Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-03-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-474-817/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-01
Bylos Nr.
A15.-474-817/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00121-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. S.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-474-817/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00121-2021-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.; 16.9.6.; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. kovo 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2021 m. sausio 7 d., apie 20.19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į kelio bortą, apgadino automobilį, kuris priklauso UAB „P.“, eismo įvykio vietoje nepasiliko, pasišalino, apie tai nepranešdama, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET), o vėliau iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo vartojo alkoholį (2021 m. sausio 7 d., apie 21.42 val., nustatytas 1,44 promilės girtumas). Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. G. S. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 221, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama G. S. nurodė, kad ji nesutinka su administracinio nusižengimo protokolu. Ji parodė, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad jai važiuojant link žiedinės sankryžos praslydo ratai ir ji atsitrenkė į bortą. Ji įvažinėjo iš antrosios eismo juostos į (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) jai praslydo ratai ir ją kairiu šonu „užnešė“ į kelio bortą. Automobilis atsitrenkė, ji pavažiavo šiek tiek toliau nuo gatvės, tikslu nestovėti ant važiuojamosios dalies. Ji neišlipo iš automobilio pasižiūrėti, nes norėjo automobilį patraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, kad kiti žmonės galėtų pravažiuoti. Po to, šiek tiek pavažiavusi, ji išlipo ir pamatė, jog yra šiek tiek įlinkęs ratas. Išvažiavusi iš žiedo, ji automobilį paliko stotelėje prie (duomenys neskelbtini), nors, turbūt, automobilio palikti autobuso stotelėje negalima. Ji nežinojo, ką daryti, tada skambino į „C.“, tačiau jai niekas nekėlė ragelio. Tuomet ji paskambino draugams, kurie atvažiavo jos pasiimti. Ją pasiėmė draugai, kurie turėjo ją nuvežti namo. „C.“ pakėlė ragelį tik po kelių skambučių. Ji paaiškino visą situaciją, paklausė, ar negali būti automobilio gedimas. Jie pasakė jai, kad susisieks su ja vėliau. Po valandos jai paskambino policija, pasakė, kur jai atvažiuoti. Policijos ji nekvietė, nes išsigando. Vairuotojo teises išlaikė prieš pusę metų. Jai yra žinoma, kad ji privalo nepasitraukti iš eismo įvykio vietos, tačiau ji išsigando. Ji vairavo blaivi ir normaliu greičiu. Žino, jog už tai galimas teisių atėmimas. Kol jie važiavo iki policijos, ji buvo labai išsigandusi. Draugai turėjo alkoholio, todėl ji šiek tiek išgėrė jo. Nuvykus, policijos pareigūnai davė jai pūsti į alkotesterį. Kai tikrino jos blaivumą, po įvykio jau buvo praėję daugiau nei valanda. Policijos pareigūnai leido jai pūsti į alkotesterį du kartus. Pirmą kartą alkotesteris parodė 1,4 prom., antrą kartą panašiai. Tačiau tiek tikrai negalėjo būti, gal buvo likęs alkoholio skonis burnoje. Tarp pūtimų laiko intervalas buvo trumpas. Ji prašė leisti jai pūsti dar kartą, kai nuvyko į policijos komisariatą, tačiau nedavė. Pati blaivumo nesitikrino, jai niekas nesiūlė. Nurodė, kad logiška, jog po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio iki kol bus patikrintas blaivumas. Ji nesutinka su tuo, kad ji vairavo neblaivi, tačiau sutinka su tuo, kad ji po eismo įvykio vartojo alkoholį. Nurodė, kad jai „C.“ siuntė laišką prieš porą dienų, jog ji turi sumokėti 6000 Eur. Savo elgesį vertina kaip neteisingą. Daugiau nėra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už greičio viršijimą bauda nesumokėta.

