Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis Jungtinėje Karalystėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2009 m. vasario 15 d., apie 5 val. A. E. viešoje vietoje – naktinio klubo „Vikonda“ aikštelėje, esančioje J. Basanavičiaus g. 22, Kėdainiai, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia du kartus kumščiu sudavė J. B. į veidą, taip padarė nukentėjusiajai veido sumušimą, poodines kraujosruvas veide, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. E., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad J. B. žinojo iš matymo, su ja anksčiau nebendravo. 2009 m. vasario 15 d. buvo naktiniame klube „Vikonda“, adresu Basanavičiaus g. 22 Kėdainiai, šventė Valentino dieną. Paryčiais iš klubo išėjo į lauką parūkyti. Tarp jo ir nukentėjusiosios J. B. kilo kažkoks konfliktas, jie apsižodžiavo, nukentėjusioji spjovė jam į veidą. Jis, būdamas išgėręs, nesusivaldė, trenkė nukentėjusiajai du kartus į veido sritį. Aikštelėje, kurioje įvyko konfliktas, buvo daugiau pašalinių žmonių. Po įvykio mėgino susirasti nukentėjusiąją, skambino jai, jos tėvui, norėjo atsiprašyti, tačiau tai padaryti nepavyko. J. B. tėvas nedavė jos kontaktų, liepė nemėginti jos ieškoti, grasino, kad bus blogai. Bijodamas grasinimų, išvyko iš Lietuvos ir daug metų dėl tos priežasties negalėjo grįžti. Savo elgesį vertina labai blogai. Pareikštą Valstybinės ligonių kasos ieškinį atlygino. Labai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, ateityje tai niekada nepasikartos. Dirba Jungtinėje Karalystėje, atlieka statybos apdailos darbus, darbo užmokestis į savaitę apie 450 svarų. Gyvena nuomojamame kambaryje.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė ir faktinės aplinkybės taip pat įrodytos:

2009 m. vasario 15 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK) pranešimu nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 66-1-00169-09 pagal požymius nusikaltimo numatyto BK 284 straipsnyje (1 t., b. l. 48).

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK protokolu pareiškimu nustatyta, kad gautas J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), pareiškimas, jog 2009 m. vasario 15 d. apie 5.00 val. prie pramogų centro „Vikonda“, esančio J. Basanavičiaus g. 22, Kėdainiai, suduodamas du smūgius į veidą, ją sumušė A. E., dėl suduotų smūgių nugriuvo, susitrenkė galvą į asfaltą (1 t., b. l. 51).

B. B., nukentėjusiosios J. B. sesuo, pateikė J. B. sumušusio asmens fotonuotrauką (1 t., b. l. 54, 55).

Nukentėjusioji J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja, parodė, kad 2009 m. vasario 15 d. apie 5.00 val. ji kartu su seserimi B. B. ir draugėmis išėjo iš pramogų centro „Vikonda“, esančio J. Basanavičiaus g. 22, Kėdainiai. Prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas ir pradėjo kalbinti. Ji jam kažką atsakė, tačiau ką, neprisimena, tuomet jis du kartus kumščiu sudavė į veidą, po smūgių ji nugriuvo ant žemės. Ji mano, kad nuo smūgių griūdama ji susitrenkė galvą, nes galvą skaudėjo, pykino, ji buvo paguldyta į ligoninę. Kaip vėliau iš pažįstamų žmonių sužinojo, ją sumušęs asmuo yra A. E. (1 t., b. l. 57, 58).

Specialisto išvada Nr. G54/09(02) nustatyta, kad J. B. padarytas veido sumušimas, poodinės kraujosruvos veide, lengvas smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 61, 62).

