- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- e1-177-1139/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02494-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
ARŪNAS BARŠTYS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2019 m. vasario 21 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 64 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 30 MGL dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. B. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2021 metų sausio 23 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto svetainės kambaryje, kilusio konflikto metu sugriebė ranka savo motinai I. B. už megztinio ir už ant kaklo buvusios grandinėlės bei apibraižė jai kaklą, bei ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė jai į kairįjį skruostą.
Motyvuojamoji dalis
2. Baudžiamoji atsakomybė už šią A. B. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
3. Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad suprato įtarimo esmę, nuo psichikos ir priklausomybės ligų nesigydo. Jo mama I. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis gyvena pas mamą, dirba užsienyje, sugrįžo praėjusių metų spalio mėnesį iš Hamburgo, planuoja vėl išvykti vasario mėnesio pradžioje. 2021 m. sausio 23 d. jis iš ryto buvo išgėręs alaus. Alkoholio kiekis neturėjo reikšmės jų su mama konfliktui, viską atsimena. Duos parodymus laisva valia. Jis su mama paskutinę savaitę prieš įvykį konfliktavo dėl to, kad mama jam prikaišiojo, kad jis nevyksta į darbą užsienyje, turėtų vykti į Paryžių. Jo mama buvo tą dieną paėmusi jo telefoną, jis jo ieškojo. Jis prieš dieną buvo vartojęs alkoholio. Jis klausė mamos, kur yra jo telefonas. Jis buvo nuėjęs tą pačią dieną, t. y. 2021 m. sausio 23 d. apie 15-16 val. pas mamą į darbą (duomenys neskelbtini), adreso nežino, netoli jų namų. Jis klausė mamos, kur yra jo telefonas, ji jam pasakė, kad telefono negaus ir jam pametė jo vairuotojo pažymėjimą. Jis nesipyko parduotuvėje, apsisuko ir išėjo namo. Mama sugrįžo apie 20 val. namo. Toliau jie su mama konfliktavo dėl telefono, ji jam prikaišiojo, kad jis nedirba, nevažiuoja į užsienį. Jis tada pamatė koridoriuje padėtą maišiuką, kuriame buvo jo telefonas, jis pats pasiėmė savo telefoną. Jiems besipykstant ir besiaiškinant, jis prisimena, kad suėmė susinervinęs mamai už megztinio ir tuo pačiu suėmė už grandinėlės, galėjo jai tuo metu suimdamas nubrėžti kaklą. Tuo metu mama šaukė, triukšmavo, galėjo kaimynai girdėti. Jis norėjo mamą nuo savęs atstumti, gal sakė, kad eitų šalin, galėjo jai užsimoti ranka, kad ji atstotų nuo jo. Ji tuo metu laikė rankose šuniuką, kuris iššoko ant žemės. Jis galėjo tuo metu bestumdamas jai ranka užgauti skruostą. Prisipažįsta kaltu, kad galėjo konflikto metu norėdamas mamą nuo savęs nustumti, tokiu būdu ją užgauti. Smūgių jai lyg ir nesudavė, bet besistumdant galėjo mamą užgauti ir sukelti jai skausmą, jei ji taip sako. Esant progai mamos atsiprašys. Šiuo metu gyvena pas draugą R. D., adresu (duomenys neskelbtini). Gali gyventi pas močiutę, adresu (duomenys neskelbtini). Sutinka dėl baudžiamojo įsakymo taikymo (b. l. 64-65).
4. Kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
4.1. informaciniu pranešimu ROIK 012100004697, kuriame nurodyta, kad pranešėja I. B. 2021 m. sausio 23 d. 20.37 val., pranešė, kad sūnus neblaivus ir agresyvus, greitosios medicininės pagalbos atsisakė (b. l. 10-11);
4.2. 2021 m. sausio 23 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad I. B. turi sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pas ją nuolat negyvena. Tačiau jis turi jai priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), raktą ir kartais ateina į jos butą savavališkai. 2021 m. sausio 23 d. apie 20.30 val. ji grįžo minėtu adresu į namus. Tuo metu sūnus viename iš kambarių gulėjo lovoje. Jai būnant virtuvėje sūnus atsikėlęs iš lovos ėmė ją įžeidinėti necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, pagrasino ją padegti, užmušti. Ji neapsikentusi tokio jo elgesio per bendrąjį pagalbos centrą tel. Nr. 112, iškvietė policiją. Kol laukė pagalbos, jai perskambino kiek suprato policijos budėtojas ir ėmė teirautis, kodėl jai reikalinga pagalba. Sūnus išgirdęs, kad ji iškvietė pagalbą ir kalba su policija dar labiau suagresyvėjo. Svetainės kambaryje jis sugriebė ranka jai už megztinio ir ant kaklo buvusios grandinėlės bei apibraižė jai kaklą bei ne mažiau du kartus ranka trenkė jai į kairįjį skruostą. Dėl tokių jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Po to sūnus pasišalino iš buto. Sūnus konflikto metu buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo koordinacija buvo sutrikusi. Jis būdamas neblaivus būna agresyvus, dažnai kelia konfliktus. Ankščiau dėl sūnaus tokio elgesio yra kvietusi daug kartų policiją, tikslaus skaičiaus nurodyti negali. Buvo pradėti ir ikiteisminiai tyrimai (b. l. 12-15).
4.3. 2021 m. sausio 23 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios I. B. kaklo matosi paraudimai, ant veido dešiniojo skruosto matosi paraudimas. Nukentėjusioji nufotografuota, pridėtos foto lentelės (b. l. 27-30).
4.4. 2021 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), įvykio vieta nufotografuota, pridėtos foto lentelės (b. l. 21-26).
5. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
6. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
7. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo, t. y. konflikto metu sugriebė savo motinai I. B. už megztinio taip nubrėždamas kaklą ir trenkė ranka jai į skruostą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiosios parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas (b. l. 40-46), administracine tvarka baustas, baudas sumokėjęs (b. l. 54-56), dirbantis (b. l. 58), esantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 61).
9. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
10. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau nepasimokė iš savo padarytų klaidų, toliau daro nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad jam būtina skirti laisvę iš dalies suvaržančią bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti po 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies 2 punktas). Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam A. B..
11. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
12. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – skyrimo sąlygos imperatyviai nustatytos BK 72² straipsnyje. Pažymėtina, kad asmuo gali būti įpareigojamas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuo atveju, kai jis padarė nusikalstamą veiką artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi analizuojamu atveju kaltinamasis A. B. smurtavo prieš savo šeimos narį, todėl teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę, bei siekdamas keisti jo smurtinį elgesį, mano, kad yra pagrindas kartu su laisvės apribojimo bausme paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
13. Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. B. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti po 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti sumažintą bausmę – 8 (mėnesius ) laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti po 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu A. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. B..
Nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
Išaiškinti A. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.