

Savo veiksmais D. Š. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9p.

1994 m. sausio 24 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbiami) mokykloje, prie firmos (duomenys neskelbiami) duru, koridoriuje, adresu (duomenys neskelbiami), vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui ir dalyvaudamas jo veikloje, veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais V. V. ir A. D. , pagal nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, panaudodamas šaunamaji ginkla – pistoleta TT, pagrobe svetima turta – V. L. priklausanti lagamina.

Savo veiksmais D. Š. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. LR BK 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

A. D. buvo kaltinamas tuo, kad 1993 m. lapkricio - gruodžio menesi sutiko dalyvauti ilgalaikeje nusikalstamo susivienijimo veikloje – neteisetai disponuojant šaunamaisiais ginklais daryti sunkius nusikaltimus – ginkluotus plešimus, nužudymus (duomenys neskelbiami). Iki 1994 01 26 dalyvavo D. Š. organizuojamuose nusikalstamo susivienijimo nariu susitikimuose, kuriuose buvo organizuojami nauji nusikaltimai, paskirstomi nusikalstamo susivienijimo nariu vaidmenys darant nusikaltimus, paskirstomos nusikalstamu budu gautos pinigines lešos – jos dedamos i bendra nusikalstamo susivienijimo pinigu fonda, skirta bendroms nusikalstamo susivienijimo reikmems: materialiai padeti sulaikytiesiems nusikalstamo susivienijimo nariams, apmoketi sulaikytuju ir suimtuju nusikalstamo susivienijimo nariu išlaidas, susijusias su šiems suteiktomis teisinemis paslaugomis, nusikaltimu metu naudojamu irankiu ir priemoniu isigijimui ir aptarnavimui- ginklu, kaukiu pirkimui, nusikaltimams naudojamo automobilio „Audi 200 turbo“ remontui, kurui, o taip pat buitinems reikmems, maistui pirkti. Šiuo pinigu fondu disponavo D. Š. , kurio žinioje buvo susivienijimo šaunamuju ginklu, šaudmenu slaptaviete, irengta adresu (duomenys neskelbiami). Nusikalstamo susivienijimo nariams D. Š. išduodavo šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. 1993m. lapkricio menesi specialiai nusikaltimu darymui buvo igytas automobilis „Audi 200 turbo“, kuri visi nusikalstamo susivienijimo nariai iki 1994 01 26 panaudodavo nusikaltimuose. Budamas D. Š. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariu, bei vykdydamas nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, neteisetai disponavo šaunamaisiais ginklais, panaudojes šaunamaji ginkla, dalyvavo apiplešiant ir del savanaudišku paskatu nužudant B. D. bei V. L. .

Taip dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje A. D. ivykde šias nusikalstamas veikas:

1993 metu rudeni, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vykdant nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, prie (duomenys neskelbiami), iš nenustatytu asmenu D. Š. iš bendro nusikalstamo susivienijimo pinigu fondo už 500 JAV doleriu nupirkus Makarovo pistoleta, už 700 JAV doleriu ir 750 JAV doleriu nupirkus du TT pistoletus, po 1 JAV doleri šaudmenis – maišeli 7,62 mm. kalibro šoviniu, ir 80 vienetu 9 mm. kalibro šoviniu, taip pat tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje isigijus dujinius pistoletus, kurie veliau buvo perdaryti i kovinius ginklus, pritaikytus šaudyti 9 mm. kalibro šoviniais, neturedamas leidimo po (duomenys neskelbiami) miesta nešiojo šiuos šaunamuosius ginklus ir šovinius.

Savo veiksmais A. D. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

1993 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbiami), dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais D. Š. ir V. V. , pagal nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, del savanaudišku paskatu – siekdamas pagrobti B. D. lagamina su pinigais, stebejo B. D. veiksmus bei seke pastaraji iki nusikaltimo padarymo vietos, tycia sudare lengvinancias salygas nusikaltimo padarymui, po ko V. V. 1993 12 27 apie 18.45 val. (duomenys neskelbiami) namo lifto kabinoje, tycia šove viena karta iš šaunamojo ginklo – pistoleto TT B. D. i galva, del ko pastarasis nuo kiaurinio šautinio galvos sužalojimo, nutraukiant nugaros smegenis ir sužalojant dešiniojo pusrutulio kaktine ir smilkinines skiltis, mire.

Savo veiksmais A. D. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9p.

1993 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbiami), dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais D. Š. ir V. V. , pagal nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, stebejo B. D. veiksmus bei seke pastaraji iki nusikaltimo padarymo vietos, o V. V. 1993 -12 - 27 apie 18.45 val. (duomenys neskelbiami) namo lifto kabinoje, panaudojus šaunamaji ginkla – pistoleta TT, pagrobe svetima turta – B. D. priklausancius daiktus: 200 Lt vertes lagamina – diplomata, 150 Lt vertes portmone, 100 Lt vertes pinigine, 100 Lt vertes dekla dokumentams, 200 Lt vertes auksini žieda, 250 Lt sidabrini šaukšteli 20 Lt vertes vizitiniu korteliu dekla, 3000 JAV doleriu, bendros 11700 Lt vertes, 6000 Vokietijos markiu, bendros 13788 Lt vertes, 200 svaru sterlingu, bendros 1166 Lt vertes bei neturincias materialines vertes vizitines korteles, dvi atsiskaitymo už buitines paslaugas knygeles, tuo nukentejusiajai S. D. padarydamas 27674 Lt turtine žala.