Liudytoja B. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009 m. vasario 15 d. apie 5.00 val. ji kartu su draugėmis ir seserimi J. B. išėjo iš klubo „Vikonda“, nes norėjo važiuoti namo. J. nuo jos stovėjo šiek tiek toliau. Vienu metu atsisukusi ji pamatė, kaip kažkoks nepažįstamas vaikinas kumščiu J. B. sudavė į veidą, o jai bandant tą vaikiną sudrausminti, šis dar kartą kumščiu sudavė J. į veido sritį ir ši pargriuvo, trenkė galvą į asfaltą. Po įvykio pagal fotonuotraukas, darytas klube, buvo nustatyta, kad seserį sumušęs asmuo yra A. E.. Šiuo metu sesuo gyvena užsienyje (1 t., b. l. 83–86, 88).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad B. B. atpažino asmenį, tai yra A. E., kuris sumušė jos seserį J. B., byloje jos parodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 89–92).

Liudytoja R. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009 m. vasario 15 d. apie 5.00 val. ji su draugėmis išėjo iš pramogų centro „Vikonda“ ir laukė taksi automobilio. Vienu metu ji pasisukusi pamatė, kaip nepažįstamas vaikinas jos draugei J. B. kumščiu sudavė į veidą. Jai pradėjus šaukti, šis dar kartą smogė J. į veido sritį, pastaroji griuvo, galva trenkėsi į asfaltą (1 t., b. l. 93–96).

Liudytojas R. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. vasario 14 d. pagal grafiką dirbo apsaugos darbuotoju klube „Vikonda“. 2019 m. vasario 15 d. apie 5.00 val. per monitorių lauke pamatė žmonių sambrūzdį. Jam išėjus į lauką pasižiūrėti, kas ten vyksta, vienas iš vaikinų pasakė, kad buvo sumušta mergina. Jis paties įvykio nematė ir nieko nežino. Grįžęs į apsaugos kambarį, peržiūrėjo vaizdo įrašus, kur matėsi tik kad buriuojasi jaunimas, o kas tarp jų vyksta, nesimato, nes neįmanoma įžiūrėti dėl blogos vaizdo kokybės (1 t., b. l. 98, 99).

Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek byloje esančių įrodymų visuma yra nustatyta, kad A. E. įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, sutrikdė tvarką ir rimtį, suduodamas smūgius nukentėjusiai į veidą, norėjo tokiu savo įžūliu elgesiu parodyti savo viršenybę prieš nukentėjusiąją. Teismas neabejoja, kad A. E. suprato, kad tokias veiksmais trikdo visuomenėje nustatytą tvarką ir rimtį, kad sudaro nukentėjusiajai ir aplinkiniams nesaugios aplinkos įspūdį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Viešoje vietoje atliktais tyčiniais įžūliais veiksmais kaltinamasis ne tik padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veika atlikta žmonių susibūrimo vietoje – naktinio klubo aikštelėje, esant lankytojams, ja neabejotinai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą bei atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant A. E. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytas BK 41 straipsnyje, į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš silpnesnį asmenį - merginą, kuriai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas nesunkus, tyčinis ir baigtas. Veika padaryta viešoje vietoje - naktinio klubo aikštelėje, kurioje buvo ir daugiau žmonių, kaltinamasis neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. A. E. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 62), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 63), viešosios įstaigos Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (2 t., b. l. 66), prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, yra dirbantis, darbdavio apibūdinamas teigiamai, kaip atsakingas, pareigingas ir iniciatyvus darbuotojas (2 t., b. l. 73), nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. E. pasislėpė ir nuo ikiteisminio tyrimo, išvyko iš Lietuvos, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška ir minėtame ikiteisminiame tyrime išduotas Europos arešto orderis.

BK 284 straipsnio sankcijoje įstatymų leidėjas numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes.

Parinkdamas A. E. bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir vadovaujasi BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimo nesusijusias bausmes.

Atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, gaunantis pajamas, nusikalstamos veikos tikslus bei motyvus, teismas sprendžia, kad už įvykdytą veiką A. E. skirti bausmę, susijusią su jo izoliavimu (areštą ar laisvės atėmimą) nėra pagrindo, bausmė būtų aiškiai per griežta. Teismo manymu, pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, laikantis bausmės skyrimo pagrindų tam, kad visumoje būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei vidurkis (BK 47 straipsnis).

Baudos dydis nustatytinas pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą (už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatyta iki 100 MGL dydžio bauda, 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), kaltinamajam skirtina bauda – 75 MGL (2825 Eur).

Kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2009 m. vasario 15 d., galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 nustatytas taikomasis minimalus gyvenimo lygis per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui – 37,66 Eur. Teismų praktikoje išaiškinta, kad MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė skirti kaltinamajam arešto bausmę, tačiau atsižvelgdamas į anksčiau minėtas aplinkybes, teismas neturi motyvų parinkti A. E. nors ir trumpalaikę, tačiau su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

BPK 422 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis A. E. nesutiko su jam baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, prašė pakeisti arešto bausmę į baudą (2 t., b. l44). Tokio prašymo padavimas nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą, o byla teisme išnagrinėjama įprastine tvarka. Šiuo konkrečiu atveju 2019 m. liepos 22 d. baudžiamasis įsakymas neįgijo teisinės galios, taip pat neteko teisinės galios ir kaltinamajam baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo gynėjos prašymas pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą A. E. 40 parų arešto bausmę į baudą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a punkte numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, negali būti tenkinamas.

Kaltinamasis, kreipdamasis į teismą su prašymu pakeisti jam skirtas kardomąsias priemones į užstatą, į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 3 040 Eur sumą (2 t., b. l. 170). Teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi kaltinamojo prašymą atmetė (2 t., b. l. 180, 181).

Kaltinamasis ir kaltinamojo gynėja teismo posėdžio metu prašė skirti kaltinamajam baudą, depozitinėje sąskaitoje esančius pinigus panaudoti baudos sumokėjimui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. E. 2019 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-2436-814/2019 į teismo depozitinę sąskaitą yra įnešęs 3 040 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad yra pateiktas teismui kaltinamojo A. E. prašymas depozitinėje sąskaitoje jo sumokėtą pinigų sumą panaudoti šioje baudžiamojoje byloje paskirtai baudai sumokėti (2 t., b. l. 195), jo prašymas tenkintinas, teismo paskirtos baudos dydžio pinigų suma panaudotina paskirtai baudai padengti. Likusi pinigų suma grąžintina ją sumokėjusiam asmeniui – A. E..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kauno teritorinė ligonių kasa 2009 m. balandžio 9 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 805 Lt (233,14 Eur) žalos priteisimo iš kaltinamojo. Padaryta žala Kauno teritorinei ligonių kasai visiškai atlyginta (1 t., b. l. 75). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

2019 m. birželio 27 d. kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 45–47), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 48–50), dokumento (asmens paso) paėmimas (2 t., b. l. 161, 162).

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė panaikinti kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones.

BPK 119 straipsnis numato, jog kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

A. E. šiuo metu yra paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (asmens paso) paėmimas. Teismo manymu, šios paskirtos kardomosios priemonės apriboja kaltinamojo teises. Kaltinamasis A. E. gyvena užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jis dėl jam paskirtų kardomųjų priemonių nuo 2019 m. birželio 27 d. negali išvykti iš Lietuvos, tuo pačiu negali atlikti savo darbinių funkcijų. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis ilgą laiką slapstėsi, jam buvo paskelbta tarptautinė paieška, tačiau atsižvelgtina į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta, kaltinamojo teismo depozitinėje sąskaitoje įnešti pinigai jo paties prašymu bus panaudoti nuosprendžio įvykdymui, o tai reiškia, kad paskirta bausmė (bauda) bus pilnai įvykdyta. Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių, dalyvavo teismo posėdžiuose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, yra nebereikalingos, todėl turi būti panaikintos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. E. asmens grįžimo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje, kadangi jo galiojimas jau pasibaigęs (galiojo iki 2019 m. liepos 2 d.).

Proceso išlaidų byloje nėra.

Išaiškintina kaltinamajam, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Skundžiant teismo nuosprendį apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti jį 75 MGL (2825 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. E. 50 MGL (1883 Eur) baudą.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens paso) paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. E. asmens grįžimo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 1 883 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus), esančius Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą kaip baudą ir laikyti, kad paskirta bausmė (bauda) yra pilnai įvykdyta.

Likusią teismo depozitinėje sąskaitoje esančią pinigų sumą, grąžinti ją sumokėjusiam asmeniui – A. E..

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.