Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo K. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad jo ir suinteresuoto asmens K. Š. (toliau – suinteresuotas asmuo) tėvas A. P. mirė 2021 m. rugpjūčio 22 d., (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko palikimas: 2 kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Jo turto paveldėtojai yra pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo, mirusiojo vaikai. A. P. mirė našliu, jo sutuoktinė V. P. mirė 2013 m. rugsėjo 18 d., (duomenys neskelbtini). Nei jos sutuoktinis A. P., nei pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu, mirusiosios vaikai, į notaro biurą dėl V. P. palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi jokio jos vardu registruoto turto nebuvo, o nekilnojamasis turtas (butas) buvo registruotas A. P. vardu, todėl visi manė, kad jokio palikimo priimti nereikia. Šias aplinkybes patvirtina Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės A.Panavienės 2021 m. lapkričio 5 d. liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie palikimo nepriėmimą.

Po sutuoktinės mirties A. P. liko gyventi tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris jo buvo įsigytas esant santuokoje su V. P., t. y. jis buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokiu būdu mirusiosios V. P. sutuoktinis A. P. priėmė žmonos palikimą (jos dalį bendrame nekilnojamame turte), faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti, t. y. jis nuo palikimo atsiradimo dienos valdė, naudojo ir disponavo visu butu, prižiūrėjo jį, mokėjo su juo susijusius mokesčius, t. y. be jokios abejonės valdė jį, kaip savą, iki pat savo mirties. Niekada niekas nereiškė jokių pretenzijų į šį nekilnojamąjį turtą. Jokių kitų asmenų, išskyrus pareiškėją ir suinteresuotą asmenį, galėjusių ar galinčių pretenduoti į V. P. palikimą, nėra.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2022 m. balandžio 19 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.ltir teismo pranešimais bei išsiunčiant jiems teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Byloje nustatyta, kad A. P., miręs 2021 m. rugpjūčio 22 d., buvo pareiškėjo R. P. tėvas ir mirusiosios V. P. sutuoktinis. Iš Gyventojų registro išrašų matyti, kad V. P. mirė gyvendama santuokoje su A. P., turėjo dukrą K. Š. (buvusi P.) gimusią 1973 m. gegužės 5 d. ir sūnų R. P., gimusį 1970 m. vasario 5 d. Po V. P. mirties liko nekilnojamas turtas: ½ buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjai jos turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, pareiškėjo tėvas A. P. nesikreipė į notarą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą, kadangi jokio turto, registruoto jos vardu nebuvo, turtas buvo registruotas pareiškėjo tėvo vardu. Pareiškėjo paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad mirus pareiškėjo motinai, būtent pareiškėjo tėvas ir mirusiosios sutuoktinis A. P. rūpinosi palikėjai priklausiusia turto dalimi– butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jame gyveno, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius ir visu turtu rūpinosi kaip savo. Kiti įstatyminiai įpėdiniai, pareiškėjas R. P., mirusiojo dukra, suinteresuotas asmuo K. Š. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nepradėjo jo valdyti faktiniu valdymu, ginčo dėl paveldimo turto nėra. 2021 m. rugpjūčio 22 d. mirė pareiškėjo tėvas A. P.. Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės A. Panavienės 2021 m. lapkričio 5 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 5 d. yra užvesta paveldėjimo byla po A. P., mirusio 2021 m. rugpjūčio 22 d., mirties. Palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis mirusiojo sūnus R. P. (pareiškėjas), kuriam išduotas vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po V. P. mirties, jos sutuoktinis A. P. perėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – iš karto po sutuoktinės mirties toliau gyveno jiems priklausiusiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius už šį turtą, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pareiškėjo tėvas nesikreipė, nes nekilnojamasis turtas buvo registruotas jo vardu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo tėvas A. P. po sutuoktinės V. P. mirties, priėmė jos likusį palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jo motinos V. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo tėvas A. P., prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2013 m. rugsėjo 18 d. mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2021 m. rugpjūčio 22 d., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.