Savo veiksmais A. D. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

1994 m. sausio 24 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbiami) mokykloje, prie firmos (duomenys neskelbiami) duru, koridoriuje, adresu (duomenys neskelbiami), dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais D. Š. ir V. V, pagal nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, del savanaudišku paskatu – siekdamas pagrobti lagamina su pinigais, V. V. šovus viena karta iš šaunamojo ginklo – pistoleto TT V. L. i galva, del ko pastarasis nuo šautinio galvos sužalojimo su smegenu audinio suardymu, mire ir taip del savanaudišku paskatu nužude V. L. .

Savo veiksmais A. D. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9p.

1994 m. sausio 24 d. apie 13.50 val. Vilniaus miesto aukštesniojoje elektronikos mokykloje, prie firmos „Eisis“ duru, koridoriuje, adresu (duomenys neskelbiami), dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais D. Š. ir V. V. , pagal nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, panaudodamas šaunamaji ginkla – pistoleta TT, pagrobe svetima turta – V. L. priklausanti lagamina.

Savo veiksmais A. D. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

1994 m. sausio 24 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbiami) mokykloje, prie firmos (duomenys neskelbiami) duru, koridoriuje, adresu (duomenys neskelbiami), dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais D. Š. ir V. V, pagal nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, del savanaudišku paskatu –siekdamas pagrobti lagamina su pinigais, V. V. šovus viena karta iš šaunamojo ginklo – pistoleto TT Valentinui V. L. i galva, del ko pastarasis nuo šautinio galvos sužalojimo su smegenu audinio suardymu, mire ir taip del savanaudišku paskatu nužude V. L. .

Savo veiksmais A. D. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9p.

1994 m. sausio 24 d. apie 13.50 val. (duomenys neskelbiami) mokykloje, prie firmos (duomenys neskelbiami) duru, koridoriuje, adresu (duomenys nesklebiami), dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas su nusikalstamo susivienijimo nariais D. Š. ir V. V, pagal nusikalstamo susivienijimo veiklos plana, panaudodamas šaunamaji ginkla – pistoleta TT, pagrobe svetima turta – V. L. priklausanti lagamina.

Savo veiksmais A. D. padare nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 01 28 istatymo Nr.I-57 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

Taip pat teismo nuosprendžiu D. Š. , A. D. išteisinti pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. (1993 gruodžio 27 d. ir 1994 sausio 24 d. epizodai), nenustacius ju dalyvavimo padarant nusikalstama veika. Teismo nuosprendyje tai motyvuota tuo, kad byloje nepakanka irodymu, leidžianciu padaryti kategoriška išvada, jog D. Š. ir A. D. dalyvavo B. D. ir V. L. nužudymuose.

Teismas nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 95 str. 1 d. 1 p. d pp. baudžiamaji procesa D. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 104 str., 180 str. 3 d. (1993 gruodžio 27 d. ir 1994 sausio 24 d. epizodai) ir A. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 180 str. 3 d. (1993 gruodžio 27d. ir 1994 sausio 24 d. epizodai) nutrauke suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui.

D. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 sausio 28 d. istatymo Nr. I-57 redakcija), 253 str. 1 d., 129 str. 2d. 11 p., 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 3d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 sausio 28 d. istatymo Nr. I-57 redakcija) – 10 metu laisves atemimo be baudos;

pagal Lietuvos Respublikos 253 str. 1d. – 4 metams laisves atemimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p. – 13 metu laisves atemimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 9 p. (1993 gruodžio 27 d. epizodas) – 15 metu laisves atemimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (1993 gruodžio 27 d. epizodas) – 7 metams laisves atemimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. (1994 sausio 24 d. epizodas) – 15 metu laisves atemimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK180 str. 3 d. (1994 sausio 24 d. epizodas) – 7 metams laisves atemimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., bausmes iš dalies sudeti ir galutine subendrinta bausme D. Š. paskirti 17 metu laisves atemimo be baudos, i bausmes laika visiškai iskaitant bausme, atlikta pagal 1995 rugpjucio 4 d. Vilniaus m. 1-o apylinkes teismo nuosprendi.

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 sausio 28 d. istatymo Nr. I-57 redakcija), 253 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 3 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 227¹ str. (1993 sausio 28 d. istatymo Nr. I-57 redakcija) – 5 metams laisves atemimo be baudos;

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. – 30 paru arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 9 p.(1993 gruodžio 27 d. epizodas) – 5 metams 6 menesiams laisves atemimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (1993 gruodžio 27 d. epizodas) – 3 metams laisves atemimo;

pagal LR BK 129 str. 2 d. 9p. (1994 sausio 24 d. epizodas) – 3 metams laisves atemimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., bausmes iš dalies sudeti ir galutine subendrinta bausme A. D. paskirti 6 metus laisves atemimo be baudos, i bausmes laika iskaitant bausme, atlikta pagal 1995 rugpjucio 4 d. Vilniaus m. 1-o apylinkes teismo nuosprendi

Nukentejusios S. D. 27674 litu civilini ieškini tenkinti.

