- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-397-387-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01398-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Vitalija Norkūnaitė, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- R. Č.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.3Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-397-387/2014
Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01398-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.3.
2014 m. gegužės 13 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. gynėjo advokato E. R. apeliacinį skundą dėl 2014-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nubaustas 10 MGL, t. y. 1300 Lt, bauda.
Kardomoji priemonė, kol įsiteisės nuosprendis, palikta ta pati – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. nuteistas už tai, kad iš rankinės pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2013-06-07 apie 17.50 val. prekybos centre „Norfa“, esančiame Ukmergės g. 298 Vilniuje, iš mažametės A. L. rankinės pagrobė svetimą turtą - 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy mini, priklausantį J. L. ir taip padarė jai 250 Lt žalą.
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu nuteistojo gynėjas advokatas (toliau - pareiškėjas) prašo panaikinti 2014-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir nutraukti bylą R. Č. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad nuosprendis priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus bylos faktines aplinkybes, pažeidžiant įrodinėjimo principus, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą bei nukrypus nuo teismų praktikos. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nuteistojo objektyviosios pusės veiksmus, analizuodamas byloje esančius įrodymus. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuteistasis sistemingai tvirtino, jog mobilųjį telefoną rado parduotuvėje, žaislų ir laisvalaikio prekių skyriaus lentynoje. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris neginčijamai ir objektyviai nustatytų, jog R. Č. pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiosios rankinės. Priešingai, nukentėjusioji grįžusi namo tiesiog konstatavo, jog grįžus namo telefono jau nebebuvo. Tuo tarpu jos mama pareiškime nurodė, jog dukra pastebėjo, kad jai iš rankinės buvo pagrobtas mobilusis telefonas, nors pati nukentėjusioji to nenurodė. Pareiškėjo teigimu, tą aplinkybę, kad R. Č. nepagrobė mobiliojo telefono iš nukentėjusiosios rankinės patvirtina iš liudytojų D. M. bei V. L. parodymai, kur jie nurodo, jog vaizdo įraše šalia nukentėjusiosios buvo užfiksuoti visai kiti vyrai, niekaip nesusiję su nuteistuoju.
Pareiškėjo nuomone, pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įrodinėjo, kad R. Č. veiksmai pasireiškė kaip vagystė, bet pripažino jį kaltu dėl kišenvagystės padarymo. Pasak pareiškėjo, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad mobilusis telefonas nebuvo parduotas, užstatytas lombarde ar kitaip perleistas – jis buvo grąžintas nukentėjusiajai. Taip pat nėra pagrindo abejoti nuteistojo parodymais, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jog jis visą valandą laukė, kad į telefoną kas nors paskambintų. Vėliau įsidėjo į jį savo SIM kortelę, siekdamas paskambinti nukentėjusiajai ar jos telefone esančiais numeriais, tačiau telefono klaviatūra užsiblokavo. Pareiškėjo teigimu, teismų praktikoje tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip vagystė arba radinys, todėl manytina, kad apylinkės teismas turėjo įvertinti nuteistojo veiksmus šiuo aspektu. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes (R. Č. telefoną rado parduotuvėje; bandė jį grąžinti laukdamas skambučių, o vėliau įdėdamas į jį savo SIM kortelę; neperleido jo tretiesiems asmenims), leidžia daryti išvadą, jog jis neįvykdė vagystės o tik įgijo radinį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, teismui nustačius, jos R. Č. veiksmuose yra vagystės sudėtis, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl telefono vertės. Pareiškėjas pažymi, kad į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog telefono Samsung S5570 Galaxy mini vertė be papildomos įrangos yra 80-110 Lt, t. y. nesudaro 1 MGL. Taigi, įvertinus bylos aplinkybes bei nustačius, jog R. Č. veiksmuose yra vagystės sudėtis, atsižvelgiant į tai, kad daikto vertė yra mažesnė nei 1 MGL, o byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2, 3 d. d., jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 50 str. Pasak pareiškėjo, šis klausimas buvo keliamas bylos nagrinėjimo metu, tačiau apylinkės teismas dėl to nepasisakė.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė -atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai įvertino nuteistojo R. Č. veiksmus kaip kišenvagystę bei pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 str. 2 d.