Teismo posėdžio metu G. S. teismo įspėta, jog įvertinus byloje surinktus duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai gali būti perkvalifikuoti iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį, taip pat išaiškina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė ne tik už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivus asmuo, bet ir už alkoholio vartojimą iki patikrinimo bei, kad teismas gali administracinio nusižengimo protokole nurodytą administracinio nusižengimo esmės ir nustatytų aplinkybių aprašymą patikslinti.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. K. nurodė, kad ji G. S. nepažįsta. Parodė, kad ji sausio 7 d. važiavo po darbo namo įprastu maršrutu. Ji važiavo iš centro, link (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), ją dideliu greičiu, pirma juosta, aplenkė automobilis. Kadangi ji turi laisvų rankų įrangą, ji tuo metu kalbėjo su drauge ir jai minėjo, kad „praskrido“ automobilis ir, kad jis neįvažiuos į žiedą. Kadangi automobilis ją aplenkė, į žiedą jis įvažiavo pirmas. Ji matė, kaip automobilis visu šonu, gana stipriai, trenkėsi į kelkraštį dar būdamas žiede, automobilis pašoko į viršų. Smūgis buvo stiprus. Automobilyje buvę žmonės tikrai jautė smūgį, nes automobilis pakilo nuo žemės. Ji pagalvojo, kad automobilis tikrai versis ir kris žemyn nuo kelio. Tačiau automobilis atšoko žiede, persimetė į kitą pusę, prie kito kelkraščio, ar ten automobilis taip pat trenkėsi, nežino. Patį automobilio atšokimo momentą ji matė ne visą. Atšokęs automobilis pavažiavo toliau ir tada sustojo skersai. Oro ir kelio sąlygos buvo geros, bet buvo didelis to automobilio greitis. Ji galvojo, kad nuo smūgio automobilyje galėjo ir susižeisti kažkas. Ji automobilį apvažiavo ir sustojo. Liudytoja nežino, kas pirmiau išlipo, ar ji iš savo automobilio, ar vairuotoja, tačiau liudytoja jiems pasakė, kad „na jūs ir skraidote“. Tuomet vairuotoja puolė rėkti, kad „mane sumėtė, mane sumėtė“, o liudytoja jai pasakė, kad „nesumėtė, jūs skridote“. Jei juos būtų tik sumėtę, būtų kitoks įvykis. Įvykio priežastis tikrai buvo pasirinktas nesaugus greitis. Kai liudytoja sustojo, ji jiems pasakė, kad skambins į policiją. Policijai nusprendė skambinti, nes galvojo, kad jie susižeidė. Tada iš galinės sėdynės iššoko vaikinukas, kuris puolė apžiūrėti automobilio iš šono. Nežino, kodėl jis apibėgo, tačiau apžiūrėjus kažkuris iš jų pasakė „sėsk greitai į mašiną, važiuojam“. Liudytoja neužfiksavo, kuris įvykyje buvęs asmuo tai pasakė, nes ji tuo metu jau skambino 112, norėdama pranešti apie įvykį. Tuomet jie užvedinėjo automobilį, iš karto jiems to padaryti nepavyko. Vėliau užvedė automobilį ir, kol liudytoja kalbėjo su policija, jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Už vairo sėdėjo mergina, šviesiais ilgais plaukais. Šalia buvo kita mergina, tamsiais plaukais, o vyrukas sėdėjo gale. Tuomet liudytoja ramiai įsėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti. Nurodė, kad už kokių 100 metrų, išvažiuojant iš žiedo, yra autobusų stotelė. Liudytoja pastebėjo autobusų stotelėje stovintį tą patį automobilį, kuris jau buvo apsisukęs priešingai – prieš eismą. Ten vienos krypties eismas. Kaip jie ten apsisuko, liudytoja nežino. Ji matė, kaip žmonės nubėga nuo automobilio. Vairuotojos veidas buvo paklaikęs, liudytojos manymu, jie buvo išsigandę. Ar vairuotoja buvo blaivi, nenori vertinti. Liudytoja dar matė, kaip ta pati mergina greitai sugrįžo iki automobilio, atidarė dureles, kažką pasiėmė iš automobilio ir vėl nubėgo. Toje autobusų stotelėje jie ir paliko automobilį, kuris buvo atsuktas priešinga važiavimo kryptimi. Tuo metu liudytoja tame pačiame sustojime kalbėjosi su 112, jie paprašė, kad ši palauktų policijos. Per tą laiką, kol laukė policijos, liudytoja paskambino „C.“, nes matė, kad automobilis yra jų. Liudytoja automobilio neapžiūrinėjo, ji nieko nematė išoriškai. Pareigūnų minėtu automobiliu važiavę žmonės nelaukė. Pareigūnams atvažiavus, jos paprašė parašyti pareiškimą. Kol liudytoja rašė pareiškimą, atvažiavo „C.“ atstovai. Tuomet liudytoja paliko jiems pareiškimą ir nuvažiavo namo. Patvirtino, kad ji nei vaikino, nei merginos nepažįsta, jie jauni, ne jos metų, jie ženkliai jaunesni už ją.

Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 3-4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. 2021 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog š. m. sausio 7 d., apie 20.20 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patrule L. G. S., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į kelio bortelį atsitrenkė automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir bando šalintis. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo minėtą automobilį, (duomenys neskelbtini), VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkusį į kelio bortą, automobilyje žmonių nebuvo. Aiškinantis aplinkybės, į juos kreipėsi pranešėja, kuri paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini), esančios žiedinės sankryžos, pastebėjo automobilį VW, kuris važiavo dideliu greičiu, įsukus į (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio bortą. Pranešėjai sustojus, ji pamatė, kad iš automobili išlipo trys asmenys (vienas vaikinas ir dvi merginos). Iš vairuotojo vietos išlipo mergina šviesiais, ilgais plaukais. Visi asmenys pasišalino pėsčiomis. Susisiekus su „C.“ atstovais, jie jiems nurodė, kad paskutinį kartą automobilis buvo rezervuotas G. S. vardu. Susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su G. S., ji neneigė, kad vairavo prieš tai minėtą automobilį, padariusi eismo įvykį, išsigando ir pasišalino, nurodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), kur jų lauks. Atvykus į (duomenys neskelbtini), bendraujant su G. S., iš jos burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar vartojo alkoholį, ji atsakė, kad vakare vartojo šampaną (du butelius 0,330 talpos). 21.42 val. G. S. buvo nustatytas 1,44 prom. girtumas. Pakartotinai patikrinus 21.59 val., buvo nustatytas 1,25 prom. girtumas. Eismo įvykio metu buvo apgadintas tik automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įformintas, G. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Automobilis perduotas įmonės atstovui L. K. (b. l. 12).

Pranešime Bendrajam pagalbos centrui užfiksuota, jog pranešėja nurodė, kad „C.“ automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, važiavo (duomenys neskelbtini) nuo centro pusės, dideliu greičiu įvažiavo į (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio atitvarą ir bandė šalintis. Automobilis stovi (duomenys neskelbtini) (kur (duomenys neskelbtini), apsisukęs prieš eismą). Priekyje sėdėjo dvi moterys, o gale vienas vyras. Galimai asmenys neblaivūs. Pokalbio metu sėdinčių asmenų automobilyje nematė, kur galėjo pasišalinti, nežino, stebi iš toliau. Laukia (b. l. 13-14).

Iš 2021 m. sausio 7 d. eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo vietos po eismo įvykio bei automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta po eismo įvykio. Su eismo įvykio vietos schema sutiko ir ją pasirašė automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso „C.“, atstovas bei vairuotoja G. S. (b. l. 15).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadinta: kairės pusės priekinė ir galinė dalys, dešinės pusės priekinis bamperis (b. l. 15).

D. K. 2021 m. sausio 7 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog š. m. sausio 7 d., apie 22.00 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Netoli (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi, jos automobilį dideliu greičiu aplenkė „C.“ automobilis VW. Dėl per didelio greičio, jis nesėkmingai įvažiavo į (duomenys neskelbtini), kliudė kelis kelkraščius ir užgeso. Kai ji privažiavo, iš automobilio vairuotojo vietos išlipo jauna, šviesių ir ilgų plaukų mergina, o nuo galinės keleivio sėdynės – rusakalbis vaikinas. Mergina ir vaikinas vėl greitai įsėdo į automobilį, išsuko iš žiedo į (duomenys neskelbtini) pusę. Kaip jie iš karto apsisuko ir pastatė automobilį autobusų stotelėje prieš eismą, ji nematė. Spėjo pamatyti tik nubėgančią merginą (b. l. 16).