Teigia, kad byloje surinktais irodymais nustatyta, jog D. Š. organizavo nusikalstama susivienijima ilgalaikei nusikalstamai veikai – neteisetai disponuojant šaunamaisiais ginklais daryti sunkius nusikaltimus – ginkluotus plešimus, nužudymus, ir kartu su V. V. , V. D. , o po pastarojo nužudymo – A. D. , dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, o butent: 1993 m. rudeni D. Š. ir A. D. igijo pistoleta PM, du pistoletus TT, dujinius pistoletus, kurie veliau buvo perdaryti, pritaikant šaudyti 9 mm kalibro šoviniais bei 7,62 mm ir 9 mm kalibro šoviniais. Šiuos nešiojo Vilniuje, o D. Š. juos laike ir savo bute Justiniškiu g. 66-13, Vilniuje. Be to, 1993 gruodžio 27 d. apie 18.40 val. Žirmunu 113 namo lifto kabinoje D. Š. ir A. D. , veikdami kartu su V. V. , plešimo metu V. V. iš pistoleto TT šovus i nukentejusiji, del savanaudišku paskatu nužude B. D. bei užvalde jo turta. Taip pat 1994 sausio 24 d. apie 13.50 val. Vilniaus m. Aukštesniojoje elektronikos mokykloje Jasinskio g. 13, Vilniuje, D. Š. , A. D. ir V. V. , veikdami kartu, plešimo metu V. V. iš pistoleto TT šovus i nukentejusiji, iš savanaudišku paskatu nužude V. L. bei užvalde jo turta.

Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad V. V. veiksmai nužudant W. D. ir V. L. yra, kaip susitarimo su D. Š. ir A. D. del nusikaltimo padarymo budo ribu peržengimas, t.y kaip vykdytojo ekscesas. Teigia, kad byloje irodyta, jog nusikalstamo susivienijimo nariai plešimo metu aptarinejo nužudymo reikalinguma, o D. Š. tuo tikslu ruoše specialias kulkas V. V. ir A. D. akivaizdoje, kurios, kaip patvirtina V. V. , iš dalies A. D. parodymai, apžiuru protokolai, ekspertiziu išvados, ir buvo naudojamos nusikaltimu darymui. Tokiu budu, prokuroro teigimu, byloje surinkta pakankamai irodymu, kad A. Š. ir A. D. veiksmai B. D. ir V. L. nužudymo epizoduose buvo nukreipti ne vien i pastaruju turto užvaldyma, bet ir i nukentejusiuju nužudyma del savanaudišku paskatu. A. Š. ir A. D. veika abiem atvejais turi buti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos 227¹ str. (1993 sausio 28d. istatymo Nr. I-57 redakcija), 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 3 d.

Apeliantas teigia, kad byloje surinkti irodymai (nuoseklus V. V. parodymai, liudytoju I. J. , A. Ž. , T. J. , R. V. parodymais, parodymu patikrinimo vietoje, akistatu, atpažinimu protokolais, kita bylos medžiaga) irodo nusikalstamo susivienijimo buvimo fakta, nors D. Š. ir A. D. šio fakto nepripažino.

Prokuroras pažymi, kad V. D. buvo nužudytas, kai pareiške nora nutraukti veikla nusikalstamame susivienijime. V. D. buvo atgabentas i Lietuva su padirbtais dokumentais, todel jam nusprendus atsiskirti nuo nusikalstamo susivienijimo ir savarankiškai grižti i Rusija, jis butu sulaikytas teisesaugos pareigunu, duotu parodymus ir atskleistu nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus. Todel V. V. , D. Š. , vadovaudamiesi nusikalstamame pasaulyje priimtais principais, siekdami išvengti rizikos, jog bus atskleisti padaryti nusikaltimai, nužude V. D. . Teigia, kad Švedo veiksmai šiame epizode turi buti kvalifikuojami pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p.

Nukentejusysis V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi.

Apeliantas mano, kad teismas nepagristai nutrauke D. Š. baudžiamaji procesa suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. Teigia, kad D. Š. padaryti nusikaltimai del kuriu buvo nutrauktas procesas suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui, neteisingai priskirti apysunkiu nusikaltimu kategorijai. Pažymi, D. Š. ne tik neteisetai isigijo ginklus, bet ir organizavo ginkluotus žmoniu plešimus, ko pasekoje buvo nužudytas apelianto brolis V. L. .

Apeliantas taip pat teigia, kad byloje yra surinkta pakankamai irodymu patvirtinanciu nusikalstamo susivienijimo fakta ir tai, jog D. Š. vadovavo nusikalstamam susivienijimui. Pažymi, kad D. Š. nupirko tris kovinius pistoletus bei šovinius, veliau du dujinius pistoletus, kurie buvo perdaryti i kovinius. Susivienijime buvo naudojami tik koviniai ginklai, ir ne gasdinti žmones, o juos žudyti (tai patvirtina, kad žmonems buvo šaunama i galva, nepaliekant jiems galimybes išgyventi). D. Š. vežiojo gaujos narius mokytis šaudyti i miška, ginklus laike pas save sleptuveje, V. D. atsiveže iš Baltarusijos dalyvauti apiplešimuose, ši nužudžius D. Š. rupindamasis, kas nusikalstamo susivienijimo veikla nenutruktu, surado nauja nari A. D. . V. V. patvirtino, kad iš nusikaltimu gautos pajamos buvo dedamos i „obšciaka“, D. Š. susivienijimo narius nuveždavo prie valiutos keityklos ir nurodydavo jiems, kuri iš jos išejusi žmogu reikia apiplešti, taip pat vadovavo V. D. nužudymui, kai jis nutare pasitraukti iš nusikalstamo susivienijimo ir pareikalavo „savo dalies iš obšciako“, nusikalteliai veike iš anksto susitare auka apiplešti arba nužudyti.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad D. Š. , V. V. ir A. D. nusikaltimus padare veikdami organizuotoje grupeje, motyvuojant tuo, jog nebuvo ilgalaikiu labai glaudžiu ryšiu tarp nusikalteliu, nebuvo išpletoti atitinkami veiklos metodai, naudojama ryšio ar kita technika nusikaltimams vykdyti. Apeliantas mano, kad D. Š. , V. V. ir V. D. glaudžiai bendradarbiavo ir planavo nusikaltimus, nes kartu gyveno Vilniuje, viename bute. Ryšio priemoniu nenaudojo, nes mobilieji telefonai 1993 m. dar nebuvo paplite, taciau igyta automobili AUDI 200 naudojo nusikaltimams vykdyti.

