- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- e2YT-12463-1184/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04127-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Pareiškėjas
- Č. G.
- Suinteresuotas asmuo
- L. G., J. Š., VĮ Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. G., J. Š., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Č. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo, pareiškėjo, sutuoktinė G. G.. Santuokoje jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgiję butą, esantį P(duomenys neskelbtini), kuris registruotas pareiškėjo vardu. Po sutuoktinės mirties, jis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes pasiliko ir toliau gyventi būste, kuriame kartu su žmona iki sutuoktinės mirties gyveno. Jis ir toliau būstą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, rūpinosi kaip savo turtu. Sutuoktinė testamento sudariusi nebuvo. Kadangi po palikėjos mirties jis į notarą nesikreipė, pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys – jų dukros L. G. ir J. Š. į notarą taip pat nesikreipė, palikimo priimti nepretenduoja (el. medž. l. 1-3).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos G. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos G. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Č. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (el. medž. l. 7-9).
4. Suinteresuoti asmenys L. G. ir J. Š. savo atsiliepimuose į pareiškimą su pareiškimu sutiko, nurodė, kad į mamos G. G. palikimo dalį nepretenduoja, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (el. medž. l. 16-17).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Č. G. (duomenys neskelbtini) susituokė su G. G., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjui ir G. G. santuokoje gimė vaikai – J. G. (santuokinė pavardė – Š.), gimusi (duomenys neskelbtini), ir L. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog santuokos metu 1992 m. liepos 9 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7-8569 pagrindu pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 buvo įsigytas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjo Č. G.vardu. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų G. G. palikimo priėmimo faktų. Iš byloje pateiktų UAB „Viena sąskaita“ apmokėjimo išrašų matyti, kad Č. G. ir toliau rūpinosi paliktu turtu – po palikėjos mirties buvo mokama už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas.
6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
7. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjas Č. G. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
8. G. G. testamento nepaliko, o mirusiosios sutuoktinis Č. G. po palikėjos mirties priėmė mirusiosios sutuoktinės palikimą, nes jis ir toliau pasiliko gyventi judviejų kartu įsigytame būste, toliau rūpinosi turimu nekilnojamuoju turtu bei naudojosi kitais kilnojamaisiais daiktais, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. Č. G. turto priėmimas po sutuoktinės G. G. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kiti įstatyminiai palikėjos G. G. įpėdiniai (suinteresuoti asmenys J. Š. ir L. G.) per įstatymo nustatytą laikotarpį dėl palikimo priėmimo į notarų biurą taip pat nesikreipė, byloje sutiko su jų tėvo pareikštu pareiškimu, todėl darytina išvada, jog jiems priklausantis palikimas pagal įstatymą po G. G. mirties buvo (yra) nereikalingas.
10. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjas paveldėjo praktiškai pradėjęs valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Č. G., gimęs (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinės G. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.