Baudžiamosios teisės teorijoje kišenvagyste laikoma tokia kaltininko veika, kai jis viešoje vietoje pagrobia svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Šiuo atveju, siekiant kvalifikuoti asmens veiksmus pagal BK 178 str. 2 d., būtina nustatyti visus tris požymius: 1) veika padaryta viešoje vietoje; 2) pagrobiamas svetimas turtas; 3) šis turtas pagrobiamas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, jog svetimas turtas buvo pagrobtas iš nukentėjusiosios rankinės. Pripažindamas R. Č. kaltu dėl kišenvagystės padarymo, pirmos instancijos teismas vadovavosi nukentėjusiųjų A. L. ir J. L. bei liudytojo V. L. parodymais, kurių teigimu po pokalbio su mama nukentėjusioji A. L. įsidėjo savo mobilųjį telefoną į rankinę. Pažymėtina, kad nurodydami pastarąją aplinkybę nukentėjusioji J. L. bei liudytojas V. L. vadovavosi tik prekybos centre „Norfa“ peržiūrėtu vaizdo įrašu, kuriame, pasak jų, buvo užfiksuota kaip jų dukra po pokalbio įsidėjo telefoną į rankinę. Tuo tarpu pasak liudytoju apklausto, prekybos centro „Norfa“ apsaugos darbuotojo, D. M., žiūrėjusio vaizdo įrašą kartu su pastaraisiais asmenimis, vaizdo įraše nesimatė kur po pokalbio A. L. padėjo telefoną – ar ant lentynos, ar į rankinuką. Taip pat nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, jog aptariamame vaizdo įraše nuteistasis nei karto nebuvo užfiksuotas šalia A. L.. Šią aplinkybę patvirtino tiek liudytojai D. M. ir V. L., tiek nukentėjusioji J. L.. Tą patį nurodė ir nukentėjusioji A. L., kurios teigimu ji nuteistojo parduotuvėje apskritai nematė. Tuo tarpu siekdamas įvykdyti kišenvagystę kaltininkas neišvengiamai tam tikru momentu turėjo būti labai arti nukentėjusiosios. Nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgtina ir į tai, kad jau pačios pirmos apklausos metu nuteistasis teigė radęs mobilųjį telefoną kaip tik tame parduotuvės skyriuje, kuriame lankėsi ir su savo mama kalbėjosi nukentėjusioji. Savo parodymus R. Č. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, iš karto nurodydamas vietą, kurioje, jo teigimu, gulėjo mobilusis telefonas.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog R. Č. veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. (kišenvagystė), nesant byloje pakankamai įrodymų neginčytinai patvirtinančių, jog jis pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiosios rankinės.
Neinkriminuojant nuteistajam R. Č. vagystę kvalifikuojančio požymio- kišenvagystės, keičiasi jo veiksmų teisinis vertinimas.
Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, laikytina nustatytu, kad R. Č. 2013-06-07 apie 17.50 val. prekybos centre „Norfa“, esančiame Ukmergės g. 298 Vilniuje, radęs mobilųjį telefoną Samsung Galaxy mini, priklausantį J. L., neteisėtai jį užvaldė.
Apeliacinio skundo argumentas, jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. Č. neįvykdė vagystės, o tik įgijo radinį, teisėjų kolegijos vertintinas kaip prieštaraujantis susiformavusiai teismų praktikai nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar turtas yra svetimas, ar pripažįstamas bešeimininkiu, labai svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat atskleisti kaltininko tyčios turinį. Pažymėtina, kad vagyste pripažįstama veika, kai kaltininkas užvaldo laikinai be priežiūros esantį turtą. Bešeimininkiu turtu nepripažįstami daiktai, kurie kažkieno neapdairiai palikti žmonių lankymosi ar darbo vietose. Tai gali būti prekybos centre, kavinėje, teatre, poliklinikoje, kazino ir kitose vietose, kur rastus lankytojų daiktus galima perduoti saugoti tas vietas prižiūrintiems asmenims (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-119/2013). Nagrinėjamu atveju mobilusis telefonas nuteistojo buvo rastas viešoje žmonių lankymosi vietoje – prekybos centre, kur R. Č. turėjo visas galimybes perduoti rastą daiktą apsaugos darbuotojams. R. Č. teiginys, jog jis nepasitikėjo apsaugos darbuotojais ir dėl to telefoną pasiėmė sau, teismo vertintinas kaip gynybinė pozicija, dėl to atmestinas. Šis nuteistojo teiginys tėra tik niekuo nepagrįsta subjektyvi R. Č. nuomonė. Radęs neapdairiai paliktą telefoną prekybos centro teritorijoje, jis neturėjo jokio pagrindo laikyti jį bešeimininkiu turtu ir užvaldyti. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo užvaldo ne bešeimininkį, bet be priežiūros paliktą svetimą turtą, tokiais veiksmais nutraukdamas teisėtą savininko disponavimą šiuo turtu, kaltininko veika atitinka vagystės požymius.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu, o ne pagal bendrai patirtą žalą, kuri paprastai būna didesnė. Tik teisingai nustačius turto vertę, galima patikrinti, ar nuteistojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, ar administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 str. 1 d. asmuo traukiamas nustačius, kad pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą. Tuo atveju, jei pagrobto turto vertė viršija 1 MGL dydžio sumą, bet ne viršija 3 MGL dydžio sumos, kaltininkas atsako pagal BK 178 str. 4 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. Č. pagrobė J. L. priklausantį 250 Lt vertės turtą. Pažymėtina, kad nustatydamas pastarojo turto vertę, apylinkės teismas vadovavosi vien nukentėjusiosios žodžiais, kuri jau rašydama pareiškimą nurodė, jog iš jos dukros pagrobto mobiliojo telefono vertė yra 250 Lt. Jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pastarąją turto vertę, byloje nėra. Akcentuotina, kad byloje esanti 2011-07-08 Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis tik patvirtina, jog 2011-07-08 J. L. įsigijo naują mobilųjį telefoną Samsung Galaxy mini S5570 už 585 Lt (b. l. 96), tačiau beveik per dvejus metus vartojimo mobiliojo telefono vertė natūraliai mažėjo. Pačios nukentėjusiosios A. L. teigimu, veikos padarymo metu jos mobilusis telefonas buvo apdaužytas ir truputį apibraižytas (b. l. 103). Taigi akivaizdu, kad nurodydama pagrobto turto vertę, nukentėjusioji J. L. vadovavosi tik savo subjektyvia nuomone. Tuo tarpu byloje esančiame 2013-12-02 UAB „ Nauja elektronikos karta“ rašte yra nurodoma visai kita naudoto Samsung S5570 Galaxy mini rinkos kaina (b. l. 95). Pastarajame dokumente pažymima, kad naudoto Samsung S5570 Galaxy mini, pilnos komplektacijos, geros būklės rinkos kaina yra nuo 100 Lt iki 120 Lt. Tuo tarpu nepilnos komplektacijos, geros būklės naudoto Samsung S5570 Galaxy mini rinkos kaina yra nuo 80 Lt iki 100 Lt. Tame pačiame rašte nurodoma, kad naudoto Samsung S5570 Galaxy mini rinkos vertė nuo 2013 m. pradžios krito iki 10 procentų (b. l. 95). Tai reiškia, kad maksimali pagrobto turto rinkos kaina veikos padarymo dienai galėjo tik šiek tiek viršyti 100 Lt sumą. Analogiška išvada darytina ir įvertinus byloje esančių skelbimų dėl naudoto Samsung S5570 Galaxy mini pardavimo turinį (b. l. 124-127), kurie kaip ir minėtas 2013-12-02 UAB „ Nauja elektronikos karta“ raštas, teisėjų kolegijos laikytini tinkamais pagrobto turto rinkos kainos nustatymo šaltiniais. Taigi akivaizdu, kad pagrobimo dienai iš A. L. pagrobto naudoto mobiliojo telefono Samsung S5570 Galaxy mini rinkos kaina nesudarė 1 MGL dydžio sumos, todėl jo veiksmai nekvalifikuotini kaip baudžiamasis nusikaltimas ar nusižengimas (BK 190 str.). Konstatuotina, kad tokiuose R. Č. veiksmuose yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. požymių.
Esant šioms aplinkybėms, 2014-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, kad nuteistasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių( BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Nustačius, kad R. Č. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių (ATPK 50 str.), jo atžvilgiu pradėtina administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d. bei 329 str.1d. 1p. teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
nuteistojo R. Č. gynėjo advokato E. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendį, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu pagal BK 178 str.2d. ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Priimti šioje byloje naują nuosprendį. R. Č. pagal BK 178 str.2d. išteisinti jam nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.
Panaikinti R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
R. Č. atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 50 str.