Apeliantas mano, kad teismas padare nepagrista išvada, jog jis neteisetai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Teigia, kad 1995 m. rugpjucio 4 d. Vilniaus m. 1-os apylinkes teismo sprendime nurodyta, kad V. V. pilnai prisipažino del 1993 m. gruodžio 30 d. ir 1994 m. sausio men. triju pistoletu, pistoleto – kulkosvaidžio, devyniu šoviniu pistoletui „TT“ ir 9 mm kalibro šoviniu pirkimo. Šios aplinkybes yra nepaneigtos kitais irodymais. Apeliantas nesupranta, kodel esant tokioms aplinkybems, teismas, priimdamas nuosprendi, remesi prieštaringais V. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posedžio metu. Mano, kad W. V. nurodo išgalvotas aplinkybes del ginklu pirkimo ( neva jis laukdaves (duomenys neskelbiami)), taip pat neteisinga ginklu skaiciu, ju igijimo kaina ir klaidina teisma, kad 1993 m. sausio 11d. D. Š. jam padovanojo pistoleta „TT“ (tuo metu V. V. buvo ikalintas kalejime). Atkreipia demesi ir i tai, kad skirtingai V. V. aiškina ir aplinkybes del dujiniu pistoletu išmetimo, - viena karta nurodydamas, kad dujinius pistoletus išmete i upe, kita karta, jog tris iš dujiniu pistoletu perdarytus vamzdžius D. Š. pakeite pas savo pažistamus, o dar veliau nurodo, kad vamzdžius D. Š. sunaikino. Apeliantas laiko, kad pagal 1995 m. rugpjucio 4 d. nuosprendi, kuriuo teismas, vertindamas I. J. parodymus, pripažino ji kaltu, jis yra atlikes bausme ir teismas negalejo jo nuteisti antra karta pagal tas pacias aplinkybes.

Apeliantas teigia, kad teismas padare nepagristas išvadas ir del V. D. nužudymo motyvu. Pažymi, kad jis neturejo motyvu nužudyti V. D. , iki V. D. nužudymo su juo neturejes jokiu bendru reikalu, bendru pinigu, kartu nera ivykde nusikaltimu. Tai patvirtina V. V. , L. D. , A. Ž. parodymai, iš kuriu matyti V. D. ne karta buvo grižes i (duomenys neskelbiami) miesta. Mano, kad V. V. parodymus, jog V. D. gyveno jo bute (duomenys neskelbiami), paneigia L. Š. , A. Ž. , I. J. parodymai bei teismui pateikta D. Š. motinos paso kopija, kurioje yra pasienio tarnybos spaudas apie išvykima iš Lietuvos 1993 gruodžio 18 d. atvykima i JAV 1993 gruodžio 19 d.

Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada padaryta remiantis V. V. parodymais, kad V. V. pirmas šove V. D. i kakla, o jis šove jam i galva iš šono ir i nugara širdies srityje. Apelianto teigimu, tokie V. V. parodymai prieštarauja ekspertizes akto išvadai, kurioje nurodoma, kad kulkiniai sužalojimai buvo galvos, kaklo ir krutines lastos srityje. Teigia, kad prieštarauja ir V. V. parodymai del lavono tempimo. V. V. nurodo, kad V. D. buvo tempiamas 200 m., o ivykio vietos apžiuros protokolo schemoje takelis su tempimo žymemis yra tik 30 m. Apeliantas taip pat prašo vertinant V. V. parodymus atsižvelgti i tai, kad trejose pirminese V. V. apklausose teige, jog ginklai po V. D. nužudymo buvo išmesti (duomenys neskelbiami) upe ,ties (duomenys neskelbiami) tiltu. Tik V. V. parvežus i Lietuva, apklausos metu ji nurodo, kad ginklus po V. D. nužudymo paeme D. Š. . Apeliantas skunde nesutinka su liudytojos A. Ž. parodymu ivertinimu. Apelianto teigimu, nera jokiu tiesioginiu irodymu patvirtinanciu, kad D. Š. V. V. liepe pranešti apie V dingima. Teigia, kad liudytojos A. Ž. , taip pat liudytojo T. J. parodymai yra ir priešingi.

Apeliantas pažymi, kad apygardos teismas nuosprendyje pasisake del dujinio pistoleto „PERFECTA“ ir auksinio žiedo gražinimo nukentejusiajam N. K. , kuris kategoriškai neige, kad mineti daiktai priklause jam ir jo žmonai.

Nagrinejant byla apeliacine tvarka, prokuroras ir nukentejusysis V. L. prašo prokuroro ir nukentejusiojo apeliacinius skundus patenkinti, išteisintojo D. Š. apeliacini skunda atmesti, išteisintieji D. Š. ir A. D. prašo prokuroro ir nukentejusiojo apeliacini skunda atmesti, išteisintojo D. Š. apeliacini skunda tenkinti.

Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos skyriaus prokuroro, nukentejusiojo V. L. , išteisintojo D. Š. apeliaciniai skundai atmetami.

D. Š. , A. D. buvo kaltinami jiems ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotas nusikalstamas veikas dare bendrininkaudami su V. V. . Pagrindiniai irodymai byloje, kuriais buvo grindžiami D. Š. , A. D. pareikšti kaltinimai ir ju atžvilgiu priimtas nuosprendis, V. V. ikiteisminio tyrimo pareigunams ir ikiteisminio tyrimo teisejui duoti parodymai. V. V. teisiamajame posedyje nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo. Taciau apklaustas itariamuoju ikiteisminio tyrimo pareigunu ir ikiteisminio tyrimo teisejo, nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu, V. V. dave detalius parodymus, kurie buvo paskelbti teisiamojo posedžio metu.

V. V. parodymai yra tinkami irodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme, kadangi gauti teisetais budais, taciau šie parodymai vertinami atsižvelgiant i ju specifika, i tai, kad V. V. nebuvo galimybes apklausti teisiamojo posedžio metu ir pašalinti kai kuriuos šiuose parodymuose esancius prieštaravimus. Kolegijos nuomone, galima remtis tais V. V. parodymais, kurie yra neprieštaringi ir kuriuos patvirtina kiti byloje esantys irodymai.

Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria daryti kelis nusikaltimus arba viena sunku ar labai sunku nusikaltima ir kiekvienas grupes narys, darydamas nusikaltima, atlieka tam tikra užduoti ar turi skirtinga vaidmeni.

Nusikalstamu veiku padarymo metu galiojusiame 1961 m. LR BK organizuotos grupes savoka istatymo leidejo nebuvo apibrežta, apie bendrininku grupes forma buvo sprendžiama remiantis doktrina. Organizuotai grupei buvo budingi tokie požymiai: organizuotos grupes nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimus momentus, - paruošiamas ir suderinamas nusikaltimo padarymo planas, išanalizuojamas nusikaltimo padarymo (ir slepimo) mechanizmas, bendrininkams paskirstomi vaidmenys, sutariama del nusikaltimo padarymo vietos, laiko, atliekami tam tikri pasirengimo nusikaltimui veiksmai ir kt.

Nusikalstamam susivienijimui budinga: a) nusikalstamas susivienijimas kuriamas sunkiems nusikaltimams daryti; b) dalyvaujama jo veikloje, c) jam priklauso trys ir daugiau asmenu (1961m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ straipsnis, - 1993 sausio 28 d. istatymo Nr. I-57 redakcija).

Analizuojant organizuotos grupes ir nusikalstamo susivienijimo požymiu itvirtintu istatyme struktura, matyti, kad organizuota grupe ir nusikalstama susivienijima iš esmes skiria tik formalus kriterijai (nariu skaicius ir tikslai). Taciau tam tikrais atvejais mineti kokybiniai požymiai gali buti budingi tiek vienai, tiek kitai bendrininkavimo formai (organizuota grupe taip pat gali sudaryti ir trys, keturi asmenis, jos tikslai gali buti tokie patys, kaip ir nusikalstamo susivienijimo – daryti sunkius nusikaltimus). Tai rodo, kad vertinant konkrecia situacija, tam, kad atriboti nusikalstama susivienijima nuo organizuotos grupes, butina nustatyti ne tik formalius istatyme itvirtintus nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupes požymius, bet ir atsižvelgti i tokios bendrininku grupes organizuotumo lygi. Nusikalstamam susivienijimui, kaip organizuoto nusikalstamumo reiškiniui, lyginant su organizuota grupe, budinga glaudesni jos nariu ryšiai, grupes ilgalaikiškumas ir paskirtis (nusikalstamas susivienijimas iš esmes kuriamas ne kai kuriems konkretiems nusikaltimams daryti, o išvis – užsiimti profesionalia nusikalstama veikla iš to turint vieninteli ar pagrindini pragyvenimo šaltini), hierarchine struktura, diferencijuotas nariu itakingumas, drausmes ir subordinacijos palaikymas grupeje, apsirupinimas ryšio ir kitomis technikos priemonemis ir t.t.

Apie asmenu grupes padaryta nusikalstama veikla, jos organizuotumo lygi ir kitos vertingos informacijos dažniausiai gali suteikti asmuo, kuris dalyvavo tokios grupes nusikalstamoje veikloje. Šioje byloje grupes narys V. D. yra nužudytas, D. Š. , A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme neige buvus nusikalstama susivienijima, pagrindinis irodymu šaltinis, kuriuo grindžiami D. Š. , A. D. pareikšti kaltinimai del nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ straipsnyje, padarymo buvo V. V. duoti parodymai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendi, remesi V. V. parodymais, laike juos šioje dalyje teisingais. Apeliacines instancijos teiseju kolegijai taip pat nera pagrindo abejoti šioje dalyje V. V. parodymais, jo parodymai del D. Š. , A. D. ir jo bendrininkavimo darant plešimus, panaudojant šaunamaji ginkla, savo visumoje neprieštarauja kitiems irodymams. Prokuroras ir nukentejusysis apeliaciniuose skunduose teigia, kad V. V. parodymai leidžia daryti išvada, kad egzistavusi bendrininku grupe atitinka nusikalstamo susivienijimo požymius. Formaliai taikant istatyma, V. V. parodymuose ivardinta bendrininku grupe turi nusikalstamo susivienijimo požymiu: jos veikloje dalyvavo daugiau triju asmenu, padare du nusikaltimus(2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.), numatytus 1961 Lietuvos Respublikos BK 8¹ straipsnyje (2000 m. Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Taciau, kaip jau mineta, 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ straipsnio formaliai taikyti negalima, nes bendrus šiame straipsnyje numatytus nusikaltimo sudeties požymius atitinka ir kita bendrininkavimo forma - organizuota grupe. Siekiant atriboti nusikalstama susivienijima nuo organizuotos grupes, butina irodyti bendrininku grupes ne tik formalius požymius, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ straipsnyje, bet ir kitus papildomus požymius – grupes ilgalaikiškuma, pastovuma, jos nariu ryšius, hierarchija, drausme ir kt., taip pat grupes paskirti – užsiimti ilgalaike nusikalstama veikla bei kitus požymius.

Byloje surinktais irodymais yra nustatyta, kad D. Š. , A. D. , V. V. grupe nebuvo nei ilgalaike, nei pastovi. Nenustatyta ir šios grupes nariu subordinacija ar diferencijuota padetis, stabiliu ryšiu buvimas, iš esmes ši grupe bendrininkavo, pagal byloje esancius duomenis, tik dvieju nusikaltimu – B. D. ir V. L. turto plešimu – padaryme. Kiti nusikaltimai padaryti arba rengiantis daryti B. D. ir V. L. turto plešimus, arba darant šiuos nusikaltimus (2000 m. Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalis). Grupes nusikalstama veikla truko ne ilga laiko tarpa, nera irodyta, kad ši grupe buvo susikurusi ilgalaikei pastoviai nusikalstamai veiklai, - asmenys susitardavo tik padaryti konkretu nusikaltima (vieni bendrininkai pasiulo, kiti sutinka), atskirus plešimus padare skirtingos sudeties grupes. Byloje nera duomenu, kad D. Š. , A. D. , V. V. tarp šiu nusikaltimu padarymo butu vykde dar kokia nors bendra nusikalstama veika. Be to, B. D. ir V. L. turto plešimai nera tokie ypatingai sudetingi ir ilgalaikio pasiruošimo reikalaujantys nusikaltimai, vien kuriuos padariusius bendrininku grupe butu galima pripažinti nusikalstamu susivienijimu. Taciau, kadangi šiu nusikaltimu padarymui buvo atliekamas tam tikras paruošiamasis, organizacinis darbas, trukes kuri laika, kuriame dalyvavo keli asmenys, buvo pasirinkti nusikaltimo objektai, jie sekami, renkami duomenys apie juos, surastos nusikaltimo priemones – nupirktas automobilis, isigytas ginklas su šaudmenimis, kaukes, bendrininkai pastoviai susirinkdavo aptarti nusikaltimu paruošimo ir ju eigos, paskirste vaidmenis, buvo suformuotas bendras pinigu fondas, kolegijos nuomone, nesant pakankamai nusikalstamo susivienijimo požymiu, pakanka irodymu, irodanciu bendrininkus veikus organizuota grupe.

D. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tyciniu D. D. nužudymu, inkriminuojant jam nužudyma kvalifikuojanti požymi - sieki nuslepti kita nusikaltima. Pirmosios instancijos teismas, ištyres ir ivertines V. V. duotus parodymus, kita bylos medžiaga, pašalino ši D. Š. veika kvalifikuojanti požymi ir nustate, kad D. Š. veikoje yra paprasto tycinio nužudymo sudetis. Pirmosios instancijos teismo nustatyti objektyviosios nusikaltimo sudeties puses požymiai prokuroro apeliaciniame skunde iš esmes nera gincijami – pirmosios instancijos teismas nustate, kad D. Š. šove viena karta V. D. i galva, o pastarajam nukritus ant žemes, dar V. D. i krutine, pastaraji tycia nužude. Apeliacines instancijos teisme prokuroro iš esmes yra gincijami tik subjektyviosios nusikaltimo sudeties puses požymiai – V. D. nužudymo motyvas ir tikslas. Visose bylose yra svarbu teisingai nustatyti nužudymo motyva ir tiksla, o šioje byloje tai yra butina, nes nužudymo motyvas ir tikslas yra nusikaltima kvalifikuojantys požymiai. Nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra glaudžiai susipyne terminai. Nusikaltimo motyvas – tai veikos priežastis, paskata, nusikalstamo elgesio varomoji jega ir paaiškinimas. Nusikaltimo tikslas – tai asmens nusikalstamos veikos siekiai, priežastys del ko jis emesi nusikalstamos veikos. Nusikaltimo motyvas ir tikslas yra sunkiai irodomi nusikaltimo sudeties požymiai, taciau, kaip mineta, šioje byloje juos butina teisingai nustatyti ir irodyti, nes nužudymas kvalifikuojamas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkta (siekiant nuslepti kita nusikaltima) tik nustacius toki tiksla, kuris yra butinas šios nužudymo sudeties požymis. Toks tikslas yra tada, kai iki nužudymo teisesaugos institucijai arba nera, arba, kaltininko manymu, dar nera žinoma apie kita (baigta, pasikesinta padaryti bet koki, o rengiama - tik sunku ar labai sunku) nusikaltima, kuri kaltininkas sieke nuslepti. Nužudymu bylu specifika yra ta, kad jose paprastai nebuna tokiu tiesioginiu irodymu, kaip nukentejusiojo parodymai (išskyrus tuos atvejus, kai nukentejusysis neiškarto miršta ar pasikesinimo nužudyti atvejais). Apie nusikalstamos veikos aplinkybes dažniausiai parodo tik itariamieji (kaltinamieji) ir liudytojai. Šioje byloje nukentejusysis V. D. nužudytas, D. Š. neigia savo kalte del V. D. nužudymo, liudytoju, betarpiškai maciusiu nusikaltimo padaryma ar žinanciu, nusikalstamai veikai, jos padarymo tikslams ir motyvams atskleisti, reikšmingu aplinkybiu, nera. V. D. nužudymo tikslas ir motyvas ikiteisminio tyrimo metu iš esmes buvo irodinejamas vieninteliais – D. Š. bendrininko, nužudant V. D. , V. V. ikiteisminio tyrimo pareigunams ir ikiteisminio tyrimo teisejui duotais parodymais, kad po jo, D. Š. , V. D. ivykdyto 1993 metu rugsejo menesi apiplešimo Žaliuju ežeru gatveje, V. D. pradejus kalbeti, jog jis ketina išvykti i Rusija ir nori savo pinigu dalies, D. Š. , kadangi jam nepatiko tokios V. D. kalbos, pasiule V. D. nušauti, ir po dvieju savaiciu tai ivykde. Taciau šiu V. V. parodymu del V. D. nužudymo motyvu negalima aiškinti pleciamai. V. V. parodymai dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad V. D. buvo nužudytas, butent, siekiant nuslepti kita nusikaltima. Iš V. V. duotu parodymu galima tik manyti, kad D. Š. nepatiko V. D. kalbos apie išvykima i Rusija, nes jis bijojo, jog V. D. išvykes gali prasitarti apie ju ivykdyta plešima, ir, siekiant nuslepti ivykdyta nusikaltima, V. D. nužude. Taciau tai tik prielaida. Byloje nera jokiu irodymu, pagal kuriuos galima butu spresti, kad V. D. nužudytas, butent, del to, jog tokiu budu buvo siekta nuslepti kita nusikaltima. Be to, tam, kad asmens veika galima butu kvalifikuoti pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkta, byloje turi buti nustatyta, jog yra padarytas nusikaltimas apie kuri iki nužudymo teisesaugos institucijai arba nera, arba, kaltininko manymu, dar nera žinoma apie kita (baigta, pasikesinta padaryti bet koki, o rengiama - tik sunku ar labai sunku) ir kaltininkas siekia nuslepti toki nusikaltima. Kaip matyti iš bylos medžiagos, be plešimu, kuriu padarymu buvo apkaltinti D. Š. ir kiti jo bendrininkai, del kitu nusikaltimu padarymo nei jiems, nei kitiems asmenims itarimai pareikšti nebuvo, D. Š. ir V. V. nebuvo itariami padare koki nors nusikaltima su V. D. . Apkaltinamasis nuosprendis turi buti grindžiamas ne prielaidomis ir tikimybinemis išvadomis, o tik negincijamais ir neabejotinais irodymais, visos abejones turi buti aiškinamos kaltinamojo naudai. Byloje esanciu irodymu nepakanka daryti neabejotina išvada, kad V. D. buvo nužudytas, siekiant nuslepti kita nusikaltima.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, remdamasis V. V. parodymais, padare išvada, jog V. D. buvo nužudytas iš keršto, del ketinimu pasišalinti iš grupes bei nenorint jam atiduoti dali nusikalstamu budu igytu pinigu. Taciau ikiteisminio tyrimo metu D. Š. buvo kaltinimas tyciniu V. D. nužudymu, inkriminuojant jam veika kvalifikuojanti požymi – sieki nuslepti kita nusikaltima, D. Š. itarimas del V. D. nužudymo del savanaudišku paskatu nebuvo pareikštas. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinejama tik del tu kaltinamuju ir tik del tu nusikalstamu veiku, del kuriu ji perduota nagrineti teisiamajame posedyje. D. Š. del V. D. nužudymo iš savanaudišku paskatu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta negali buti nuteistas, kadangi tuo jis nebuvo kaltinamas, taip kvalifikuoti D. Š. veika nera prašoma ir apeliaciniuose skunduose. Esant tokioms aplinkybems, kolegijai taip pat nera pagrindo svarstyti ar D. Š. veikoje yra nusikaltimo, numatyto 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, požymiai.

Tuo tarpu, skirtingai nuo parodymu apie V. D. nužudymo motyvus ir tikslus, V. V. parodymus apie D. Š. dalyvavima nužudant V. D. , D. Š. atliktus veiksmus patvirtina ir kiti byloje esantys irodymai. V. V. parode, kad jis šove pirmas i V. D. , pataike pastarajam i kakla ir ši sužeide. Tada D. Š. šove V. D. i galva, o kai D. D nukrito ant žemes, dar karta i nugara širdies plote. Nušauto V. D. lavona jie itempe i lauko tualeto vidu ir ten ši paliko. Šiuose V. V. parodymuose nurodyti V. D. padarytu sužalojimu skaicius, padarymo eiga, budas, tai, kad V. D. lavonas buvo tempiamas atitinka teismo medicinos ekspertiziu išvadas. Iš 1993 m. gruodžio 8d. teismo medicinos ekspertizes akto Nr. 2390 matyti, kad V. D. mire nuo kiauriniu šautiniu kulkiniu galvos, kaklo, krutines lastos sužalojimu. V. D. lavone yra trys priešmirtiniai šautiniai - kulkiniai sužalojimai: galvos, kaklo ir krutines lastos srityse. Pirmiausia buvo peršautas kaklas. Po sužalojimu ir mirties V. D. buvo vilktas kniubscias ir aukštielninkas už koju (t. 1, b.l.67-69). D. Š. apeliaciniame skunde nurodomas prieštaravimas, kad V. V. parode, jog buvo šauta V. D. i nugara širdies plote, o ekspertai nustate, jog i krutines lasta, nemenkina V. V. parodymu irodomosios reikšmes, kadangi jis, praejus po nusikalstamos veikos padarymo ilgam laiko tarpui, gali visu detaliu ir nebeprisiminti. Ši aplinkybe parodo, kad V. V. parodymai nera priderinti prie bylos medžiagos, jis duoda tokius parodymus, kaip prisimena ivyki.

