Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-07-11 · Byla Nr. TS-86-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-11
Bylos Nr.
TS-86-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16390-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
V. B.
Byla Nr. TS-86-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16390-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 11 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. RV-23-4909 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 20 d., pabaiga – 2024 m. kovo 20 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 8 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-4909 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta mažėjanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba. Komisija nurodė, kad įkalinimo įstaigoje nuteistasis nėra pažeidęs vidaus tvarko taisyklių, nebaustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose ir užsiėmimuose. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Bernatavičienė skundžia Komisijos nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam V. B.. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisija įvertino ne visas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Prokurorė atkreipia dėmesį, jog V. B. buvo taikytas nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis ignoravo teismo paskirtus įsipareigojimus, elgėsi netinkamai ir buvo pasiųstas atlikti jam paskirtą bausmę. Taip pat prokurorė pažymi, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų ir nors yra dirbantis bei remiamas artimųjų, tačiau savo finansinius įsipareigojimus dengti vengia, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Prokurorė skunde pažymi, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis (nuo 2 metų neatlikta bausmės dalis yra 9 mėnesiai 12 dienų) šiuo metu dar yra pakankamai didelė ir Komisijos padaryta išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, nepagrįsta. Prokurorės vertinimu, Komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę bus sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę numatytą bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, jei tokia rizika nustatyta aukštesnė nei žema. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką įvertinimui svarbu nustatyti ar nuteistasis savo nusikalstamą elgesį kreipia išimtinai teigiama linkme, toks vertinimas grindžiamas nuteistojo elgesio analize viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, neišskiriant pavienių laisvės atėmimo bausmės atlikimo tarpsnių. Skundo nagrinėjimo kontekste įvertinama tai, kad V. B. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri leidžia spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau kaip jau aptarta, tai nėra absoliutus pagrindas šio instituto taikymui, reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą ir tik nustačius šių dviejų pagrindų visumą galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, kas pažymėtina taip pat nėra absoliuti pareiga, nes ar yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui sprendžiama kiekvienu atveju individualiai.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką vis dar yra vertinama kaip vidutinė, ir nors Komisija savo nutarime pasisakė, jog ši rizika yra su mažėjimo tendencija, tai nepaneigia fakto, jog vidutinės rizikos pokytis nestebimas nuo prieš tai atliktų dviejų vertinimų. Tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant. Vis tik, nagrinėjant prokurorės skundą, sutinkama su skunde nurodytu motyvu, jog Komisija svarstydama lygtinio paleidimo klausimą įvertino ne visas šiam klausimui nagrinėti svarbias aplinkybes, nes jau kaip matyti iš nuteistojo V. B. nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, nustačius, jog ji nėra kintanti, tai jau nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, nes rizikos pokyčio nebuvimas suponuoja išvadą, kad nuteistasis ir nesistengia savo elgesio koreguoti išimtinai teigiamai. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų nuteistojo elgesyje vis dar stebima net septyniolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie pataisos proceso metu ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti koreguojami, tuo labiau, kad atlikus nuteistojo vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys, todėl nuteistasis savo išskirtinai teigiamu elgesiu turėtų koreguoti dinaminius kriminogeninius veiksnius.

Tai, kad Komisija savo nutarime kaip išskirtinai teigiamas ir lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, išskyrė nuteistąjį charakterizuojančius veiksnius – tai, jog nuteistasis dirba, nebaustas drausmine tvarka, buvo vieną kartą skatintas, bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teismo vertinimu nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, kadangi šios aplinkybės nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tik atskleidžia, jog jis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Kartu atkreiptinas dėmesys, ir sutinkama su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis V. B. turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos vengia vykdyti. Tai pagrindžiama byloje esančia Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. kovo 7 d. pažyma Nr. NFP-23-156, iš kurios matyti, jog nuteistojo atžvilgiu yra aktualus vykdomasis patvarkymas, pagal kurį jis privalo sumokėti 29555 Eur, tačiau kaip matyti priverstinai išieškota yra 239 Eur, o savarankiškai sumokėjęs nuteistasis yra tik 5 Eur. Įvertinus tai, kad nuteistasis yra dirbantis, o kartu ir finansiškai remiamas mamos bei draugo, toks nuteistojo abejingas požiūris į turimus finansinius įsipareigojimus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia, kad jis nėra linkęs prisiimti atsakomybės dėl savo priešingų teisei veiksmų rezultatų, o tai nesudaro pagrindo, kad manyti, kad nuteistasis jau yra pasimokęs iš ankstesnio patyrimo ir yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais.

Teismas sutikdamas su prokurorės skundu pažymi ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo V. B. atžvilgiu teismas jau ankščiau buvo parodęs pasitikėjimą, tai yra jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau V. B. bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilaikė jam taikomų ribojimų, dėl ko bausmės vykdymo atėjimas buvo panaikintas ir V. B. buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Todėl teismas vertindamas visas lygtiniam paleidimui aktualias aplinkybes jas privalo vertinti išskirtinai atidžiai, kadangi lygtinis paleidimas yra analogiškas teismo pasitikėjimas nuteistuoju, kaip ir taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma, aptarta aukščiau, teismui neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti vykdomas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Taigi, iš aukščiau aptartų duomenų negalima daryti išvados, jog šiuo metu nuteistojo V. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi todėl konstatuotina, kad materialusis lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindas nenustatytas. Sutikdamas su prokurore teismas įvertina ir formalųjį pagrindą – likusią neatliktos bausmės dalį. Bausmės tikslas – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą yra sietinas su tuo, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas tinkamai individualizuota bausme, užtikrinant visuomenės interesus, be to nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirtini tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas, pataisos įstaigoje, neabejotinai prisideda prie šio proceso. Teismo vertinimu, nuteistojo V. B. neatliktos bausmės dalis – 9 mėnesiai ir 12 dienų ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, pataisos įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo V. B. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. RV-23-4909 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam V. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė