Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-651-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
1A-155-651-2014
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00047-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
V. K.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Danutė Činčiuvienė
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-651/2014

Teisėjas Egidijus Mockaitis Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00047-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; (S) 2.4.7.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,nuteistajam V. K., jo gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei,nukentėjusiajai A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Priteista iš V. K. nukentėjusiajai A. K. 1000 (vienas tūkstantis) Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Lt proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 12 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo žmoną A. K. paėmęs už plaukų tampė, tokiais veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, jog priimtas nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas, neteisėtas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. kontekste, kadangi Tauragės rajono apylinkės teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes byloje esančius prieštaravimus vertino nuteistojo V. K. nenaudai (BPK 369 str. 1 d. 2 p.). Nuteistasis cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009 ir 2K-457/2013 dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir dėl to, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Nuteistasis nurodo, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nuteistojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., požymių ir kad tokia veika nebuvo padaryta. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino nukentėjusiosios A. K. parodymus nuosekliais, kadangi policijos pareigūnams A. K. duodama parodymus nenurodė, jog nuteistasis ją stumdė ir bloškė į sieną, o vėliau teigė priešingai, ir V. K. buvo kaltinamas, kad pastūmė nukentėjusiąją, ji atsitrenkė į sieną, vėl pastūmė ją į sieną, dėl to ji vėl atsitrenkė. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, jog nėra neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis pastūmė A. K., ir pašalino šiuos veiksmus iš kaltinimo, taigi nepatikėjo nukentėjusiosios parodymais.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas jo kaltę, kad jis tampė nukentėjusiąją už plaukų, grindžia tik nukentėjusiosios parodymais ir iš nukentėjusiosios parodymų išplaukiančių liudytojų – policijos pareigūnų ir kirpėjos – parodymais. Nuteistojo manymu, liudytojos kirpėjos D. B. pastebėjimas dėl daugiau nuslinkusių plaukų neįrodo jo kaltės.

Nuteistasis nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jo kaltę grindė spėjimais ir prielaidomis, kas yra draudžiama, nurodydamas, kad absoliuti liudytojų dauguma, daug metų pažinojusi K. šeimą, teigė, jog jie tiki, kad V. K. vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją.

Be to, nurodo, jog Tauragės rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, nekreipė dėmesio į svarbią aplinkybę, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyksta faktinės skyrybos ir jie jau daug metų bando pasidalyti turtą ir nuolat konfliktuoja dėl naudojimosi namu tvarkos. Nukentėjusioji, siekdama geresnių turto padalijimo sąlygų, yra suinteresuota nuteistąjį iškraustyti iš namo. Nuteistasis nurodo, jog šiuo metu iš namo yra išsikraustęs ir gyvena nuomojamame bute.

Be to, nuteistasis nurodo, jog teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, visiškai nepasisakė dėl nuteistojo pateiktų įrodymų, t. y. koridoriaus fotonuotraukos, paneigiančios nukentėjusiosios kaltinimus, kad nuteistasis ją galėjo stumdyti į sieną ir tampyti už plaukų, atsižvelgiant į patalpos dydį ir joje esančius daiktus. Teismas atmetė kaltinimus dėl nukentėjusiosios stumdymo, tačiau paliko kaltinimą, jog nuteistasis tampė ją už plaukų, o tai tokio dydžio patalpoje yra neįmanoma.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji bylos metu prisipažino, kad konfliktas prasidėjo nuo jos veiksmų. Po šio įvykio nuteistasis nukentėjo labiau nei nukentėjusioji, kadangi jam pašlijo sveikata ir 2013-07-17 ir 2013-08-02 buvo paguldytas į ligoninę dėl išeminio insulto, po kurio neteko 60 proc. savo darbingumo. Tuo tarpu nukentėjusioji po įvykio ėjo į grožio saloną ir į šventę kavinėje. Todėl teismo išvados dėl nukentėjusiosios patirtos žalos yra nepagrįstos ir neįrodytos.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo motyvai yra deklaratyvūs, jo kaltė yra įrodyta ne tik jos nuosekliais parodymais, bet ir įvykį tyrusių pareigūnų, jos kirpėjos parodymais, kitų teisme apklaustų liudytojų parodymais, kurie nors tiesiogiai ir nematė paties įvykio, tačiau tą vakarą buvo švenčiamas jos gimtadienis ir šventės metu svečiai matė jos prastą nuotaiką, ji jiems minėjo, kad nuteistasis prieš ją vartojo smurtą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad V. K. įvykdė jam inkriminuotą veiką ir jis pagrįstai nuteistas pagal BK 140 str. 1 d.