G. S. 2021 m. sausio 7 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog ji 2021 m. sausio 7 d. važiavo su „C.“ išnuomotu automobiliu. Ji įsukinėjo į žiedą iš (duomenys neskelbtini) ir tuo metu jai ratai praslydo. Ji nežino, ar automobilio ratai buvo keisti į žieminius ratus, tačiau, jos nuomone, ratai buvo vasariniai. Vairavo blaivi, viską suprato, tai gali patvirtinti liudytojai ir vaizdo įrašas (dėl greičio). Praslydus ratams, automobilį užnešė į kairę pusę ir sprogo ratas. Norėdama pasitraukti, ji nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), paliko automobilį stotelėje, t. y. leistinoje „C.“ stovėjimo vietoje ir, būdama šoko būsenoje, pasišalino į vietos. Kai ji vairavo automobilį, kartu su ja važiavo dar du keleiviai, kurie gali patirtinti, jog ji vairavo blaivi. Įvykio metu ji skambino į „C.“ administraciją, tačiau niekas neatsiliepė. Streso būsenoje ji paliko automobilį ir išėjo namo. Automobilyje, pas draugus, ji išgėrė nemažai alkoholio „Devynerios“. Planavo važiuoti namo. Ją vežė namo. Tuomet ji dar išgėrė alkoholio. Jai paskambino policija, ji sutiko susitikti su policijos pareigūnais. Laukdama „C.“ degalinėje, ji nusipirko maisto ir tada išvažiavo į įvykio vietą. Nurodė, kad ji nepadarė eismo įvykio, nieko neapgadino, nevairavo chuliganiškai, kitiems vairuotojams blogos padėties nesudarė. Ji važiavo leistinu greičiu. Teismui nusprendus, „C.“ žalą atlygins (b. l. 17).

Iš sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad G. S., nustačius, jog vairuotoja neblaivi, nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo. Su šiuo sprendimu G. S., pasirašydama ir nieko papildomai nenurodydama, sutiko (b. l. 19).

Iš 2021 m. sausio 13 d. MB „A.“ PVM sąskaitos – faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratlankio remonto kaina 217,80 Eur (b. l. 26-27).

Iš 2021 m. sausio 11 d. MB „A.“ PVM sąskaitos – faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo po (duomenys neskelbtini) išlaidos 54,45 Eur (b. l. 28-29).

Iš alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071 duomenų matyti, kad G. S. 2021 m. sausio 7 d., pirmo pūtimo į alkotesterį metu, apie 21.42 val., nustatytas 1,44 promilės girtumas, antro pūtimo metu, apie 21.59 val., nustatytas 1,25 promilės girtumas (b. l. 38, 39, 40).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Konstatuojant ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, reikšmingomis aplinkybėmis vertintina tai, jog iš byloje esančių asmenų paaiškinimų, liudytojos D. K. parodymų teisme, nubraižytos eismo įvykio schemos, papildomų duomenų, akivaizdu, kad G. S. įvykio vietoje nepasirinko saugaus greičio, vairuodama automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio bortą, apgadino automobilį, kuris priklauso „UAB „P.“. Kelių eismo taisyklių 127 punktas įpareigoja vairuotojus važiuoti neviršijant leistino greičio, o pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė bei pripažįsta, kad G. S., vairuodama automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į kelio bortą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jos vairuojamas UAB „P.“ priklausantis automobilis. Tuo G. S. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 13 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi, įvykis, kurio metu G. S. kelyje, vairuodama transporto priemonę – automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į kelio bortą ir apgadino automobilį, kuris priklauso UAB „P.“, atitinka įstatyme nustatytą eismo įvykio sąvoką. Įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir Kelių eismo taisyklių XXIX skyriuje – įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas); jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (KET 222 punktas).

