Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977-07-16 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas šešis kartus:

1) 1993-11-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str., 146 str. 2 d., 146 str. 2 d. 146 str. 3 d., 153 str. 1 d., 42 str. - laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams;

2) 1996-­07-02 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 3 d., 146 str. 3 d., 42 str. - laisvės atėmimu 3 metams, LR BK 43 str. tvarka galutinė bausmė paskirta 3 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) 1999-04-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 111 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams;

4) 2006-02-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str., 178 str. 2 d. – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda;

5) 2009-03-­06 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1metams. Vadovaujantis LR BK 64 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2006-02-15 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams su 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda. Iš įkalinimo vietos paleistas 2010-03-05, atlikus bausmę;

6) 2011-05-19 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnio numatytos veikos padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent:

jis, pagal 2003-05-26 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimą dėl alimentų nepilnamečiui vaikui išieškojimo, būdamas įpareigotas mokėti lėšas L. R. naudai sūnaus D. D., gim. 1999-08-13, išlaikymui kiekvieną mėnesį po 125 Lt nuo 2003-03-27 iki vaiko pilnametystės, nuo 2003-05-26, išskyrus Vilniaus teritorinėje darbo biržoje registravimosi laikotarpius nuo 2006-11-21 iki 2007-04-10, nuo 2007-10-30 iki 2008-04-30, nuo 2010-03-10 iki 2010-08-05, nuo 2011-02-15 iki 2011-05-05 ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpius nuo 2009-03-06 iki 2010-03-05 ir nuo 2011-11-12 iki šiol atliekančio bausmę, vengė šios pareigos, visiškai nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti ir neteikė kitos būtinos materialinės paramos. Tokiu būdu 2012-03-01 jo įsiskolinimas L. R. yra 8203,85 Lt. Pagal 2008-01-24 Vaikų išlaikymo fondo sprendimą Nr. 1.35-313 D. D. nuo 2008-01-15 kiekvieną mėnesį mokama po 125 Lt dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. J. D. 2012-03-26 įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra 6193,55 Lt, bendras išlaikymo įsiskolinimas yra 14397,40 Lt. Šiais veiksmais J. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis J. D. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai bei parodė, kad jis neturėjo galimybių mokėti išlaikymo sūnui Danieliui. Oficialiai išsituokus su buvusia žmona L. R., ji prašė geruoju teikti išlaikymą sūnui, bet jis neturėjo tokios galimybės, nes nedirbo. Nuo 2010 metų jis turi sugyventinę, su kuria augina vieną mažametį vaiką. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Apklausta liudytoja L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis J. D. yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo santuoka nutraukta prieš trylika metų, kai sūnui Danieliui buvo apie vienerius metus. Dabar jis mokosi 7 klasėje. J. D. sūnaus išlaikymui pinigų neteikė, vaiku visiškai nesirūpino bei jo neišlaikė, kartais pavaišindavo ledais. Liudytojai sūnų padėjo auginti seneliai bei Vaikų išlaikymo fondas jai kas mėnesį mokėjo po 125 litus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina J. D. pateiktų kaltinimų pagrįstumą.

1) 2008-01-15 L. R. kreipėsi į Garantinį ir vaikų išlaikymo fondą su prašymu mokėti išmoką vaikui D. D., gim. 1999-08-13 (b.l. 6);

2) antstolės Irenos Beliačic 2008-01-15 pažyma tvirtina, kad pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003-05-26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-362-02/2003 iš J. D. sūnaus D. D., gim. 1999-08-13, išlaikymui nustatyta mokėti po 125 Lt kas mėnesį. Nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008-01-15 išlaikymas nebuvo mokamas (b.l. 7);

3) 2008-01-24 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo sprendimu Nr. 1.35-313 buvo nutarta nuo 2008-01-15 mokėti D. D. 125 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį (b.l. 8);

4) antstolės Irenos Beliačic 2012-03-01 pažyma tvirtina, kad J. D. išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimas 2012-03-01 sudaro 14 397,40 Lt (b.l. 20).

5) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis J. D. verslo liudijimai išduoti nebuvo (b.l. 66);

6) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, J. D. neįgalumas nenustatytas (b.l. 68);

7) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus duomenimis J. D. socialinė pašalpa niekada nebuvo skirta (b.l. 70);

8) Lietuvos darbo biržos duomenimis, J. D. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: 2006-11-21 – 2007-04-10; 2007-10-30 – 2008-04-30; 2010-03-10 – 2010-08-05; 2011-02-15 – 2011-05-05.

Laikotarpiu nuo 2006-11-21 iki 2007-04-10 J. D. nedarbo socialinio draudimo išmokos nebuvo mokamos, darbo paieška nutraukta 2007-04-10, J. D. be pateisinamos priežasties neatvykus į darbo biržą.

Laikotarpiu nuo 2007-10-30 iki 2008-04-30 J. D. nedarbo socialinio draudimo išmokos nebuvo mokamos, jis dalyvavo profesinio mokymo programoje ir jam buvo išmokėta 435,69 Lt mokymosi stipendijų. Darbo paieška nutraukta 2008-05-01, J. D. įsidarbinus statybininku į UAB „Baltijos statybos projektai“.

Laikotarpiais nuo 2010-03-10 iki 2010-08-05 ir nuo 2011-02-15 iki 2011-05-05 J. D. nedarbo socialinio draudimo išmokos nebuvo mokamos, darbo paieška abejais laikotarpiais buvo nutraukta J. D. be pateisinamos priežasties neatvykus į darbo biržą (b.l. 72).

9) SODROS duomenimis, J. D. yra dirbęs tik laikotarpiu nuo 2008-05-16 iki 2008-05-28 (b.l. 112).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje yra įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra civilinė pareiga ir jos atsisakyti tėvai negali.

Lietuvos Respublikos BK 164 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma nevykdant pareigos pagal teismo sprendimą mokėti kas mėnesį periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą, neperduodant vaikui tam tikro turto arba šią pareigą vykdant tik iš dalies. Baudžiamąją atsakomybę sukelia tik sąmoningas (piktybinis) vengimas išlaikyti savo vaikus, t.y. kaltininkas žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialinę paramą vaikui ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, kaltinamasis, žinodamas, jog pagal teismo sprendimą privalo mokėti sūnaus išlaikymui po 125 Lt kas mėnesį, šios pareigos nevykdė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad laikotarpiu nuo išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, t.y. nuo 2003-05-26 iki šiol J. D. iš viso yra dirbęs tik dvi savaites, t.y. nuo 2008-05-16 iki 2008-05-28 (b.l. 112). Vilniaus darbo biržos duomenimis, jis tam tikrais laikotarpiais registravosi darbo biržoje, tačiau tris kartus darbo paieška jam buvo nutraukta, kadangi J. D. be pateisinamos priežasties neatvykdavo į darbo biržą registruotis (b.l. 72). L. R., neturėdama pakankamai lėšų išlaikyti nepilnamečio sūnaus, kreipėsi į Garantinį ir vaikų išlaikymo fondų administraciją ir jai iš vaikų išlaikymo fondo laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki 2011 m. rugsėjo buvo išmokėta 5 568,55 Lt (b.l. 3-5). Tokiu būdu, J. D. pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų buvo perkelta valstybei. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, J. D. neįgalumas, dėl kurio jam būtų apsunkinta galimybė dirbti, nustatytas nebuvo (b.l. 68).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo J. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir jo teiginys, jog jis nemokėjo išlaikymo, nes neturėjo darbo, paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, jog kaltinamasis net tris kartus iš darbo biržos buvo išbrauktas už neatvykimą registruotis, laikotarpiais nuo 2007-04-11 iki 2007-10-30, nuo 2008-05-01 iki 2009-03-06, nuo 2010-08-06 iki 2011-02-15, nuo 2011-05-06 iki 2011-11-12 nedirbo, įkalinimo vietoje nebuvo ir darbo biržoje nesiregistravo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei motyvus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. D. įvykdyta veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai, kadangi jis, žinodamas apie teismo sprendimu priteistą iš jo išlaikymą, ilgą laiką, t.y. daugiau kaip tris mėnesius, sąmoningai nemokėjo išlaikymo nepilnamečiui sūnui, nes vengė dirbti.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

J. D. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). J. D. buvo baustas administracine tvarka (b. l. 87-89), psichiatrijos ligoninėse nesigydė (b.l. 114; 117), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 115).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas šešis kartus, turi neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, teigiamų išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti, jam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-05-19 nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 9 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – keičiama į suėmimą (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 80-81).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., prie 2011-05-19 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, bei skirti J. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-10-11.

Į atliktos bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-05-19 nuosprendį.

J. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje bei suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.