Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-16 · Civilinė byla Nr. 2A-622-159/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-16
Bylos Nr.
2A-622-159/2012
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00557-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj
Ieškovas
L. K.
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-622-159/2012

Teisėja Diana Jakštienė (Proceso Nr. 2-10-3-00557-2009-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1; 21.4; 99.5; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gegužės 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-588/2011 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo V. B. priešieškinį ieškovui L. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas L. K. 2009-09-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. B. 18 702,80 Lt skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-08-13 paskolos sutartimi V. B. paskolino 15 250 Lt ir 1 000 eurų. Atsakovui 2009-05-19 įteiktas reikalavimas grąžinti paskolą per 30 dienų, tačiau jis paskolos per nustatytą terminą negrąžino (t. 1, b. l. 33–34).

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2009-09-22 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 18 702,80 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009-07-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 181 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 39).

Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-24 galutiniu sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2009-09-22 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo 15,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Nurodė, kad ieškovas reikalavo grąžinti skolą per vieną mėnesį nuo pareiškimo surašymo. Atsakovas nuo 2009-05-20 žinojo apie reikalavimą grąžinti skolą, pinigų negrąžino, 2008-08-13 sutarties neginčijo, savo teiginių apie tai, kad sutartis pasirašyta prieš jo valią, jokiais įrodymais nepagrindė. Teismas nustatė, kad pinigai perduoti ne paskolos sutarties surašymo dieną, tačiau dalimis iki sutarties surašymo datos, ir tada, kai ieškovui kilo abejonių dėl atsakovo ketinimų grąžinti anksčiau gautus pinigus, šalių santykiai įforminti 2008-08-13 sutartimi. Tokie šalių veiksmai neprieštarauja teisės normoms (t. 1, b. l. 58–59).

Klaipėdos apygardos teismas 2010-10-07 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-24 sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės atsakovui pareikšti priešieškinį dėl paskolos sutarties nuginčijimo, įrodinėti pinigų negavimo fakto. Įvertinęs ieškovo nenuginčytus šalių teisinius santykius dėl įmonės steigimo su ieškovo sūnumi, konstatavo, kad šią bylą išnagrinėjus dokumentinio proceso tvarka, buvo neatskleista jos esmė (t. 1, b. l. 96–98).

Šalies argumentai

Atsakovas V. B. 2011-03-25 teismui pateikė priešieškinį, juo prašė 2008-08-13 paskolos sutartį, sudarytą ieškovo L. K. ir atsakovo V. B., pripažinti negaliojančia, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas V. B. pagal paskolos sutartį pinigų negavo, ieškovas L. K. tik investavo pinigus į atsakovo V. B. ir savo sūnaus D. K. verslą, tačiau tai nebuvo paskola. Paskolos sutartį atsakovas V. B. pasirašė, nes prieš jį buvo panaudotas ekonominis ir psichologinis spaudimas (t. 2, b. l. 2–6).

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2011-10-25 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo V. B. 18 702,80 Lt skolos, 281 Lt žyminio mokesčio, 3 025 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui L. K. ir 561 Lt žyminio mokesčio bei 61 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad paskolos sutarties šalis siejo piniginiai prievoliniai santykiai ir atsakovas V. B. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė paskolos gavimo fakto pagal 2008-08-13 paskolos sutartį. Atsakovo V. B. nurodytą aplinkybę, kad jis nesuprato paskolos sudarymo pasekmių, teismas vertino kritiškai. V. B. neįrodė, kad ginčijama paskolos sutartis pasirašyta ieškovui L. K. ir jo sūnui D. K. panaudojus prieš atsakovą V. B. psichologinį ir ekonominį smurtą. Nustatęs, kad 2008-08-13 paskolos sutartis yra galiojanti, tačiau neįvykdyta, teismas priteisė negrąžintą 18 702,80 Lt paskolą iš atsakovo ieškovui. Ieškovo L. K. ir jo atstovo advokato H. M. prašomas priteisti atstovavimo išlaidas teismas sumažino atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (t. 2, b. l. 162–164).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas L. K. prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 400 Lt už advokato P. Ž. suteiktą teisinę pagalbą ir 6 050 Lt už advokato H. M. teisinę pagalbą, iš viso 7 450 Lt. Priteisus iš atsakovo tik dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, buvo pažeistas ieškovo teisėtų lūkesčių principas. Teismas neįvertino, kad advokatas H. M. ieškovui atstovauja nuo 2010-10-16, civilinė byla nagrinėjama nuo 2009-06-30, byla jau buvo nagrinėta apeliacine tvarka, ieškovo atstovas ne kartą buvo atvykęs į teismą susipažinti su byla, šioje byloje sujungtos dvi civilinės bylos, joms reikėjo pasiruošti. Advokatas P. Ž. už procesinių dokumentų parengimą turėjo gauti 4 800 Lt honorarą, kuris pagal rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nelaikomas per dideliu, advokatas H. M. – 5 680 Lt (be PVM). Už H. M. dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose turi būti priteista 660 Lt (be PVM). Parengiamieji teismo posėdžiai buvo atidedami teismo iniciatyva arba atsakovo prašymu ir tik dėl atsakovo kaltės. Nesutinka su teismo argumentu, kad teismui nebuvo pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiantys duomenys, nes tokie reikalavimai iki CPK 2011-10-01 redakcijos įsigaliojimo nebuvo taikomi. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad civilinė byla yra nesudėtinga (t. 3, b. l. 2–3).

Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad paskolos sutartis sudaryta laisva sutarties šalių valia. Teismas neįvertino, jog jokių pinigų šia sutartimi iš ieškovo atsakovas nepasiskolino ir sutartyje nurodytos pinigų sumos iš ieškovo negavo. Ieškovas tik investavo pinigus į atsakovo ir jo sūnaus D. K. verslą, ir tai buvo ne paskola, bet investicija. Paskolos sutartį atsakovas buvo priverstas pasirašyti tik siekdamas išsaugoti įmonę, ieškovui reikalaujant ir ekonominėmis priemonėmis spaudžiant tokią sutartį pasirašyti, negaunat jokių pinigų ir nesiekiant sukurti paskolos prievolinių santykių. Ekonominis spaudimas pasireiškė tuo, kad turėdamas įmonės kortelę ir neturėdamas tam teisės, ieškovas paėmė iš įmonės sąskaitos beveik visus joje buvusius pinigus kaip tik tuo metu, kai buvo būtina sumokėti mokesčius ir kitus mokėjimus, ir nesutinka su teismo išvada, kad tokie veiksmai nelaikytini ekonominiu spaudimu. Sutartis sudaryta tik dėl akių. Ieškovas pretenzijas dėl piniginių sumų grąžinimo turėjo reikšti ne atsakovui, bet UAB „Palangos spektras“. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad paskolos sutarties sudarymo laikotarpiu kilo konfliktas tarp atsakovo ir ieškovo sūnaus D. K. dėl UAB „Palangos spektras“ veiklos (t. 3, b. l. 6–9).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo L. K. apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad parengiamieji posėdžiai buvo atidedami ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovo kaltės. Atsakovui pareiškus priešieškinį negalima vertinti, kad teisme dvi bylos sujungtos į vieną, nes priešieškinio pareiškimas negali būti traktuojamas atskira byla. Mano, kad teismas pagrįstai sumažino ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (t. 3, b. l. 23–26).

Atsiliepimu į atsakovo V. B. apeliacinį skundą ieškovas L. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas ir atsakovo priešieškinis atmestas, nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Paskolos sutartis sudaryta ne su UAB „Palangos spektras“, bet su atsakovu. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems paskolos teisiniams santykiams neturi reikšmės, kur atsakovas panaudojo iš ieškovo gautas pinigines lėšas. Piniginės lėšos ieškovo atsakovui buvo perduotos iki rašytinės paskolos sutarties sudarymo, todėl yra visi būtini paskolos teisinių santykių elementai. Neaišku, kokiu pagrindu atsakovas ginčija paskolos sutartį. Atsakovas prieštaringai nurodo, kad ieškovo lėšos buvo naudojamos atsakovo ir ieškovo sūnaus bendram verslui, kita vertus, kad jokių pinigų negavo (t. 3, b. l. 27–29).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos naudojant ekonominį ir psichologinį spaudimą, ir prievolės grąžinti jos pagrindu gautas pinigines lėšas įvykdymo. Pirmosios instancijos teismui atmetus priešieškinio reikalavimą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir priteisus ieškovui iš atsakovo paskolos sutartimi paskolintas pinigines lėšas, ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl jam priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Nustatyta, kad 2008-08-13 šalys sudarė paskolos sutartį. Joje nurodyta, kad „paskolos gavėjas V. B. paskolino iš paskolos davėjo L. K. 15 250 litų ir 1 000 eurų dydžio sumą. Šalių susitarimu palūkanos ir terminas nenustatomas. Pilnas atsiskaitymas patvirtinamas paskolos davėjo raštu, kad šios sutarties 1 punktas yra pilnai įvykdytas, pretenzijų neturi“ (t. 1, b. l. 5). Sutartyje šalims nenustačius paskolos grąžinimo termino, ieškovas L. K. CK 6.873 straipsnio 2 dalies pagrindu pateikė atsakovui V. B. rašytinės formos pranešimą dėl paskolos grąžinimo (t. 1, b. l. 6–8), tačiau atsakovas skolos negrąžino. Atsakovas V. B. priešieškiniu reikalavimu ginčija 2008-08-13 paskolos sutartį CK 1.91 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad paskolos sutartį pasirašė dėl ieškovo L. K. ir jo sūnaus D. K. ekonominio ir psichologinio spaudimo, nes su ieškovo L. K. sūnumi jis turėjo bendrą verslą ir ieškovas L. K. savo pinigais jiems padėjo jį įkurti ir plėtoti. Paskolos santykiai nebuvo sukurti, todėl nėra pareigos grąžinti skolą.