Taigi, tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET reikalavimus, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje. Sprendžiant dėl G. S. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, ar G. S. suprato sukėlusi eismo įvykį. Tiek teismo posėdžio metu, tiek 2021 m. sausio 7 d. paaiškinime Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui ji nurodė, kad ji vairuodama „C.“ išnuomotą automobilį, atsitrenkė į bortą, matė, kad po šio eismo įvykio yra įlinkęs jos vairuoto automobilio ratas, tačiau policijos į eismo įvykio vietą nekvietė, nepranešusi „C.“ atstovams apie įvykį, paliko automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teisme apklaustos liudytojos D. K. parodymai, byloje esanti eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose G. S. pasirašė, taip sutikdama su nurodytais faktais, patvirtina, kad G. S. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jos vairuojamas automobilis. Taigi, G. S., aiškiai suprasdama, jog vairuodama automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „P.“, atsitrenkusi į kelio bortą, automobilį apgadino, eismo įvykio vietoje nepasiliko, iš jos pasišalino, apie tai nepranešdama, kaip to reikalauja KET, nors tokią pareigą, esant aptartoms aplinkybėms, turėjo. Nagrinėjamoje byloje tokie nustatyti G. S. veiksmai yra tyčiniai, nes akivaizdu, kad ji suvokė padariusi eismo įvykį ir savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodama sąmoningai iš jos pasišalino. Be to, apgadintą automobilį paliko neleistinoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), kur šis akivaizdžiai trukdė eismui. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, neliko eismo įvykio vietoje ir neatliko KET po eismo įvykio eismo įvykio dalyviui nustatytų pareigų. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad G. S., pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pažymėtina, kad padarytos žalos dydis yra reikšmingas sprendžiant dėl G. S. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo. Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu G. S. vairuoto automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo UAB „P,“ buvo padaryta 272,25 Eur turtinė žala (b. l. 25-28). Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „P,“ padarytu turtinės žalos dydžiu, įmonės pateiktuose dokumentuose nurodytos sugadinto turto remonto bei transportavimo kainos yra adekvačios, proporcingos, nėra akivaizdžiai per didelės ir atitinka rinkoje esančias tokių prekių bei paslaugų kainas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. S. dėl eismo įvykio padaryta žala yra 272,25 Eur, t. y. neviršijanti 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (750 Eur), sprendžia, kad pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog G. S., administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos pažeisdama Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismas sprendžia, jog G. S. administracinis nusižengimas iš ANK 426 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir skirtina nuobauda, atitinkanti šį administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju G. S. teisė žinoti kaltinimą bei teisė į gynybą nebuvo pažeista, kadangi teismo posėdžio metu ji buvo dėl to įspėta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis neapsunkinta.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.

Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad G. S. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 1,44 promilės girtumas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek teisme, tiek byloje esančiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad automobilį vairavo būdama blaivi, o tik vėliau, po to, kaip po eismo įvykio paliko automobilį, vartojo alkoholį. Jokių šiuos G. S. parodymų paneigiančių duomenų byloje nėra. Liudytoja D. K. teisme nurodė, kad negali vertinti, ar automobilį vairavusi jos matyta mergina įvykio metu buvo blaivi. Tačiau ANK 422 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė yra numatyta ir už alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymui svarbu nustatyti, kad asmeniui buvo objektyviai kilusi pareiga likti blaiviam (nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų), kol jo blaivumas bus patikrintas arba bus atsisakyta tai daryti, ir kad asmuo šią savo pareigą pažeidė. Toks objektyvus pagrindas yra teisės aktai, reglamentuojantys asmenų elgesį kilus eismo įvykiui ir imperatyviai reikalaujantys su eismo įvykiu susijusiems asmenims nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (iš jų ir alkoholio), kol bus patikrintas jų blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnio 4 punktas, KET 221 punktas). Nagrinėjamu atveju tiek iš G. S. parodymų teisme, tiek iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. 2021 m. sausio 7 d. tarnybinio pranešimo, Sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog G. S., nepaisydama to, kad vairuodama transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė turtinę žalą, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, ji iki policijos pareigūnų atlikto jos blaivumo (apsvaigimo) patikrinimo, vartojo alkoholį. Kaip jau buvo nurodyta šiame nutarime, G. S., kaip asmuo, susijęs su eismo įvykiu, privalėjo vadovautis KET 222 punktu ir jame nustatyta tvarka į įvykio vietą kviesti policiją, likti įvykio vietoje ir nevartoti alkoholio iki patikrinimo (KET 221 punktas). G. S. sprendimas šias teisės aktuose įtvirtintas automobilio vairuotojo pareigas ignoruoti negali būti pateisinamas jos pasimetimu, stresu ar tariamu nežinojimu, kaip elgtis tokioje situacijoje. Taigi nagrinėjamoje atveju konstatuotina, kad G. S. pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą vairuotojui iki eismo įvykio aplinkybių ištyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir, kad jos veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Išdėstytų byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad G. S. 2021 m. sausio 7 d., apie 20.19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į kelio bortą, apgadino automobilį, kuris priklauso UAB „P.“, eismo įvykio vietoje nepasiliko, pasišalino, apie tai nepranešdama, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, o vėliau iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo vartojo alkoholį (2021 m. sausio 7 d., apie 21.42 val., nustatytas 1,44 promilės girtumas). Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. G. S. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 221, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje.

Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (kasacinė nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-53-788-2017). ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Nagrinėjami atveju G. S. padarytų administracinių nusižengimų formuluotė yra patikslinta, jos veika kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 5 dalį. Apie tokius patikslinimus ir teismo teisę perkvalifikuoti veiką G. S. buvo įspėta teismo posėdžio metu, naujų aplinkybių nenustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis neapsunkinta, todėl, teismo vertinimu, G. S. teisė žinoti kaltinimą bei teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

G. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų kiekį, pobūdį bei pavojingumą (padaryti trys administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (nusižengimas, susijęs su kito turto apgadinimu, pasireiškė neatsargumu, kiti – tiesiogine tyčia), į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno ir darbingo amžiaus, administracine tvarka bausta (b. l. 5-11). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje neteista. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. G. S. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirtinos minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi įstatymų sankcijose numatytiems baudų vidurkiams. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis. Paskirtos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi tokios administracinio poveikio priemonės taikymas ar netaikymas nagrinėjamu atveju yra teismo diskrecijos teisė. Teismas pažymi, kad G. S. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų,– vairuodama transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę, ir iš eismo įvykio pasišalino, apie tai nepranešdama, kaip to reikalauja KET. Iš eismo įvykio vietos ji pasišalino apsukusi vairuotą automobilį neleistinoje vietoje ir palikdama jį pastatytą priešinga eismui kryptimi autobusų stotelėje, kur jis trukdė kitiems eismo dalyviams. Be to, ji teisę vairuoti įgijo vos prieš kelis mėnesius, t. y. 2020 m. spalio 14 d., ir būdama pradedančiąja vairuotoja laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų turi itin atidžiai ir atsakingai. Todėl manytina, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda tikslinga paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Teismo vertinimu, šios administracinio poveikio priemonės paskyrimas leis G. S. dar kartą įvertinti savo elgesį ir ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Priimant sprendimą, kokią administracinio poveikio priemonę yra tikslinga taikyti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, įvertinama tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taip pat įvertinamos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju G. S. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, – nevykdė teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo su eismo įvykiu susijusiems asmenims nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (iš jų ir alkoholio), kol bus patikrintas jos blaivumas. Be to, kaip jau buvo minėta, teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje G. S. bausta administracine tvarka, tačiau ne už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, G. S. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams, kas, teismo vertinimu, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsniu, 422 straipsniu, 426 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

G. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

G. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

G. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti ir G. S. paskirti galutinę 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė