Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 50 (penkiasdešimties) eurų dydžio bauda;

pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį – 1020 (vieno tūkstančio dvidešimties) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. B. paskirta galutinė nuobauda – 1020 (vieno tūkstančio dvidešimties) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 21 straipsnio 4 dalimi ir 313 straipsnio 4 dalimi, J. B. paskirta 1020 (vieno tūkstančio dvidešimties) eurų bauda pakeista 170 (vieno šimto septyniasdešimties) valandų trukmės nemokamais viešaisiais darbais, įpareigojant J. B. nemokamus viešuosius darbus atlikti per 1 (vienerius) metus nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nubaustas už tai, kad 2016 m. vasario 1 d., apie 11.52 val., J. Basanavičiaus g. 26 Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė pristabdžiusį automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais veiksmais J. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliacinis skundas paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį gerinančiais pagrindais, naujų įrodymų byloje tirti neprašoma, keliami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimo ir nuobaudos skyrimo klausimai, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Šiame procese apeliantas sutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau ginčija kvalifikavimą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo J. B. veiksmus tiek pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tiek pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga įrodyta, kad J. B. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir pasitraukė iš įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pažeidimų padarymą pagrindžia rašytinė bylos medžiaga, o būtent: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-ios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio tarnybiniais pranešimais (b. l. 7), išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 8), eismo įvykio vietos schema, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 10), rašytiniu V. K. paaiškinimu (b. l. 11), rašytiniu O. K. paaiškinimu (b. l. 12), nuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (b. l. 21) bei kita byloje esančia medžiaga.

Apygardos teismo vertinimu, apelianto nurodomi argumentai, kuriais asmuo ginčija (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje uždrausto pažeidimo padarymą, yra atmestini. Apelianto nurodomi teiginiai apie tai, kad BMW vairuotojas įvykio metu buvo labai piktas, jo riksmas, agresyvi reakcija išgąsdino J. B., išmušė jį iš vėžių ir privertė pasitraukti iš įvykio vietos vertintini tik kaip gynybinė pozicija. Ši aplinkybė neturi jokios įtakos pasitraukimo iš įvykio vietos faktui, kuris yra užfiksuotas objektyviais bylos duomenimis. Analogiškai teismas vertina ir J. B. nurodomą argumentą apie tai, kad BMW vairuotojo važiavimą pastatyti automobilį į kitą vietą, apeliantas įvertino kaip išvažiavimą iš įvykio vietos. Subjektyvus apelianto požiūris į kito asmens veiksmus šiuo atveju niekaip nelemia jo veiksmų kvalifikavimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. B. suvokė savo veiksmus ir sąmoningai pasirinko pasitraukti iš įvykio vietos.

Apeliaciniu skundu J. B. ginčija paskirtą nuobaudą, nurodydamas, kad ji yra per griežta. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta 170 valandų trukmės viešųjų darbų nuobauda, tačiau prašo sutrumpinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 metams terminą.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą ir visapusiškai atsižvelgė į aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui. Teismo paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų pažeidimų pavojingumą ir išreiškia tinkamą nuobaudos individualizavimą konkretaus asmens atžvilgiu. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, jog byloje nenustatyta administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nepaisant to, kad J. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad labai gailisi dėl padarytų pažeidimų, tačiau ši aplinkybė pagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi tokia pozicija nėra pagrindžiama jokiais kitais bylos duomenimis. Tiek duodamas paaiškinimus apie eismo įvykį (b. l. 17), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 25) J. B. neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi, tik išdėstė faktus bei savo gynybinę versiją apie eismo įvykį. Iš asmens pozicijos matyti, kad apeliantas suvokia ir pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, tačiau nuoširdus gailėjimasis, kas pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra nustatytas jokiais konkrečiais duomenimis. Apygardos teismas neįžvelgia ir jokių kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pabrėžtina, kad apelianto nurodomas faktas, jog jis vairuoja 2,5 metų yra įvertinamas apygardos teismo, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu neturi būti vertinama kaip apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Priešingai – žinodamas, kad neturi pakankamai vairavimo įgūdžių ir patirties, dalyvaudamas eisme vairuotojas turi elgtis itin atsakingai ir atsargiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas per šį trumpą laikotarpį padarė ne vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą, tarp jų ir itin pavojingus visuomenei (2015 m. vasario 7 d. važiavo per sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui, po trijų dienų, vairavo automobilį, būdamas neblaivus). Visa tai liudija ir apie jo, kaip vairuotojo, abejingumą Kelių eismo taisyklėms ir visuomenės saugumui, o tai itin svarbu individualizuojant nuobaudą, paskirtą už nagrinėjamą pažeidimą. Apeliaciniame skunde J. B. nurodo ir tai, kad eismo įvykiu nepadarė žalos kitiems asmenims, tačiau tai taip pat nešvelnina asmens atsakomybės, tačiau rodo, kad jis suprato savo neteisėto elgesio pavojingumą ir galimus padarinius.

Apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad po administracinio teisės pažeidimo padarymo praėjus vos savaitei, J. B. padarė dar vieną tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, taip pat saugaus eismo keliais srityje: 2016 m. vasario 8 d., vairuodamas automobilį ir važiuodamas pasirinktu greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio vingyje nesugebėjo suvaldyti vairuojamo automobilio, nesulėtinęs važiavimo greičio ir nesustojęs, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkdamas į gatvės kraštą žyminčius bortelius, juos išvertė ir sugadino vairuojamą automobilį (b. l. 6). Apygardos teismo vertinimu, J. B. paskirta nuobauda negali būti vertinama kaip per griežta. Pirmosios instancijos teismas paskyrė asmeniui (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – vidurkį (4 metus), nors šioje byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taigi J. B. galėjo būti paskirta ir ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Teismo požiūriu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje aktualių aplinkybių visumą, atsižvelgė į tai, kad asmuo, nors ir turintis trumpą vairavimo stažą, tačiau dėl KET pažeidimų administracine tvarka baustas jau ne kartą, turi galiojančių nuobaudų. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. B. praeityje jau buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų laikotarpiui (b. l. 5), tačiau tokios trukmės terminas nepadarė pakankamos teigiamos įtakos asmeniui. Už ATPK pažeidimą skiriama nuobauda neturi būti formali, ji turi daryti realų poveikį nubaustajam. Šioje situacijoje būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra efektyviausia nuobaudos rūšis, kadangi ja tiesiogiai apribojama J. B. galimybė toliau daryti administracinius teisės pažeidimus KET srityje. Apeliantas padarė administracinius teisės pažeidimus, suvokdamas, kad jie gali sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taigi ir suprasdamas, kad tokiu būdu neteks galimybės dirbti, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, labai patikusį darbą. Apygardos teismas pažymi, kad asmeniniai, šiuo atveju – darbiniai interesai negali lemti teismo sprendimo dėl skiriamos nuobaudos griežtumo. Taigi nurodyta aplinkybė neturi įtakos teisiniam J. B. neteisėtų veiksmų kvalifikavimui ir paskirtinos nuobaudos dydžiui.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, J. B. paskirta nuobauda nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti apelianto J. B. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.