- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- 2-5310-772/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03051-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- L. R.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei E. J., atsakovo L. R. atstovei kuratorei Jūratei Kručaitei, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovei J. Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui L. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2017-04-05 teismui įteikė ieškinį kuriame nurodė šiuos motyvus.
Ieškovė teigė, kad su atsakovu L. R. gyveno faktinėje santuokoje, t. y. jie nebuvo įregistravę savo santykių įstatymų nustatyta tvarka, tačiau vedė bendrą ūkį. Gyvendama su atsakovu ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. R., kurios tėvu nurodytas atsakovas. Šias aplinkybes patvirtina, vaiko gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. kovo 1 d. ieškovė ir atsakovas nutraukė bendrą gyvenimą kartu. Atsakovas vaiko nelanko ir prie auginimo nei finansiškai, nei kitaip neprisideda. Šiuo metu atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau vis tiek neteikia vaikui išlaikymo.
Kadangi atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiko, todėl ieškovė mano, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nurodyto dydžio nuo 2017-03-01 iki vaiko pilnametystės. Ieškovė teigė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje V. S. v. M. S. , bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje A. S. v. R. S. , bylos Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.), todėl pusę reikalingo išlaikymo turi padengti atsakovas.
Ieškovei auginti vaiką padeda jos tėvai. Ieškovė gyvena su vaiku jos motinai priklausančiame bute. Ieškovė be atsakovo pagalbos viena augina vaiką, juo rūpinasi ir jį išlaiko. Kas mėnesį tenkinant būtinus vaikų poreikius ieškovei reikia apie 300,00 Eur. Maistui, avalynei ir drabužiams ieškovė išleidžia per mėnesį vaikui apie 130,00 Eur. Ieškovė šiuo metu dirba, tačiau jai yra mokoma 15,20 Eur išmoka už vaiką. Vaikas lanko lopšelį - darželį, o ieškovė už suteiktas paslaugas kiekvieną mėnesį moka po 70 Eur. Dukra retkarčiais serga peršalimo ligomis, dėl to ieškovė vaistams ir maisto papildams, bei vitaminams per mėnesį išleidžia vaikui apie 20,00 Eur. Vaiko ugdymui per mėnesį reikia apie 30,00 Eur. Be to ieškovė patiria išlaidų susijusių su buto išlaikymu ir komunaliniais mokesčiais.
Ieškovė savo vardu neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir viena išlaikyti vaiką. Ieškovės gaunamų pajamų vidurkis per mėnesį nėra didelis, kadangi ji gauna nedidelį darbo užmokestį.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu teismo prašė:
1. Priteisti iš atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2017-03-01 iki jos pilnametystės.
2. Nustatyti, kad E. J. uzufrukto teise tvarko nepilnamečio vaiko L. R. priteistą išlaikymą.
3. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškovė E. J. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo vaiko išlaikymui, ji grindžia realiomis išlaidomis, kurios reikalingos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius. Teigė, kad šis jos prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis vaikų išlaikymui, nes vaikas auga ir ateityje išlaidos jo išlaikymui tik didės. Ieškovė nori, jog vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu didelių sveikatos problemų ji neturi, bet ir ateityje, kad ji galėtų sėkmingai vystytis, todėl mano, jog jai reikalinga ir tėvo parama. Nurodė, jog dėl vaiko poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti dukrai reikalingo išlaikymo. Kadangi kol kas dirbo tik labai neilgą laikotarpį ir gauna tik nedideles išmokas iš valstybės, todėl jai pastoviai trūksta lėšų vaiko išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas ir valstybės gaunamą paramą, ji išleidžia ne tik vaiko išlaikymui, bet ir dalį lėšų skiria gyvenamosios patalpos išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jos ir vaiko buities poreikius, joms dar reikia įsigyti ir namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis kol kas jos neteikia ir visiškai su ja nebendrauja. Mano, kad toks tėvo elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų vaiko poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas esant sunkiai vaiko motinos padėčiai, privalo teikti vaikui išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaiko tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog jos reikalavimai vaiko tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jos gaunamas pajamas bei vaiko amžių, sveikatą, poreikius, nėra nei per dideli, nei neatitinkantys vaiko interesų ar tėvo galimybių. Taip pat nurodė, kad greit susilauks antro vaiko, kas irgi turi įtakos jos prašymui.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovo kuratorė pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus.
Mano, kad ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.
Kadangi ieškovė E. J. prašo dukters išlaikymui priteisti po 150,00 eurų į mėnesį, tačiau nėra aišku kiek pati ieškovė realiai gali skirti dukros išlaikymui. Ji nenurodo, koks jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį ir kiek konkrečiai ji išleidžia dukros išlaikymui.
LR CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o LR CPK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Byloje nėra duomenų apie atsakovas L. R. pajamas, todėl neaišku ar jis turi galimybę dukros išlaikymui skirti tokią sumą, kokią prašo ieškovė.
