Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokuroro Gedimino Stočkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J., 2024 m. gegužės 21 d., apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei – sugyventinei R. G., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,75 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia dešine ranka sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, pastūmus ją ant veidrodžio, po to sudavė dešine ranka vieną smūgį į dešinį skruostą, taip nukentėjusiajai šeimos narei R. G. sukėlė fizinė skausmą.

Dėl pareikšto kaltinimo V. J. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad kartu su sugyventine R. G. gyvena 2 metus, kartu veda bendrą ūkį. Gyvena R. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 21 d. namuose minėtu adresu gėrė alų, gėrė vienas, buvo gana stipriai apgirtęs, pyko ant R., kad ji negrįžo visą naktį į namus. Jis nežinojo, kur ji buvo. Nors buvo gana stipriai apgirtęs, gana gerai viską pamena. Grįžo sugyventinė R. apie 13.30 val. į namus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis priekaištavo, kad ji negrįžo į namus. Buvo stipriai įpykęs, išgėręs ir žodinio konflikto metu dešinės rankos delnu sudavė jai į kairį skruostą, po to ją pastūmė ant veidrodžio koridoriuje ant grindų stovėjusio ir po pastūmimo dar kartą su tos pačios rankos delnu sudavė R. į dešinį skruostą. Buvo bute tik jie abu, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Po jo tokio poelgio R. G. išbėgo iš jų namų. Kiek žino, R. G. nubėgo pas jo brolį, gyvenantį tuo pačiu adresu tik (duomenys neskelbtini) bute. Labai gailisi, kad būdamas girtas, įpykęs nebesusivaldė ir sudavė sugyventinei R. G. ir taip savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Būdamas blaivus tikrai nebūtų kėlęs ranką prieš R., labai gailisi dėl to, ką padarė. Kol vyks šis tyrimas, pagyvens pas savo brolį K. J., adresu (duomenys neskelbtini). Būtinai atsiprašys R. už tai, ką padarė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios R. G. parodymais, iš kurių matyti, kad 2024 m. gegužės 20 d. vakare iš savo namų (duomenys neskelbtini), išvažiavo pas savo mamą gyvenančią (duomenys neskelbtini), į svečius. Į savo namus grįžo 2024 m. gegužės 21 d. apie 13.30 val. Grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo jos sugyventinis V. J., tarp jos ir V. J. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji nebuvo visą naktį namuose. Žodinio konflikto metu V. J. trenkė jai iš dešinės rankos 1 kartą į kairį žandą, pastūmė ją ant veidrodžio, kuris sudužo ir vėl trenkė iš dešinės rankos 1 kartą į kairį žandą, nuo smūgių jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada ji pabėgo iš buto pas savo sugyventinio brolį ir paskambino policijai. Kai atvyko policija, jai skaudėjo veidą. Tai jau nebe pirmas kartas, kai V. prieš ją fiziškai smurtavo, gyvena kartu 2 metus laiko ir tai buvo 4 kartas. Visus kartus nesikreipė į policiją, pareigūnai buvo atvykę kelis kartus, sugyventiniui buvo skirtas SAA orderis, tačiau niekas nepasikeitė, gal kelias dienas jis su ja gerai elgėsi. Ji V. bijo, nenori, kad jis prie jos artintųsi;

2) 2024 m. gegužės 21 d. R. G. pareiškimu-protokolu, iš kurio matyti, kad 2024 m. gegužės 21 d., 13:30 val. grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio V. J. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji nebuvo visą naktį namuose. Po žodinio konflikto sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą, t. y. trenkė iš dešinės rankos 1 kartą per kairį žandą, pastūmė ir vėl trenkė iš dešinės rankos 1 kartą per kairį žandą. Prašo nubausti sugyventinį dėl jai sukelto fizinio skausmo. Civilinio ieškinio nereikš;

3) Įvykio vietos apžiūros protokole, nurodyta, kad apžiūros objektas (duomenys neskelbtini), mūrinis dviejų aukštų daugiabutis namas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta;

4) 2024 m. gegužės 22 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 22 d. telefonu buvo susisiekta su R. G., kuri yra pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). R. G. nurodė, kad pas teismo med. ekspertus nevyks apžiūrai, nors ir gavo užduotį atlikti objektų tyrimą. Sugyventinio V. J. veiksmai jai sukėlė tik fizinį skausmą, nebuvo sužalota, civilinio ieškinio byloje nereikš;

5) Duomenimis iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alkotest 7510 Nr. ARKB-0200 panaudojimo registracijos žurnalo apie V. J. neblaivumą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 21 d. 14.12 val. V. J. nustatytas 2,75 prom. neblaivumas.

Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2024 m. gegužės 21 d., apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinei R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,75 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia dešine ranka sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, pastūmus ją ant veidrodžio, po to sudavė dešine ranka vieną smūgį į dešinį skruostą, taip R. G. sukėlė fizinė skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro pasiūlyta bausme bei jos dydžiu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai buvo priežastiniame ryšyje su nusikalstamos veikos padarymu. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas, 2023 m. rugsėjo 7 d. baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 2 dalį, bauda nesumokėta, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, įskaitoje priklausomybių ligų kabinete, psichikos centre neregistruotas.

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, savo dydžiu artima vidurkiui.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 21 d., 14.10 val., iki 2024 m. gegužės 22 d., 9.58 val. (1 parą), prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos bei viso bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos bei viso bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. J. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. gegužės 21 d., 14.10 val., iki 2024 m. gegužės 22 d., 9.58 val. (1 parą), prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. J., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.