Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994-06-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams; 2) 1995-05-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 3) 1995-12-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams; 4) 1998-10-12 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d., 35 str. laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams; 5) 2001-10-29 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; 6) 2003-05-15 Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. bauda, kuri Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-01-08 nutartimi pakeista 8 parų areštu; kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Z. J. 2008 m. rugpjūčio 11 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 24.00 val., tikslesniu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su V. K. metu sudavė pastarajam kojomis ir rankomis nenustatytą skaičių smūgių į liemens sritį ir į galvą, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis momens srityje kairėje pusėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kuris komplikavosi smegenų koma, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, smegenų pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu, dėl ko V. K. 2008 m. spalio 7 d. mirė; tokiu būdu Z. J. tyčia nužudė kitą žmogų.

Kaltinamasis Z. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d. eidamas iš darbo, sutiko pažįstamą N. K. ir nuėjo pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur buvo jo motina A. K.. Ten pat dar buvo jo (Z. J.) brolis E. K., V. K., N. A.. Visi minėti asmenys miegojo, todėl N. K. pradėjo juos kelti ir raginti išgerti. N. K. su E. K. kažką gėrė iš „flakonų“. Po to N. A. paprašius duoti išgerti, tarp jos ir N. K. kilo konfliktas. Jis (Z. J.) pradėjo šaukti, kad N. A. nori veltui išgerti, o V. K. ėmėsi pastarąją ginti. Jo žodžiai sunervino, todėl sudavė sėdinčiam nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą ir liepė nešdintis. Po smūgio V. K. nukrito ant lovos, paskui užsidengė antklode, po to atsikėlęs kartu su N. A. išėjo. Po įvykio buvo kartą sutikęs N. A., kuri pasakė, kad V. K. yra ligoninėje. Z. J. neigia buvęs girtas, tvirtina su aukščiau minėtais asmenimis įvykio dieną negėręs, nukentėjusiojo su pagaliu nemušęs ir kojomis nespardęs.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad apie brolio V. K. mirtį sužinojo iš policijos, tačiau apie jo mirties aplinkybes nieko nežino. Nukentėjusysis paaiškino, kad V. K. gyveno asocialiai, kartais užsukdavo prašyti pinigų. Prašo tenkinti jo motinos (nukentėjusiosios, civilinės ieškovės) Ž. K. pareikštą civilinį ieškinį - 4 307 Lt turtinę žalą, kurią sudaro V. K. laidojimo išlaidos.

Liudytoja A. K. parodė, kad Z. J. yra jos sūnus. Paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d. buvo pas N. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten buvo kitas jos sūnus E. K., po to atėjo N. A. su sugyventiniu V. K., atsinešė alaus. Jai (A. K.) geriant alų, atėjo Z. J., kuris, tai pamatęs, pradėjo barti V. K., kad jis girdo motiną, sudavė nukentėjusiajam vieną kartą delnu į veidą ir išstūmė jį iš buto. Kartu su V. K. išėjo ir N. A.. Paskui išėjo ir Z. J.. Vėliau iš N. A. sužinojo, kad V. K. mirė nuo kraujo išsiliejimo ir plaučių uždegimo. Liudytoja paaiškino nesupratusi, ar įvykio metu Z. J. buvo girtas.

Liudytoja N. K. parodė, kad pažįsta Z. J., su juo santykiai normalūs, draugiški. 2008 m. vasaros pabaigoje su E. K., N. A., V. K. gėrė burnos skalavimo skystį prie Aušros vartų, Vilniuje. Ten sutiko V. K. ir N. A.. V. K. paprašė, kad ji leistų pernakvoti savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl visi kartu ten nuėjo. V. K. su N. A., ateidami kiek vėliau, atsinešė burnos skalavimo skysčio, kurį visi kartu gėrė, paskui apsvaigo ir užmigo. Apie vidurnaktį į butą atėjo Z. J., pasakė, kad čia ne nakvynės namai ir išvarė V. K. su N. A. iš buto. V. K. prieš išeidamas dar paprašė duoti antklodę. Z. J. V. K. nemušė. Kai vėliau sutiko N. A., ji pasakė, kad V. K. dar prieš šį įvykį buvo sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b.l. 77) ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b.l. 79-80), N. K. patvirtino, kad Z. J. mušė V. K. (dėl bute buvusios tamsos negalėjo pasakyti, kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė). Perskaičius šiuos parodymus teisiamajame posėdyje, N. K. teigė, jog tokius Z. J. kaltinančius parodymus davusi dėl to, kad policijos pareigūnai ją prigirdė ir liepė duoti tokius parodymus. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu būtent Z. J. ji atpažino kaip asmenį, kuris sumušė nukentėjusįjį V. K. (t. 1, b.l. 81-82).

Liudytoja N. A. parodė, kad 2008 m. rugpjūtį (tikslios dienos nepamena, bet teisinga data yra ta, kuri užfiksuota byloje), su sugyventiniu V. K. sutiko pažįstamą N. K., kuri pasikvietė pas save į svečius. Namuose pas N. K. (ji gyvena prie Aušros vartų g., Vilniuje) dar buvo ir jos sugyventinis. Visi keturi (N. A., V. K., N. K. ir jos sugyventinis) išgėrė du ar tris „flakonus“ (odekoloną). Paskui atėjo nepažįstamas vyriškis (kaip vėliau sužinojo – Z. J.) ir supyko ant visų, kad jie geria, pradėjo rėkti, trenkė V. K. rankomis, paskui sudavė smūgius kojomis – mušė kažkur į galvą, pilvą, kojas. Po to V. K. susisupo į pledą, ji kartu su nukentėjusiuoju išėjo iš buto ir paskui miegojo parke prie Aušros vartų. Ryte V. K. dejavo, kad jam bloga, todėl ji iškvietė greitąją pagalbą. Be to, liudytoja parodė, kad prieš dvi – tris dienas V. K. buvo sumuštas kitų asmenų, tačiau dėl to sveikatos pablogėjimu nesiskundė.