Dėl atsakovo V. B. apeliacinio skundo

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Paskolos sutartis taip pat yra ir vienašalė sutartis, nes pareigos, kylančios iš šios sutarties (grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku), tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja teises (reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas V. B. nurodo, kad laikotarpiu, kai buvo pasirašyta sutartis, kilo konfliktas dėl atsakovo ir ieškovo sūnaus D. K. įsteigtos įmonės – vairavimo mokyklos UAB „Palangos spektras“ – veiklos. Steigiant įmonę ieškovas prisidėjo piniginėmis lėšomis, jo pinigais sūnaus vardu buvo nupirktas ir vėliau įmonei perduotas vairavimo mokymams reikalingas automobilis, remontuotos mokyklos patalpos (t. 1, b. l. 43). Atsakovo teigimu, ieškovas tik investavo pinigus į atsakovo ir jo sūnaus D. K. verslą, ir tai buvo ne paskola, bet investicija. Vertinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad paskolos ėmimo motyvai ir tikslas neturi reikšmės paskolos ėmimo ar ne faktui pagrįsti. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pinigų jis nesiskolino bei pinigai buvo skirti jo ir ieškovo sūnaus verslui plėtoti, iš esmės neturi teisinės reikšmės nagrinėjant bylą.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas 2008-08-13 sudarytą sutartį aiškino formaliai, neatsižvelgdamas į tarp atsakovo, ieškovo ir jo sūnaus susiklosčiusius santykius. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tačiau, jeigu tikrieji šalių ketinimai nesutampa, dėmesį reikia sutelkti į lingvistinę sutarties teksto analizę. Be to, sutartį reikia aiškinti taip, kaip jos tekstą suprastų protingas žmogus, būdamas šalis tokiomis pat aplinkybėmis. Byloje esančio paskolos raštelio turinio – „paskolos gavėjas V. B. paskolino iš paskolos davėjo L. K. 15 250 litų ir 1 000 eurų dydžio sumą (...)“ – aiškinimas, aiškinant jį lingvistiškai, leidžia objektyviai teigti, jog atsakovas paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą iš ieškovo gavo ir ją įsipareigojo grąžinti (CK 6.193 str.). Be to, aplinkybę, kad paskolos sutarties pagrindu atsakovas skolinosi nurodytas pinigų sumas iš ieškovo, patvirtina ne tik paskolos sutarties turinys, bet ir paties atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo lėšos buvo naudojamos atsakovo ir ieškovo sūnaus bendram verslui plėtoti.