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. nurodo, kad nukentėjusiosios A. K. parodymai nėra nuoseklūs ir jais negalima tikėti, tačiau iš nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad nukentėjusioji A. K. nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios nurodė, kad nuteistasis tampė ją už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tai užfiksuota ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l.1–2) bei nukentėjusiosios akistatos su įtariamuoju V. K. protokole (b. l. 65–67). Nors apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę iš esmės grindžia tik nukentėjusiosios ir iš nukentėjusiosios parodymų išplaukiančiais liudytojų parodymais, tačiau įvykio aplinkybes atvykę užfiksuoti policijos pareigūnai G. M. ir S. P. patvirtino, kad A. K. buvo susijaudinusi, išsigandusi, sutrikusi, suveltais plaukus, dėl to jie fiksavo smurto artimoje aplinkoje faktą, o liudytoja A. B. pati pastebėjo, kad nukentėjusioji nusiverkusi, pabalusi, o jos galvoje gumbas, yra iškritusių plaukų. Tai paneigia nuteistojo tvirtinimą, jog visi jo kaltės įrodymai netiesioginiai ir yra gauti tik iš vieno šaltinio – nukentėjusiosios A. K.. Liudytoja V. K. matė, kad mama A. K. buvo labai susijaudinusi, drebėjo, gėrė raminamuosius vaistus. Nors kitų liudytojų N. Z., N. C., R. B., R. B., V. B. parodymai yra netiesioginiai, nes informaciją apie sutuoktinio smurtavimą jie gavo iš nukentėjusiosios A. K., pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus aptartus įrodymus, jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, turėjo pakankamą pagrindą daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją, taip sukeldamas jai skausmą. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją reikšmę, jei patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, o jų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė. Todėl apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jo kaltę grindė spėjimais ir prielaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji davė melagingus parodymus, siekdama asmeninių turtinių interesų, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad nukentėjusioji jį galbūt apkalba dėl vykstančio skyrybų proceso.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. K. pateikta koridoriaus fotonuotrauka (b. l. 149), pagrįstai nelaikytina įrodymu, gautu baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, nes įvykio vieta yra fiksuota apžiūros protokole (b. l. 7–10), o pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas koridoriaus vaizdas, kaip matyti iš datos, buvo padarytas 2010-08-12, todėl niekaip nėra susietas su V. K. padaryta nusikalstama veika 2013-01-12.

Dėl nuteistojo teiginio, kad pati nukentėjusioji pradėjo konfliktą, pažymėtina, kad tai nesudaro pagrindo vartoti prieš nukentėjusiąją smurtą.

Iš apeliacinio skundo taip pat matyti, jog nuteistasis nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji prašė priteisti iš nuteistojo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajai 1000 Lt neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji serga sunkiomis somatinėmis ligomis, ji dėl sukelto fizinio skausmo patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, ir daro išvadą, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka formuojamos teismų praktikos bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Mažindamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir žymiai pablogėjusią kaltinamojo sveikatos būklę, jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl nekeistinas.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o tenkinti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Nukentėjusioji A. K. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti jai iš nuteistojo V. K. 968 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų už atsikirtimų į nuteistojo V. K. apeliacinį skundą surašymą. Pateiktas mokėjimo kvitas ir sąskaita faktūra patvirtina, kad A. K. advokatei G. Girdzijauskienei už teisines paslaugas sumokėjo 968 Lt (b. l. 179–180). Nurodyta suma yra pagrįsta, todėl vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. nuostatomis turi būti priteista iš V. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajai A. K. 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Lt turėtų proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KursevičienėKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasVioleta Miliuvienė