Atsakovo turtinė padėtis taip pat yra nežinoma. Tas faktas, kad atsakovas turi dukrai išlaikymo įsiskolinimą, įrodo, kad ir ateityje neaišku ar jis galės mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui. Ieškovė nepateikė duomenų ar atsakovas kur nors dirba, ar turi kokių nors pajamų.
Tokiu būdu, nekyla abejonių, kad atsakovas L. R. neturi galimybės mokėti po 150,00 eurų kas mėnesį dukters išlaikymui. Kaip jau minėta, neaišku ir kokią sumą dukters išlaikymui skiria pati ieškovė.
Todėl sutiko, kad atsakovo L. R. dukters išlaikymui būtų priteista ne daugiau kaip po 100 eurų kas mėnesį.
Atsakovo kuratorė remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. teismo prašė:
1. Patenkinti ieškovės E. J. ieškinį atsakovui L. R. ir iš pastarojo, priteisti nepilnametei dukrai L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 eurų kas mėnesį, nuo 2017-03-01 iki dukters pilnametystės. Atsakovo dukrai skirtų lėšų tvarkytoja skirti ieškovę.
Atsiliepimas
Atsakovo L. R. atstovė kuratorė adv. J. Kručaitė duodama paaiškinimus teismui atsakovo vardu dėl ieškovės ieškinio reikalavimo, nurodė, kad su ieškovės reikalavimu sutinka tik iš dalies. Atsakovo atstovė teigė, kad susipažinus su ieškovės ieškiniu manytina, jog atsakovas galėtų mokėti dukters L. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį. Paaiškino, kad daugiau mokėti atsakovas neišgalėtų, nes nėra žinoma ar jis dirba ir gauna darbo užmokestį ar kitų pajamų, savo vardu neturi viešuose registruose įregistravęs kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų, kuriuos būtų galima realizuoti, todėl atsižvelgiant tiek į atsakovo finansines galimybes, amžių, profesinį pasiruošimą bei turtinę padėtį, laikytina, jog atsakovas neišgalėtų dukters išlaikymui kas mėnesį mokėti po 150,00 Eur. Be to mano, kad nei ieškovė neįrodė, kad šiandien atsakovo dukters poreikiams reikia 330,00 Eur per mėnesį, o be to, manytina, kad tėvas būtų nepajėgus dukrai mokėti išlaikymui ieškovės nurodytos pinigų sumos.
Teigė, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti jo poreikius. Mano, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tuo metu objektyviai leidžia vaiko tėvo turtinė padėtis. Atstovė nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Be to teismas konkrečioje byloje sprendžia, kokia asmens turtinė padėtis yra iš esmės, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ( CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis).
Kadangi ieškovės darbo užmokestis irgi nėra didelis, todėl daro išvadą, kad ir ji taip pat negali skirti šalių dukros L. išlaikymui po 170,00 Eur kas mėnesį.
Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl ir kiekvieno iš tėvų skiriama pinigų suma vaiko išlaikymui negali ženkliai skirtis.
Paaiškino, jog atsakovo dukters išlaikymui ieškovės prašoma suma yra didelė ir nėra pagrindo kol kas reikalauti iš vaiko tėvo mokėti tokią sumą, atsižvelgiant į sunkią ekonominę padėtį šalyje. Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvoje susidariusią ekonominę situacija ir į atsakovo galimą darbo užmokestį, manytina, kad tėvas sutiktų su ieškovės reikalavimu mokėti dukros išlaikymui reikalingą dydį tik po 100,00 Eur per mėnesį, kadangi tai atitiktų ir tėvo finansines galimybes bei dukters poreikius. Todėl prašė teismo ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo jos nurodytą išlaikymo dydį.
Atsakovo kuratorė nepateikė teismui į bylą rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimus.
Teismo iniciatyva iš viešųjų registrų ir valstybės įstaigų buvo išsireikalauti papildomi duomenys apie šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (CPK 376 str. 1 d.).
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius susipažino su ieškovės E. J., ieškiniu atsakovui L. R., dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir visais pridėtais dokumentais.
Išvadoje nurodė, jog pagal pateiktus dokumentus matyti, kad šalys turi nepilnametę dukrą L. R., gim. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo ją vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 800 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaikų teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo L. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Teigė, jog skyrius galutinę išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo pateiks po bylos įrodymų ištyrimo teisme.
Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 380 Eur per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvena, dėl to tėvo padėtis tik palengvėja, tačiau motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Todėl atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą, profesinius gebėjimus ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą ir kitus ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas L. R. ir ieškovė E. J. yra L. R. tėvai, o ji jų dukra (5 b. l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra sudarę (1-3 b. l.). Ieškovė ilgą laiką nedirbo ir pradėjo dirbti tik nuo 2016-09-23 iki 2017-01-30. Nuo 2017-05-25 ieškovė dirba UAb ,, (duomenys neskelbtini)“ (40 b. l.). Duomenų, kad atsakovas anksčiau dirbo ar dabar dirbtų LR nėra (39 b.l.). Taip pat jis nėra įrašytas Darbo biržoje į sąrašą asmenų ieškančių darbo. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių, gali dirbti pagalbinius ir profesinio pasirengimo nereikalaujančius darbus. Todėl pripažintina, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus, sveikas, neturintis kitų išlaikytinių, privalo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, nes dabartinis jo elgesys neatitinka jo vaiko interesų. Pirmiausia, vaikui išlaikymą teikia tik vieną ieškovė, o šalių vaikas jau lanko lopšelį - darželį. Antra, kadangi atsakovas kol kas geranoriškai neteikia vaikui išlaikymo, todėl vaikui išlaikymas iš jo priteistinas pagal ieškovės nurodytą datą. Trečia, atsakovo vaiko išlaikymo naštą prisiėmė ir valstybė arba ieškovei padeda jos artimieji. Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nurodyto dydžio išmoka priteistina iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikui teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o atsakovas dabartiniu metu su ieškove kartu nebegyvena ir jo neteikia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaiko išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu neteikia vaikui reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaiko poreikių, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį (36-37, 41-43 b. l.). Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog šalių suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo vaikas šiuo metu dar lanko lopšelį - darželį, o ateityje pradės lankyti ir pradinę mokyklą, kur ji sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiama savarankiškam gyvenimui. Tačiau pirmiausia, kaip ir bet kuris vaikas, ji turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Šalių vaikas yra ugdomas ikimokyklinėje įstaigoje, taip pat jai vystantis gali išryškėti ir kiti jos pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikams, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam, protiniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikui išlaikymą dėl jam reikalingo išlaikymo dydžio, šiandien nėra atsakovo aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovas vengdamas išlaikymo prievolės vaikui ir jo neteikdamas šiandien, ignoruoja net minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet viena motina teikia parama vaikui, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus vaiko išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą teismui spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikams.
Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad LR Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po vieną šimtą penkiasdešimt eurų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas vaikui, nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo amžių, sveikata bei profesinius įgūdžius. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas jau kurį laiką neteikia nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, o siekia, kad jo vaiko išlaikymo našta atitektų vaiko motinai, jos artimiesiems ar valstybei. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą vaikui, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Šis šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus su vaiko gyvenimu bei jo išlaikymu, susijusius poreikius (1-3, 7-10, 52-53, 60-71 b. l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog svarbiausia nustatyti tik bendrą kiekvieno vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį.
Vienas iš ieškovės prašymų susijęs su reikalavimų atsakovui priteisti iš jo išlaikymą vaikui už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki kreipimosi į teismą dienos (CK 3. 200 str.). Ieškovė teigė, kad atsakovas jau nuo 2017-03-01 neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir ji viena turėjo jį išlaikyti arba jai padėdavo jos tėvai. Atsakovas kaip jau minėta teismui atsikirtimų ir dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Be to ieškovė teigė, kad atsakovas ir kiti jo artimieji šiuo metu dirba JK, kur atsakovas ir gyvena, nors gyvenamąją vietą jis deklaravo (duomenys neskelbtini). (58-70 b. l.).
Kadangi atsakovas šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė, dėl to teismas atsižvelgdamas ir į Sodros pateiktą pažymą pripažįsta, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu (nuo 2017-03-01 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos irgi neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir dėl to liko jam įsiskolinęs. Todėl remiantis aukščiau nurodytais argumentais dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo jis priteistinas nuo 2017-03-01 iki ieškovės kreipimosi į teismą (CK 3. 200 str.).
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jų įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams.
Tačiau vaiko L. R. motina ieškovė E. J. kaip įstatyminė atstovė įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui tėvo L. R. mokamas periodines išmokas iki jos pilnametystės (CK 3.191 str. 1d. 3p.).
Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymo dydis indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė E. J. patyrė išlaidų, susijusių su kuratorės pagalba, dėl to šios jos turėtos išlaidos, kurios patvirtintos rašytiniais įrodymais, jai priteistinos iš atsakovo. Taip pat valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo L. R., kadangi ieškovė nuo jų sumokėjimo yra atleista (CPK 92 str. 1d., 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto L. R. išlaikyti nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės E. J. ieškinį atsakovui L. R. tenkinti visiškai.
1. Priteisti nepilnamečiam vaikui L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2017-03-01 iki vaiko pilnametystės.
2. Įpareigoti nepilnamečio vaikų įstatyminę atstovę E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukters L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas iki jos pilnametystės.
3. Priteisti ieškovei E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui už atsakovui kuratoriaus suteiktas paslaugas.
4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas.
5. Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.