- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- e2-62-242/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00536-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Atsakovas
- R. Š., T. Š.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. Š. ir T. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį atsakovams R. Š. ir T. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 4344,00 Eur žalos atlyginimo, 55,34 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. birželio 30 d. bei 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (I t., psl. 91-94).
Ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas T. D. prašė akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad ieškovas reiškia reikalavimą atsakovams dėl turtinės žalos atlyginimo, nes gaisras kilo atsakovams priklausančioje namo dalyje ir dėl to buvo sugadinta kitam namo bendraturčiui E. L. priklausanti namo dalis, kuri buvo apdrausta EKO draudimu. Šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir, vadovaujantis Būsto Eko draudimo taisyklėmis, kurios nurodytos patikslintame ieškinyje, „Sistela“ programoje, kuri patvirtinta Aplinkos ministro, buvo apskaičiuoti nuostoliai - remonto išlaidos, kurių dydis 4372,96 Eur, sąmatą sudarė ieškovo darbuotoja N. V.. E. L. išmokėta 4344,00 Eur, nes buvo išskaityta 28,96 Eur besąlyginė išskaita ir žalos administravimas baigtas. Po to žalos byla perduota regreso skyriui subrogacijos teisės įgyvendinimui. Susipažinus su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 15 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog gaisras kilo atsakovams priklausančioje dalyje ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakingas tas asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Iš šio nutarimo ir pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios specialisto išvados galutinai nustatyta, kad gaisras kilo atsakovams priklausančioje gyvenamojo namo dalyje ir ši aplinkybė - atsakovų neteisėti veiksmai - lemia jų civilinę atsakomybę. Ieškovas įrodinėja, kad tiek buto savininkė, tiek buto valdytojas, turėjo pareigų, dėl kurių neatlikimo - negebėjimo naudotis turtu - buvo padaryta žala kitiems asmenims bei atsirado žala ieškovui. Atsakovai turėjo pareigą tinkamai elgtis ir dėl šio neveikimo bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, kruopščiai, pateikta specialistų išvada, kad gaisro priežastis yra avarinis elektros instaliacijos režimas. Pareigūnai, ištyrę įvykį, padarė išvadą, kad gaisras kilo dėl netvarkingos instaliacijos, kuri buvo T. Š. namo dalyje, gaisro židinys T. Š. nuosavybėje, buvo suabejota versija, kad buto valdytojas R. Š. prieš atostogas buvo atjungęs elektrą. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009) ieškovui pakanka įrodyti, kad gaisro žydinis yra atsakovų patalpose, priežasties neturi įrodyti. Yra pateiktas židinys ir pateikta gaisro priežasties versija. Atsakovų neteisti veiksmai civilinės teisės prasme lėmė žalos atsiradimą dėl nerūpestingumo, nes gaisras kilo atsakovų patalpose, atsakovai turėjo naudotis patalpomis taip, kad nekiltų gaisras ir nebūtų padaryta žala kitiems bendraturčiams. Todėl ieškovas prašo priteisti iš abiejų atsakovų žalos atlyginimą, nes jų abiejų veiksmai lėmė žalos atsiradimą, taip pat prašo priteisti kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas - už ieškinio surašymą ir atstovavimą 455,58 Eur, už advokato kelionę į teismą 2018 m. sausio 15 d. - 43,79 Eur, o už kelionę į 2018 m. vasario 12 d. posėdį dar nepaskaičiuota.
Atsiliepimas
Atsakovų R. Š. ir T. Š. atstovas advokatas K. R. prašė akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti. Paaiškino, kad visų pirmą palaiko atsakovų atsiliepimuose nurodytą prašymą taikyti byloje ieškininės senaties terminą, nors bylose dėl draudiminių santykių yra kitokia teismų praktika. Paaiškino, jog ieškovas savo reikalavimus grindžia Civilio kodekso 6.248 straipsniu bei 6.246 straipsniu, kuriame numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius nustatytos pareigos. Tuo tarpu atsakovų veiksmai įvertinti pagal Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį ir čia kaltė yra būtina atsakomybės sąlyga. Baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstamo nerūpestingumo sąvoka pilnai atitinka Civilinio kodekso 6.246 straipsnyje numatytą neteisėtų veiksmų sąvoką. Ieškovas sutinka, kad civilinėje ir baudžiamojoje teisėje kaltės klausimas traktuojamas skirtingai, bet reikia žiūrėti kas parašyta teisės normose. Prokuroro 2015 m. spalio 15 d. nutarime yra parašyta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad dėl gaisro pasekmių nėra Šumskų kaltės. Šis klausimas buvo išspręstas, draudimui, kaip teisių perėmėjui, turėtų būti privalomas, jeigu įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią, tai prokurorų nutarimai taip pat prilyginami teismų nuosprendžiams, todėl klausimas išspręstas baudžiamojoje byloje. Neveikimo aplinkybė jau išspręsta ir, kadangi nėra atsakovų kaltės, ieškinys turėtų būti atmestinas. Kalbant apie Civilinio kodekso 6.266 straipsnį, tai šis straipsnis numato statinių savininkų atsakomybę, bet daugiau kalbama apie statinių įrenginių sugriuvimą ar trūkumus. Prokuroro nutarime nurodoma, jog atsakovų buto virtuvėje tikėtina vyko trumpas jungimas, tačiau iš įvykio vietos apžiūros duomenų nematoma, ar buvo elektros prietaisai sujungti, ar nesujungti, atsakovas teigia, kad viskas buvo išjungta, jokie elektros prietaisai įjungti nebuvo. Nesant to, pasakyti ar tikrai atsakovai kalti, irgi negalima. Baudžiamojo byloje yra dvi specialistų išvados, vienoje iš jų - 2015 m. rugpjūčio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1131(15) kalbama apie pateiktus laidus, kad buvo tirti variniai laidai ir jog tikėtina, kad trumpas jungimas vyko prieš gaisrą, tačiau išvadoje nenurodyta iš kur paimti šie laidai (bylos lapas 65). Kitoje specialisto išvadoje (bylos lapas 77) nurodoma, jog virtuvės patalpoje galėjo įvykti įvadinių elektros instaliacijos laidų avarinis darbo režimas, tačiau neaišku iš kur paimti laidai, ar prieš „Lesto“ skaitiklį ar už jo, esmė yra tokia, kad jeigu iki skaitiklio, tai pagal „Lesto“ pažyma atsakingas „Lesto“, jeigu už - atsakingas atsakovas. Jeigu atsakovas aiškina, kad elektra buvo išjungta ir jokių paneigiančių tai įrodymų nėra, atsižvelgiant į tai, kad gaisro židinys buvo virtuvėje, kuri yra šalia bendrųjų patalpų, įvadinis laidas galėjo būti ne tiesus, o rusiškos „G“ formos, įvestas pro grindis, yra išdegusi skylė perdangoje, kuri yra bendras daiktas ir bendra atsakomybė, todėl atsakomybė negali būti tik atsakovų, o išvardinti duomenys patvirtina priešingai, t. y. kad atsakovai nekalti ir neatsakingi už gaisro priežastį, todėl prašo ieškinio netenkinti. Taip pat paaiškino, kad neprašo priteisti iš ieškovo atsakovų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovas R. Š. su akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad tris savaites iki gaisro bute negyveno, išvykdamas iš buto išjungė automatinius elektros saugiklius, kurie buvo įrengti virtuvėje prie elektros skaitiklio. Parą prieš gaisrą jis buvo užvažiavęs į butą, išmėtė šiukšles, bet tą dieną nepažiūrėjo elektros saugiklių, nes žinojo, kad jie išjungti, jis bute buvo tik 10 minučių. Šaldytuve nieko nebuvo, per tris savaites būtų su kvapu. Jis gyveno mansardoje, tai elektros įvadas iki jo skaitiklio ėjo kažkur iš apačios, ne iš lauko. Įvadas iš apačios ir virš jo durų ėjo į jo butą. Anksčiau jo elektros skaitiklis buvo vieno tarifo, paskui dviejų tarifų pastatė, buvo ne kartą „Lesto“ darbuotojai, jokių pastabų iš jų pusės nebuvo. Anksčiau kažkokių elektros gedimų nepastebėjo, kaimynai irgi nieko nesakydavo. Kažkas buvo - išmušdavo saugiklį, bet labai retai, gal būdavo per didelė elektros įtampa, greta statybos vyko. Kokie laidai buvo paimti iš jo buto po gaisro, nežino. Jis turėjo elektros prailgintuvą, nes buvo maža rozečių, gal į prailgintuvą prietaisai ir buvo įjungti, tačiau elektra buvo atjungta. Jis, kiekvieną savaitgalį važiuodamas į Ignalinos rajoną, išjungdavo elektrą, užsukdavo vandentiekį. Bute buvo šaldytuvas, televizorius, dujinė virykle su elektrine orkaite, kavos aparatas, šie visi prietaisai buvo šiuolaikiški, namų technika nebuvo pasenusi. Paaiškino, kad dabartiniu metu namas, kuriame buvo jų butas, parduotas ir, tikriausiai, nugriautas. Nors jį kaltina dėl gaisro sukėlimo, jis kaltu nesijaučia.