Pirmosios instancijos teisme atsakovas V. B. pripažino, kad ieškovas L. K. pinigais padėjo įkurti ir plėtoti verslą, dalis pinigų, kurių sumos nurodyti negali, buvo panaudota jam, V. B., nuosavybės teise priklausančių patalpų remontui ir įrengimui (t. 2, b. l. 159). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šios bylos ir paskolos sutarties šalis siejo piniginiai prievoliniai santykiai ir atsakovas V. B. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė paskolos gavimo fakto pagal 2008-08-13 paskolos sutartį (CK 6.875 str. 1 d., CPK 178 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų, grasinimas buvo realus; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Apeliantas V. B. teiginius, kad paskolos sutartis sudaryta dėl ekonominio spaudimo, grindžia aplinkybe, kad turėdamas įmonės kortelę ir neturėdamas tam teisės, ieškovas paėmė iš įmonės sąskaitos beveik visus joje buvusius pinigus kaip tik tuo metu, kai buvo būtina sumokėti mokesčius ir kitus mokėjimus. Pirmosios instancijos teismas šios atsakovo nurodytos aplinkybės nelaikė kaip įrodančios buvus ekonominį spaudimą šalims sudarant ginčijamą paskolos sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas V. B., būdamas įmonės vadovas, turėjo teisę disponuoti įmonės turtu ir kiti asmenys tuo turtu galėjo disponuoti tik su jo sutikimu. Be to, įmonės vadovas V. B. žinodamas, kad kiti asmenys be jo sutikimo disponuoja įmonės turtu, turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos į teisėsaugos institucijas dėl kitų asmenų neteisėto disponavimo įmonės turtu, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po paskolos sutarties sudarymo ir pasirašymo iki jos ginčijimo buvo praėję keleri metai (ieškinys dėl paskolos sutarties ginčijimo teismui paduotas 2011-03-25, t. 2 b. l. 2). Atsakovas V. B. po paskolos sutarties pasirašymo tęsė bendradarbiavimo santykius bendro verslo klausimais su ieškovu L. K. ir ieškovo sūnumi D. K.. Be to, atsakovas V. B. patvirtino, kad dėl prieš jį panaudoto ekonominio ir psichologinio smurto nesikreipė į teisėsaugos institucijas nenorėdamas sugadinti santykių su ieškovu ir jo sūnumi. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar sandoris galėjo būti sudarytas dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo, išsamiai ištyrė CK 1.91 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – šalies, kuriai galbūt buvo grasinta ar kuriai padaryta įtaka, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, lytį ir kt., todėl plačiau dėl šio argumento nepasisako.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas susitarimas buvo akivaizdžiai nenaudingas atsakovui V. B., todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo šalių 2008-08-13 sudarytą paskolos sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą panaudojus prieš atsakovą V. B. ekonominį ir psichologinį spaudimą (CK 1.91 str.).

Paskolos sutartis sudaryta ne su UAB „Palangos spektras“, bet su atsakovu, todėl nepagrįstas apelianto V. B. apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas pretenzijas dėl piniginių sumų grąžinimo turėjo reikšti ne atsakovui, bet UAB „Palangos spektras“. Taip pat konstatuotina, kad atsakovo pozicija ginant jo galbūt pažeistą teisę yra nenuosekli – apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad sandoris sudarytas naudojant ekonominį ir psichologinį spaudimą (CK 1.91 str.), taip pat aplinkybę, kad sutartis sudaryta tik dėl akių (tariamas sandoris) (CK 1.86 str.). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (CK 1.137 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas reiškė reikalavimą pripažinti sandorį (paskolos sutartį) negaliojančiu, kaip sudarytą panaudojus prieš atsakovą ekonominį ir psichologinį spaudimą, atsakovas neneigia, kad piniginės lėšos buvo panaudotos verslui plėtoti, todėl paskolos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, nes esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas.

Dėl ieškovo L. K. apeliacinio skundo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Iš į bylą pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad ieškovas L. K. atstovui advokatui P. Ž. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 400 Lt (t. 1, b. l. 11, 37, 86), atstovui advokatui H. M. – 6 050 Lt (t. 1, b. l. 120, t. 2, b. l. 150), iš viso 7 450 Lt.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo L. K. ir jo atstovo advokato H. M. prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sumažino, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004-04-02 Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus, įvertinęs prašomą priteisti atstovavimo išlaidų dydį, bylos apimtį ir sudėtingumą, taip pat tai, kad ieškovo L. K. atstovas advokatas H. M. bylos procese dalyvauja ne nuo bylos iškėlimo, dalis teismo posėdžių neįvyko dėl ieškovo L. K. neatvykimo į teismo posėdį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis pirmosios instancijos teisme buvo sumažintas pagrįstai. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 2 p. nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, priteistinų ar ginčijamų turto ar pinigų sumų dydį ir kt. Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos ieškinio sumą (18 702,80 Lt), aplinkybę, kad civilinė byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, teisinės paslaugos teikiamos kompleksiškai, todėl visų ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Palangos miesto apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusIrma Čuchraj