Be kaltinamojo, liudytojų parodymų V. K. nužudymo aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b.l. 33-37) patvirtina, kad nužudytajam V. K. ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, kietais bukais daiktais galvoje padaryti sužalojimai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, sukėlusiu nukentėjusiojo mirtį dėl muštinių žaizdų momens srityje kairėje pusėje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kas komplikavosi smegenų koma, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, smegenų pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti praėjus ne trumpesniam kaip para laikotarpiui iki nukentėjusiojo paguldymo į ligoninę.

Ekspertė Nadežda Jegorova patvirtino šią specialisto išvadą ir nurodė, kad po galvos sumušimo nukentėjusysis kurį laiką dar galėjo judėti. Sužalojimų, būdingų savigynai ar griuvimui, nenustatyta, tačiau neatmetė galimybės, kad sužalojimas viršugalvyje galėjo atsirasti griūvant, kadangi ekspertizės metu įvykio aplinkybės nebuvo tiksliai žinomos.

Nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. buvo sužalotas 2008 m. rugpjūčio 11 d., apie 20-24 val., į ligoninę paguldytas 2008 m. rugpjūčio 12 d., tarp 14-16 val. (t. 1, b.l. 22), t.y. maždaug paros laikotarpyje. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. sužalojimo momentas (valandomis) objektyviai nėra tiksliai nustatytas, teismas mano, jog teismo medicinos specialisto išvados apie mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo laiką neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad būtent Z. J., mušdamas į galvą, mirtinai sužalojo V. K.. Tai patvirtina aukščiau šiame nuosprendyje išdėstyti liudytojos N. A. parodymai, iš dalies – paties kaltinamojo parodymai, jog kilus konfliktui jis smogė V. K. į veidą (galvą). Apie tai, kad Z. J. mušė V. K., ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytoja N. K.. Būtent šiais jos parodymais tikėtina, nes minėta liudytoja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, patikimai paaiškinančių, kodėl pakeitė Z. J. kaltinančius parodymus ir ėmė neigti netgi tai, ką patvirtino pats kaltininkas (t.y. kad jis smogė nukentėjusiajam). Tai, kad V. K. mirties priežastimi tapo sužalojimai, kuriuos jam padarė ne kas nors kitas, o Z. J., rodo ir įvykio dieną kartu buvusių asmenų (liudytojų A. K., N. K.) parodymai, jog V. K. su jais bendravo, gėrė svaigiuosius gėrimus, sveikata nesiskundė. Pažymėtina, kad tai patvirtino ir artimiau su nukentėjusiuoju bendravusi liudytoja N. A., buvusi su juo ne tik įvykio metu, bet ir po įvykio, iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytas V. K. sužalojimų pobūdis, kilmė, jų padarymo mechanizmas taip pat atitinka kitais įrodymais nustatytus faktinius duomenis, patvirtinančius Z. J. kaltę. T.y. nukentėjusysis buvo sužalotas kietais bukais daiktais, kuriais gali būti kojos, rankos kumščiai. Atsižvelgiant į tai, kad Z. J. neigia smūgiavęs lazda, o šis įrankis nesurastas (ir nenustatytas), iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog V. K. buvo mušamas ne tik kojomis ir rankomis, bet ir lazda. Be to, nėra patikimai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau kaip penki smūgiai į galvą, todėl, remiantis teismo medicinos specialisto išvada, teismas konstatuoja, kad V. K. mirtį sukėlę galvos sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (smūgiais).

Taigi, daroma išvada, kad bylos įrodymų visuma apie įvykio eigos aplinkybes neginčijamai patvirtina Z. J. kaltę: kilus konfliktui, suduodamas kojomis ir rankomis, kaltinamasis padarė V. K. mirtį sukėlusius galvos sužalojimus, t.y. tyčia nužudė nukentėjusįjį V. K.. Tarp Z. J. veiksmų (smūgių sudavimo į gyvybiškai svarbią vietą – galvą) ir atsiradusių padarinių (V. K. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl už šias pasekmes kaltininkas turi atsakyti. Tokiu būdu Z. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d.

Spręsdamas bausmės paskyrimo kaltinamajam klausimą, teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Z. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis Z. J. neigia įvykio metu buvęs apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Z. J. neblaivumą, todėl teismas konstatuoja, kad Z. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas apsvaigus nuo alkoholio, iš kaltinimo šalintina. Kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Įvykdytas nusikaltimas yra labai sunkus, padaryta žala – neatlyginta. Kaltinamasis anksčiau yra šešis kartus teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatoma didesnė nei minimali riba, numatyta sankcijoje už šį nusikaltimą.

Vadovaujantis LR BPK 109 str., 115 str., nukentėjusiosios Ž. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, kurio dydis paremtas bylos dokumentais (t. 1, b.l. 54, 56), tenkintinas visiškai, priteisiant Ž. K. 4 307 Lt nužudytojo laidojimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

Z. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką ir kardomąjį kalinimą, skaičiuojant šį terminą nuo 2008 m. lapkričio 5 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti dienos.

Tenkinti civilinį ieškinį visiškai – priteisti iš Z. J. Ž. K. padarytą turtinę žalą – 4 307 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.