Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. balandžio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu neatliko jokių valstybės tarnautojo funkcijų, tačiau atvykdamas į darbovietę neįvertino nuovargio po kelionės bei spiritizuotos arbatos poveikio. Teigia, kad policijos pareigūnai nenustatė, kad patalpose buvo vartojamas alkoholis, tačiau nustatė, kad pareiškėjas buvo neblaivus. Neginčija fakto, kad buvo neblaivus. Teigia, kad 2017 m. sausio mėnesio darbo apskaitos žiniaraštis įrodo, kad sausio 9 d. nebuvo darbo vietoje, neatliko savo darbo funkcijų. Mano, kad Komisija pateiktoje išvadoje, dėstydama, kad išnagrinėjusi visą medžiagą, nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties, prieštarauja savo pateiktam siūlymui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Akcentuoja, kad minėtos išvados pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neįžvelgė pareiškėjo veiksmuose piktnaudžiavimo tarnyba, todėl nėra teisinio pagrindo inkriminuoti įsakyme nurodytų teisės normų pažeidimo. Pažymi, kad neturi paskirtų galiojančių tarnybinių nuobaudų, nėra baustas anksčiau už tarnybinius nusižengimus, yra ne kartą skatintas už nepriekaištingą darbą.

Teigia, kad tarnybinė nuobauda paskirta tik dėl visuomenės reakcijos į žiniasklaidoje paskleistą ir melagingai aprašytą aplinkos apsaugos pareigūnų darbą ir jų daromus nusižengimus, tačiau iš policijos pareigūnų paaiškinimų matyti, jog dėl pareiškėjo veiksmų piliečių skundų nėra gauta. Akcentuoja, kad veiksmai realių neigiamų pasekmių nesukėlė, nekilo grėsmės viešajai tvarkai, saugumui ar pan.

Pažymi, kad proporcingumo principas reikalauja, jog sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir padariniams.

Patvirtina, kad pareiškėjas turėjo teisę į laisvą dieną, kuri jam buvo suteikta 2017-01-09. Mano, kad pareiškėjo pasirodymas darbo vietoje neblaiviam ne tarnybos metu vertintinas kaip valstybės tarnautojo etikos taisyklių nesilaikymas ne tarnybos metu. Pažymi, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus tarnybinėse patalpose ne darbo metu, nebuvo pakankamai padorus ir pavyzdingas kaip numato valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai.

Akcentuoja, kad nebuvo praleistas Tarnybinių nuobaudų taisyklėse nustatytas 5 darbo dienų terminas. Mano, kad Išvados turinys atitinka Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punkte nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017-02-09 įsakymo Nr. LP1-14 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. S.”, kuriuo S. S. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas S. S. yra karjeros valstybės tarnautojas, einantis (duomenys neskelbtini) pareigas. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ; aktuali akto redakcija galiojanti nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01). Teismas pažymi, jog sprendžiat, ar skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Dėl pagrindinių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų ir taisyklių

VTĮ 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (VTĮ 30 straipsnio 7 dalis).

VTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad: tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos; tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens; tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai (1 dalis); tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl valstybės tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus; kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų (netenka valstybės tarnautojo statuso). Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (2 dalis); tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (5 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad nusižengimas buvo padarytas 2017-01-09, o 2017-01-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministras pavedė atlikti nusižengimo tyrimą, 2017-01-11 įsakymu Nr. LV1-1 (b. l. 23) buvo sudaryta Komisija ištirti galimą pažeidimą, Komisija 2017-02-07 išvadoje „Dėl komisijos įvertinti (duomenys neskelbtini) veiksmus, pagal žiniasklaidos paskelbtą informaciją” Nr. (2)-LV9-4 (b. l. 24 – 31, toliau – ir Išvada) pasiūlė pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, 2017-02-07 ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pareiškėjas su ginčijamu įsakymu supažindintas 2017-02-09. Darytina išvada, kad šios bylos atveju pradedant tarnybinį patikrinimą, atliekant tarnybinį patikrinimą bei skiriant tarnybinę nuobaudą buvo laikytasi teisės aktuose įtvirtintos tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos bei terminų. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija anksčiau aptartų aplinkybių.

Dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

VTĮ 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (žr. pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-02-03 nutartį administracinėje byloje A62-200/2011 ir kt.). LVAT, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., LVAT 2007-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., LVAT 2008-12-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008-02-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovo įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai bei teisėtai, pirmiausia teismui būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra surinktas pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl teismas, spręsdamas ginčijamų įsakymų, kuriais pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamų administracinių aktų, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį. Pažymėtina, jog remiantis LVAT praktika, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo (žr., pvz., 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2009-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2012-06-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Spręsdamas, ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ nuostatose (žr., pvz., LVAT 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, todėl juo esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009 ir kt.).

Anksčiau aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tikrinant pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, teisės taikymo požiūriu būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar komisijos Išvadoje nurodytas pareiškėjo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iš tikrųjų ir ar jis pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t. y. ar jis gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu. Sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį pažeidimą, vertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys jo padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas, taip pat teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos pasaugos departamento direktorius, gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-10 pavedimą Nr. (16-4)-D8-176 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) S. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo” sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją. 2017-02-07 tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje Nr. (2)-LV9-4 buvo konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, tačiau pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 15.1 ir 15.3 punktus.

VTĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos etikos principai: pagarba žmogui ir valstybei; teisingumas; nesavanaudiškumas; padorumas; nešališkumas; atsakomybė; viešumas; pavyzdingumas. VTĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų nesilaikymą reglamentuoja VTĮ ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-02-07 įsakymu Nr. D1-69 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo” patvirtintos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklės (toliau – ir Etikos taisyklės) nustato tarnybinės veiklos etikos principus, Pareigūnų elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu; taisyklių tikslas – didinti visuomenės pasitikėjimą Pareigūnais, stiprinti Pareigūno autoritetą, ugdyti pagarbą bendradarbiams ir kitiems asmenims. Etikos taisyklių V skyriuje nustatytas pareigūnų elgesys ne tarnybos metu: pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir pareigūnus (15.1 punktas); nepiktnaudžiauti užimamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti nepavaldžius asmenis priimti jam palankų sprendimą (15.2 punktas); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija (15.3 punktas). Etikos taisyklių 16 punkte nustatyta, kad visi pareigūnai privalo laikytis ir nepažeisti šių taisyklių, o 17 ir 18 punktai numato, kad taisyklių laikymąsi kontroliuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų vadovai, gavę iš asmens informaciją žodžiu ar raštu, kad pareigūnas yra pažeidęs šias taisykles, institucijos vadovas gali priimti sprendimą dėl tarnybinio tyrimo inicijavimo.

Tai, kad pareiškėjas atliko Tarnybinio patikrinimo Išvadoje, kuri yra sudedamoji ginčijamo Įsakymo dalis, įvardintus veiksmus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos pasaugos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija įrodinėjo 2017-01-16 pareiškėjo pateiktu paaiškinimu, pareigūnų, susijusių su tiriamu įvykiu, apklausomis (R. S., L. B., A. T., M. M. paaiškinimais), Lietuvos Respublikos ministerijai adresuoto tarnybiniu pranešimu dėl 2017-01-09 įvykio, I. Ž., M. P., V. G. paaiškinimais, tyrėjo D. M. 2017-01-09 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-276.

Teismo vertinimu, anksčiau minėtais įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, pagrįstai leido spręsti, kad S. S. laisvą nuo darbo dieną lankantis darbe, jam buvo nustatytas 0,49 promilės girtumas. Pažymėtina, jog iš esmės ir pats pareiškėjas minėtos aplinkybės neginčija. Taigi, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo neblaivumo faktas buvo įrodytas.

Teismas pažymi, kad valstybės tarnautojams inter alia pavestos labai svarbios funkcijos. Akivaizdu, kad valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, kad valstybės tarnautojai sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, kad jų elgesys tarnyboje ir už jos ribų bus nepriekaištingas. Taigi, išvardytų teisės aktų reikalavimų kontekste bei vertinant visuomenės požiūriu, situacija, kai valstybės tarnautojas, nors ir laisvą darbo dieną, išgėręs pasirodo darbo vietoje, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa valstybės tarnybos sistema ir ją kompromituoja.

Teismas taip pat mano, kad pareiškėjo poelgis, kai jis ne tarnybos metu, būdamas neblaivus pasirodo darbo vietoje, prieštarauja ir Etikos kodekso 15.1 ir 15.3 punktų nuostatoms, įpareigojančioms pareigūnus ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir pareigūnus, bei privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš valstybės tarnautojų, formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į valstybės tarnybą ir jos tarnautojus.

Pagal LVAT formuojamą praktiką, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą (žr., pvz., LVAT 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A812-146/2016 ir kt.). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, jog pareiškėjas, nesilaikė Etikos kodekso 15.1 ir 15.3 punktų reikalavimų, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas pažeidė ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą reikalavimą, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių.

Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo veiksmus, darytina išvada, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjas pažeidė tarnybinės etikos principus ir pagrįstai skyrė jam tarnybinę nuobaudą, kadangi kitu atveju tokį nusižengimą padariusiam valstybės tarnautojui būtų sudaryta galimybė nepagrįstai išvengti atsakomybės. Konstatuotina, jog pareiškėjas, elgdamasis nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, laisvą nuo darbo dieną atvykdamas į darbo vietą neblaivus, pažeidė pareigą laikytis teisės aktais nustatytų etikos principų ir taisyklių, jo elgesys nebuvo priekaištingas, dėl ko, pasirodžius neigiamai informacijai apie šį įvykį visuomenėje, iškilo grėsmė kilti nepasitikėjimui visa valstybės tarnybos sistema.

Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo

VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., LVAT 2007-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012; 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.).

Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami VTĮ 2 straipsnio 12 dalies nuostatoje, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą (žr., pvz., LVAT 2012-07-23 nutartį administracinė byla Nr. A552-2748/2012 ir kt.).

Taigi ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas pažeidė etikos principus ir taisykles, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jam galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda – papeikimas pagrįsta ir proporcinga, ar keistina švelnesne - viena iš kitų, numatytų VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje nuobaudų (pastaba).

Kaip yra pažymėjęs LVAT, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Teismas iš bylos medžiagos, pareiškėjo bei atsakovo atstovės paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas per visą savo darbo valstybės tarnyboje laikotarpį nebuvo nė karto trauktas tarnybinėn atsakomybėn, buvo ne kartą skatintas, neturėjo administracinių nuobaudų, susijusių su alkoholio vartojimu. Komisija išvadoje į anksčiau minėtas aplinkybes, siūlydama skirti tarnybinę nuobaudą (papeikimą), neatsižvelgė. Taigi, įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo kaltės formą, jo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, teismas konstatuoja, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui atsakovo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punktas), keistina švelnesne tarnybine nuobauda - pastaba (VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas), kuri, teismo nuomone, adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Įvertinęs ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas jokių esminių VTĮ bei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Teismas konstatuoja, jog tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nenustatyta, tačiau pripažinus, jog pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, pareiškėjui ginčijamu įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – nėra proporcinga padarytam pažeidimui ir yra per griežta, todėl keistina į pastabą (VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016-02-09 įsakymą Nr. LP1-14 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. S.”, panaikinti pareiškėjui S. S. paskirtą nuobaudą – papeikimą, ir skirti pareiškėjui S. S. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.