Šioje D. Š. veikoje, padarytoje 1993 metu lapkricio menesi, yra požymiai tycinio nužudymo (1961 m. Lietuvos Respublikos BK104 straipsnis), taciau del šios veikos apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties terminas buvo suejes ne tik priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendi, bet jau ir atiduodant byla teismui (1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Todel pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytomis taisyklemis, pagristai nespende D. Š. kaltumo klausimo ir byla jo atžvilgiu nutrauke.

Nera pagrindo tenkinti ir prokuroro apeliacinio skundo dalyje del D. Š. ir A. D. pripažinimo kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta (B. D. ir V. L. nužudymo del savanaudišku paskatu).

Byloje nustatyta, kad D. Š. ir A. D. su V. V. , pagrobdami B. D. ir V. L. turta, veike organizuota grupe. Kvalifikuojant organizuotos grupes padaryta veika, visiems bendrininkams yra inkriminuojami tie grupes padaryti nusikalstami veiksmai, del kuriu buvo iš anksto susitarta, visu bendrininku nusikalstama veika kvalifikuojama pagal tuos pacius BK straipsnius, negali buti visiems grupes bendrininkams inkriminuotas vykdytojo ekscesas, kai vienas ar keli bendrininku grupes nariai, išeidami už susitarimo ribu, padaro nusikalstamus veiksmus, del kuriu nebuvo iš anksto susitarta.

D. Š. , A. D. , duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, neige, kad tarp ju ir V. V. buvo išankstinis susitarimas nužudyti B. D. ir V. L. , visada tvirtino, kad jie susitare su V. V. tik juos apiplešti, nenaudojant tam jokiu šaunamuju ginklu. Pats V. V. , kurio parodymais remdamasis prokuroras gincija pirmosios instancijos teismo nuosprendi del D. Š. ir A. D. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta, taip pat neparode, kad tarp jo, D. Š. , A. D. buvo išankstinis susitarimas B. D. , V. L. nužudyti. Priešingai, V. V. aiškino, kad jis ginkla pasieme noredamas B. D. ir V. L. pagasdinti ir tokiu budu užvaldyti ju turta. Tik po to, kai B. D. staiga kišo ranka i vidine kišene, o V. L. pradejo klebenti kabineto duris, jis suprates, jog B. D. kažka turi kišeneje, ir, bijodamas, jog V. L. gali ieiti i kabineta, iš karto iššove jiems i galva. Nei V. V. parodymuose, nei kitoje bylos medžiagoje nera duomenu, kurie leistu kolegijai daryti išvada, jog ginklo panaudojima užvaldant B. D. ir V. L. turta apeme ir kitu bendrininku, - D. Š. ir A. D. tycia. Kolegija, išanalizavusi D. Š. , A. D. , V. V. parodymus, kurie byloje nera paneigti, laiko, kad V. V. ginkla B. D. ir V. L. atžvilgiu panaudojo tik del nusikaltimu padarymo metu iškilusiu problemu, susijusiu su B. D. ir V. L. turto užvaldymu, esant staiga susiformavusiai, o ne išankstinei tyciai, tai yra V. V. , panaudodamas ginkla B. D. ir V. L. atžvilgiu, išejo už bendrininku susitarimo ribu, - šie V. V. veiksmai vertintini kaip vykdytojo ekscesas.

Kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai irodymu, kad D. Š. , A. D. neteisetai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Nors D. Š. ir A. D. ir neprisipažista padare šio nusikaltimo, taciau pirmosios instancijos teismas pagristai patikejo V. V. parodymais. V. V. detaliai parode apie visu D. Š. , A. D. inkriminuotu ginklu, šaudmenu, igijima, laikyma, perdavima, nešiojima, apie tai, kaip šie ginklai, šaudmenys, buvo naudojami, kur igyjami, saugomi ir kt. aplinkybes. Šiu V. V. parodymu teisinguma iš esmes patvirtino ir liudytojos I. J. parodymai, kad D. Š. bute ji mate išardyto ginklo detales, kaip D. Š. su V. V. , iškiše rankas i lauka, šaude iš ginklu. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo D. Š. ir A. D. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio1 dali. Taciau, kadangi jau yra sueje apkaltinamojo nuosprendžio priemimo terminai, baudžiamaji procesa ju atžvilgiu nutrauke ir kaltumo klausimo nesprende.

Motyvuojamoji dalis

Esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nenustatyta, apeliaciniu skundu ribose nuosprendis teisetas ir pagristas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos skyriaus prokuroro, nukentejusiojo V. L. , išteisintojo D. Š. apeliacinius skundus atmesti.