Atsakovė T. Š. į teismo posėdį neatvyko, jai atstovavo advokatas K. R..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Atsakovei T. Š. nuosavybės teise priklausė butas - 8/100 pastato (unikalus Nr. 1091-5001-1013) - gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Pavasario g. 18, taip pat 1/8 šio gyvenamojo namo ūkinių pastatų ir 8/100 kitų statinių. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu ir kaip nurodyta ieškinyje bei Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsakovė T. Š. 2014 m. gruodyje išvyko gyventi į Ignalinos rajoną, o bute liko gyventi ir juo naudojosi T. Š. sūnus atsakovas R. Š. (t. 1, psl. 6-13).
Kaip nurodyta ieškinyje ir kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 20 d., apie 04 val., atsakovei T. Š. priklausančioje namo dalyje kilo gaisras, kurio metu sugadinta atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis bei to paties namo bendrasavininkei E. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis. Įvykio metu E. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis ieškovo buvo apdrausta Būsto Eko draudimu (t. 1, psl. 5). Ieškovui apskaičiavus E. L. nuostolius buvo nustatyta, kad sugadintos E. L. priklausančios gyvenamojo namo dalies remonto (atkūrimo) kaina yra 4372,96 Eur (t.1, psl. 33-34). Ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ išmokėjo E. L. 4344,00 Eur draudimo išmoką (išskaityta 28,96 Eur besąlyginė išskaita), tai patvirtina 2015 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymas (t. 1, psl. 24). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką E. L., prašo priteisti solidariai šią išmokėtą sumą iš atsakingų už gaisrą atsakovų - namo dalies savininkės T. Š. ir valdytojo R. Š..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis ir 6.249 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje bei 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, kurios pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus, kurie yra laikomi kaltės elementu.
Ieškovas atsakovo kaltę (neteisėtus veiksmus) dėl gaisro kilimo įrodinėjo remdamasis vien tik ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, medžiagos Nr. 10-9-0003-15 nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. 2015 m. spalio 15 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo). Prokuroro nutarime nurodyta, jog įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, kad 2015 m. gegužės 20 d., apie 04 val., kilo gaisras T. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Pavasario g. 18-4, Vilnius, virtuvės patalpoje. Gaisro priežastis - elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Tai iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, jog dalis jų matė pirmiausia dūmus ir ugnį, besiveržiančius iš T. Š. gyvenamųjų patalpų. Tai iš esmės patvirtina ir 2015 m. spalio 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 35-15(SI) bei 2015 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1131(15) nurodyti duomenys. Atlikus tyrimą negauta jokių duomenų apie tyčinius ar neatsargius buto, esančio Pavasario g. 18-4, Vilniuje, savininkės T. Š., buto gyventojo R. Š. ar kitų asmenų veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamoji atsakomybė šiems asmenims negalima (t. 1, psl. 28 - 32).
Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. liepos 8 d. liudytoju apklaustas R. Š. paaiškino, kad jo motinai priklausančiame bute, esančiame Vilniuje, Pavasario g. 18, jis gyvena vienas nuo 2014 m. pradžios. 2015 m. gegužės 1 d., jis išvyko atostogauti pas Ignalinoje gyvenančius tėvus, išvykdamas virtuvėje esančiame saugiklių bloke atjungė elektrą bute. 2015 m. gegužės 19 d. jis buvo trumpam užėjęs į butą, išnešė šiukšles, jokių elektros prietaisų nebuvo įjungęs, jis yra nerūkantis, jokių ugnies šaltinių nenaudojo (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 56). Analogiškus paaiškinimus atsakovas davė ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Šio buto savininkė atsakovė T. Š. jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškino, kad visada išvykstant iš buto buvo išjungiama elektra - išjungiami automatiniai elektros saugikliai, esantys prie elektros skaitiklio, kuris buvo įrengtas virtuvėje ant sienos; paminėtame bute gyvenęs jos sūnus R. Š. nerūkantis, bute degių skysčių nebuvo, elektros skaitiklis buvo pakeistas prieš 3 metus, elektros instaliacija bute buvo gera, elektros prietaisai buvo tvarkingi (medžiagos b. l. 60). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti namo, esančio Vilniuje, Pavasario g. 18, gyventojai E. L., J. B. ir A. Ž. paaiškino, jog gaisro kilimo metu T. Š. priklausančiame bute nieko nebuvo, jie nematė, kad kas nors prieš gaisrą būtų užėjęs į jos butą (medžiagos b. l. 30, 39, 43). Šie visi duomenys patvirtina, jog prieš gaisrą ir jo kilimo metu, bute, kuriame gyveno atsakovas R. Š., nei jo, nei kitų asmenų nebuvo, t. y. gaisras negalėjo kilti dėl atsakovo ar kitų asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi (rūkymo, maisto ruošimo, žvakių deginimo ir pan.).
Iš 2015 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atsakovų buto, esančio mansardiniame aukšte, virtuvės patalpoje ties įėjimu matyti pradegusios apie 2 kvadratinių metrų plote medinės grindys. Taip pat aukštų perdangoje tarp pirmo ir mansardinio aukšto matyti pradegusi kiauryminė skylė, ties šia skyle ant grindų rasti elektros instaliacijos bei sudegusio elektros ilgiklio fragmentai, kurie išimti (medžiagos b. l. 2 - 6).
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimui buvo pateikti elektros instaliacijos fragmentai, kurie yra skirtingo tipo ir skersmens, ir kurie buvo patekti juodame maiše bei jame esančiame atskirame plastiko maišelyje. Vieno iš pateiktų - 28 centimetrų ilgio fragmento, kuris buvo bendrame juodos spalvos maiše, yra elektros prailgintuvui būdingos apsilydžiusio rozečių bloko liekanos, kurių viename gale išsilydę suirusio kištuko detalės su 80 cm ilgio trigyslio daugiavielio varinio laido atkarpa, kitame liekanų gale įsilydę dvi 2 cm ir 15 cm ilgio daugiagyslių atkarpos, visos minėtos gyslos yra lanksčios, laisvieji jų galai nutrūkę, avarinio darbo režimui būdingų požymių jose nėra. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, jog skaidriame plastiko maišelyje buvo pateiktos dvi viename gale tarpusavyje susilydę 27 cm ir 38 cm ilgio varinės vienvielės gyslos, trys atskiros 17-55 cm ilgio vienvielių varinių gyslų atkarpos ir dvi atskiros 160 cm ir 40 cm ilgio daugiavielių gyslų atkarpos, vienoje ilgesnėje tyrimui pateiktoje daugiavielėje varinio laido atkarpoje yra trumpam jungimui būdingas apsilydymas, tikėtina, kad trumpasis jungimas šioje gyslos atkarpoje įvyko normalioje aplinkoje (prieš gaisrą) (medžiagos b. l. 65 - 68). Kaip matyti iš šios specialisto išvados, bute gyvenusio atsakovo R. Š. pajungtas elektros prailgintuvas buvo tvarkingas, tačiau kokia buvo paskirtis laido, kurio atkarpoje rasti trumpojo jungimo požymiai, yra neaišku, bylos nagrinėjimo metu tai nustatyta nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba taip pat buvo pateikusi užduotį atlikti objektų tyrimą ir atsakyti į klausimus, kur yra gaisro židinio zona ir kokia yra gaisro kilimo priežastis. Atlikus šią užduotį, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialistas pateikė 2015 m. spalio 5 d. išvadą Nr. 35-15(SI), kurioje nurodyta, jog gaisro židinio zona yra R. Š. buto virtuvės patalpoje (Pavasario g. 18, Vilnius), labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Specialisto išvadoje nurodoma, jog gaisro židinio zona nustatyta įvertinus medžiagų išdegimą, ugnies plitimo kelius, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros metu surinktus duomenis ir kt. Sprendžiant klausimą apie gaisro kilimo priežastis, buvo atmestos versijos, kad gaisras galėjo kilti dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo bei dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio. Aptariant versiją dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, specialistas nurodė, jog gaisro židinio zonoje (R. Š. virtuvės patalpoje) aptikti elektros instaliacijos laidų fragmentai su trumpajam jungimui būdingu apsilydymu prieš gaisrą parodo, kad gaisro priežastimi galėjo būti elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad gaisro kilimo dieną R. Š. virtuvės patalpoje elektra galėjo būti neišjungta, taip pat galėjo įvykti virtuvės patalpoje buvusių įvadinių elektros instaliacijos laidų avarinis darbo režimas. Specialistas taip pat nurodė, jog iš tyrimui pateiktos medžiagos nėra galimybės nustatyti, ar minėti elektros instaliacijos laidų fragmentai su trumpajam jungimui būdingu apsilydymu buvo R. Š. buto vidaus instaliacijos fragmentai, ar įvadinės instaliacijos fragmentai (medžiagos b. l. 73 - 82).
Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovų atstovų, atsakovo R. Š. paaiškinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-0003-15 medžiagą, sutinka su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro specialisto 2015 m. spalio 5 d. išvada, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, nes kaip jau nurodyta aukščiau, prieš gaisrą ir jo kilimo metu, bute, kuriame gyveno atsakovas R. Š., nei jo, nei kitų asmenų nebuvo, t. y. gaisras negalėjo kilti dėl atsakovo ar kitų asmenų neatsargaus elgesio su ugnimi (rūkymo, maisto ruošimo, žvakių deginimo ir pan.), nėra ir jokių duomenų, kad gaisras galėjo kilti dėl kitų asmenų tyčinių veiksmų - padegimo. Teismas kartu konstatuoja, kad byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių atsakovo R. Š. paaiškinimus, kad jis, išvykdamas atostogų, išjungė bute, esančiame Pavasario g. 18, Vilniuje, elektros saugiklius, t. y. kad buto vidaus elektros instaliacija buvo be įtampos ir dėl šiuos priežasties atsakovo R. Š. įrengtas elektros prailgintuvas bei visi bute esantys elektros prietaisai (televizorius, šaldytuvas ir kt.) buvo atjungti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nes šios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo įrodyta priešingai, t. y. kad bute elektra nebuvo atjungta ir vidinėje elektros instaliacijoje, elektros prailgintuve ar kituose elektros laiduose, pavyzdžiui kažkurio iš elektros prietaiso maitinimo laide, įvyko trumpasis elektros jungimas. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog vienoje tyrimui pateiktoje daugiavielėje varinio laido atkarpoje yra trumpam jungimui būdingas apsilydymas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šios bylos nagrinėjimo teisme metu nepavyko nustatyti, ar šis laido fragmentas buvo atsakovų buto vidaus instaliacijos fragmentas, ar įvadinės instaliacijos fragmentas. Todėl teismas, jau konstatavęs, kad nesurinkta įrodymų, paneigiančių atsakovo R. Š. paaiškinimų, kad jis, išvykdamas atostogų, išjungė bute elektros saugiklius, t. y. kad buto vidaus elektros instaliacija buvo be įtampos, mano, jog nėra paneigta versija, kad trumpas elektros jungimas įvyko atsakovų buto virtuvės patalpoje buvusiame įvadiniame elektros laide, t. y. iki atsakovų elektros skaitiklio. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių šią versiją galinčių paneigti įrodymų ir neprašė jų išreikalauti, pavyzdžiui, neprašė apklausti teisme gaisro įvykio vietą apžiūrėjusių ir paminėtų laidų fragmentus išėmusių pareigūnų. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio akcinės bendrovės „LESTO“ 2015 m. liepos 3 d. rašto Nr. 50220-3998, pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (2013 m. gruodžio 8 d. redakcija) bei Elektros tinklų nuosavybės ribų aktus akcinė bendrovė „LESTO“ atsako už elektros tinklo eksploatavimą iki įvadinių skaitiklių, o už elektros tinklo eksploatavimą nuo skaitiklių atsako bendrovės klientai (medžiagos b. l. 85). Šis raštas patvirtina, jog ieškovui nepateikus įrodymų, jog trumpas elektros jungimas negalėjo įvykti įvadiniame elektros laide iki atsakovų bute įrengto elektros skaitiklio, atsakovai negali būti atsakingi už šio gaisro kilimą. Teismas taip pat pažymi, jog aplinkybės, kad gaisrą sukėlė atsakovai kokių nors kitu būdu, ieškovas neįrodinėjo. Ieškovo atstovas teisme paaiškino, jog pakanka įrodyti, kad gaisro židinys buvo atsakovų patalpoje ir todėl jie atsakingi už gaisro metu padarytus kitiems asmenims nuostolius, nors, teismo manymu, bylose dėl žalos atlyginimo iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime atsakovo veiksmai buvo vertinami baudžiamosios teisės prasme, ir tyrimo metu negavus jokių duomenų apie tyčinius ar neatsargius buto, esančio Pavasario g. 18-4, Vilniuje, savininkės T. Š., buto gyventojo R. Š. ar kitų asmenų veiksmus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taigi baudžiamąja prasme atsakovų kaltė nėra įrodyta.
Teismas sutinka, kad civiliniame procese įrodymai vertinami vadovaujantis vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką - nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Nei vienas įrodymas neturi viršenybės prieš kitus. Civilinio ir baudžiamojo proceso tikslai nėra tapatūs ir įrodymai esantys ikiteisminio tyrimo medžiagoje neturi didesnės įrodomosios reikšmės nei surinkti civilinio proceso metu (Civilinio proceso 176, 177, 182, 185 straipsniai). Įvertinus tiek ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, tiek teisme nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinka pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovų kaltę, kuri būtų lėmusi gaisro kilimą bei žalos atsiradimą. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo (kaltės), žalos dydžio ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti bei iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą, dėl to ieškinys netenkinamas. Civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos visos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė, žala bei priežastinis ryšys ir ji gali kilti tik nustačius visas minėtas sąlygas. Šioje civilinėje byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad žalą padarė atsakovai, todėl nėra pagrindo jų civilinei atsakomybei kilti, nes teismas grįsti sprendimo prielaidomis negali (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis), o įrodymų, kad žalą padarė buto valdytojas R. Š. arba jo savininkė T. Š., arba abu atsakovai kartu, tokiai išvadai padaryti nėra.
Kadangi ieškinys atmestinas kaip nepagristas, teismas nesprendžia akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pareikšto ieškinio senaties taikymo klausimo ir plačiau nepasisako šiuo klausimu. Kartu teismas pažymi, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis). Tačiau sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas netaikomas subrogacijos atveju draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kadangi tarp ginčo šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, darytina išvada, kad atmesti ieškovo reikalavimą taikant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalį, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą, nėra pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovus R. Š. ir T. Š. teisme atstovavo advokatas K. R., tačiau advokatas nepateikė prašymo dėl jo atstovavimo išlaidų priteisimo bei išlaidų apskaičiavimo, paaiškindamas, jog neprašo priteisti iš ieškovo šių išlaidų.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas turėjo 4,72 Eur išlaidų. Šios išlaidos priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnį turi būti išieškotos iš ieškovo į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Išieškoti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 4,72 Eur (keturis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.