Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, patikslintą ieškinį atsakovei O. A.dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys A. A., J. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas Remigijus Ilevičius teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė ji tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis nustatyta, kad V. A. vardu nuo (duomenys neskelbtini) įregistruoti 45 vnt. UAB „Gargždų plytų gamykla“ paprastųjų vardinių akcijų. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad V. A. mirė santuokoje, santuoka su O. A., gim. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini).

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad V. A. palikimo priėmimo faktai neregistruoti. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad Turto bankas raštu kreipėsi į Klaipėdos rajono 1-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į 2019 m. sausio 8 d. mirusiojo V. A. vardu registruotą turtą, t. y. 45 vnt. UAB „Gargždų plytų gamykla“ paprastųjų vardinių akcijų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Pažymėtina, kad palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe.

Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal tuo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio nuostatas, turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mirusysis V. A. paveldimą nekilnojamąjį turtą įgijo santuokos metu su atsakove O. A. Bylos duomenimis ir pagal atsakovės paaiškinimus nustatyta, kad įgyjant minimą turtą atsakovė O. A. nedalyvavo, nežinojo ir savo lėšomis, darbu ar kita pagalba neprisidėjo. Atsakovė ir tretieji asmenys dėl šio turto pavedėjimo į notarą nesikreipė ir nurodė, kad neketina kreiptis ateityje. Nors akcijos ir yra įgytos santuokos metu, tačiau atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes ir nuomonę, pripažintinos asmenine V. A. nuosavybe. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškinys tenkintinas ir nustatytina, kad V. A. santuokos metu įgijo ir valdė 45 vnt. UAB „Gargždų plytų gamykla“ paprastųjų vardinių akcijų asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį šioje byloje ir nesant byloje duomenų apie priešpriešinius atsakovės reikalavimus, žyminis mokestis minėtoje byloje nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad 45 vnt. UAB „Gargždų plytų gamykla“, į. k. 110698387, paprastųjų vardinių akcijų asmeninės nuosavybės teise priklausė V. A., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.