- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-970-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Birutė Bobrel
- Atsakovas
- A. O.
- Ieškovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, Nacionalinei Žemės tarnybai prie LR ŽŪM, P. M.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas;
2011 m. gegužės 6 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir Birutės Bobrel,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. O. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 20l1 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6-408/2011 pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovei A. O., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, Nacionalinei Žemės tarnybai prie LR ŽŪM, P. M. dėl teisės pripažinimo ir naudojimosi tvarko nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. M. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti jai teisę be atsakovės A. O. sutikimo atlikti žemės sklypų, esančių Kauno r., Neveronių sen., Neveronių k., kuriuose yra jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, kadastrinius matavimus; įsirengti savo lėšomis atskirą įėjimą į gyvenamąjį namą; įteisinti rekonstruotą gyvenamąjį namą; nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką ir ieškinio reikalavimų patikslinimui bei jų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę leisti ieškovei kartu su VĮ Registrų centro matininkais patekti į atsakovės A. O. naudojamas ūkinio pastato 2I1p, esančio Neveronių k., Kauno raj., patalpas bei atlikti šio pastato kadastrinius matavimus (b.l. 24-27).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi (b.l. 28-29) ieškovės prašymą tenkino ir pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojo atsakovę A. O. leisti ieškovei R. M. kartu su VĮ Registrų centro matininkais patekti į atsakovės A. O. naudojamas ūkinio pastato 2I1p, esančio Neveronių k., Kauno raj., patalpas, atlikti ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. 4400-2072-4580, kadastrinius matavimus.
Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų arba neveikimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl sprendė, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas.
Šalies argumentai
Atsakovė A. O. atskiruoju skundu (b.l. 34-36) prašo panaikinti 2011 m. sausio 31 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Ieškovė R. M. savo patikslintame ieškinyje nereikalavo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Prašymas išdėstytas menamai ir nesuprantamai. Teismas savo iniciatyva taikė nenumatytas įstatymo laikinąsias priemones, o tai prieštarauja CPK 144 str. 2 d.
2. Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių tik tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ( CPK 144 str. l d.). Tuo tarpu ginčijama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos įrodymų rinkimui. Dėl kadastrinių matavimų sprendimo įvykdymas negali būti apsunkintas.
3. Ieškovė R. M. neturi specialių žinių, reikalingų atlikti kadastrinius matavimus, todėl jos noras patekti į ūkinio pastato patalpas negali būti tenkinamas.
5. ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių Akacijų g. Nr. 8, Neveronių k. Kauno raj. sav., registruota atsakovės vardu ir šį turtą jungtinės nuosavybės teise ji valdo kartu su vyru V. O., todėl ieškovė turėtų tikslinti ieškinio šalis ( CPK 45 str.).
6. CPK numato įrodymų rinkimo tvarką ir ieškovė turi teisę ja pasinaudoti, tačiau tai nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas. Ieškovei visiškai nebūtina patekti į ūkinio pastato patalpas, norint šiose patalpose atlikti kadastrinius matavimus. Neįsitikinęs, kad tokių kadastrinių duomenų nėra ir nepasiūlęs ieškovei tokius duomenis pateikti, teismas jos prašymą tenkino nepagrįstai. Be to, ūkinio pastato kadastriniai matavimai jau atlikti ir jie pridedami prie atskirojo skundo.
7. Ginčo gyvenamajame name be atsakovės ir jos sutuoktinio savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir jų sūnus R. O., kuris su žmona G. O. įsirengė savo lėšomis 1/2 dalį ūkinio pastato 211 p, unik. 4400-2072-4580, kaip gyvenamąsias patalpas. Dėl šių patalpų įteisinimo jau kreiptasi į atitinkamas institucijas. Žmogaus būsto neliečiamumą garantuoja Konstitucija, taigi patekti į patalpas galima tik teismo sprendimu ar įstatymo nustatyta tvarka, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Šiuo atveju nieko gelbėti nereikia, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir nurodydamas leisti R. M. patekti į ūkinio pastato patalpas, pažeidė ne tik CPK normas, LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimą Nr. 534, bet ir pagrindinį šalies įstatymą - Konstituciją. Teismo nutartis akivaizdžiai prieštarauja ir LR CK 1.5 str. išdėstytoms nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. M. (b.l. 53-55) prašo skundžiamą Kauno rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis, išvardintomis CPK 145 straipsnyje, yra siekiama preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, bei patikslintu ieškiniu, kurių vienas iš reikalavimų yra pripažinti jai teisę atlikti žemės sklypų, kuriuose yra ieškovei ir atsakovei priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. 5298-6014-5013, kadastrinių matavimų ir žemės sklypų planų, parengtų 2009-07-28 UAB „Architektų pastogė“, derinimo, registravimo viešame registre procedūras be atsakovės sutikimo. Taip pat šioje byloje ieškovė ketina pareikšti reikalavimą ir dėl ūkinio pastato 2Ilp naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovė piktybiškai neleidžia atlikti kadastrinių matavimų minėtame pastate, o neatlikus pastato 2Ilp (unikalus Nr. 4400-2072-4580) kadastrinių matavimų, nėra galimybės parengti ieškinio dėl konkrečių patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo. Dėl paminėtos priežasties teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę leisti patekti į ūkinį pastatą bei atlikti šio pastato kadastrinius matavimus. Tokios laikinosios apsaugos priemonės atitinka jų paskirtį, jos yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu bei preliminariai užtikrina galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Teismui, sprendžiančiam, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovo nurodomos aplinkybės gali kelti grėsmę būsimo galimai palankaus jam sprendimo tinkamam įvykdymui. Ieškovės, nurodytos aplinkybės apie tai, kokios gali kilti neigiamos pasekmės nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, leido teismui įsitikinti tuo, jog yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tokia nutartis atitinka procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja teismų formuojamai praktikai. Be to, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžytų atsakovės teises, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šios priemonės yra pritaikytos neteisėtai ar nepagrįstai. Priešingai skundo argumentams, CPK 145 str. normoje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis. Šio straipsnio 13 p. numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti ir kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad su ieškiniu nėra pridėti įrodymai, jog ieškovė turi specialų išsilavinimą, suteikiantį jai teisę atlikti kadastrinius matavimus, kadangi ieškovės prašė leisti jai kartu su VĮ Registrų centro matininkais patekti į ūkio pastato patalpas, todėl iš teismo nutarties akivaizdu, jog kadastrinius matavimus atliks specialistai -matininkai, o ne pati ieškovė. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad kadastriniai matavimai yra atlikti atsakovės naudojamoje ūkio pastato 2Ilp dalyje, kadangi naudojimosi tvarka minėtu pastatu dar nėra nustatyta ir atsakovei nėra priskirta naudojimui konkreti ūkinio pastato dalis. Teisiškai nereikšmingi atsakovės argumentai, jog atsakovės sūnus su žmona yra įsirengę savo lėšomis 1/2 dalį ūkinio pastato 2Ilp ir tai neva yra jų būstas. Tokie atsakovės argumentai tik patvirtina, kad šalims priklausančiame ūkiniame pastate 211 p, kuriuo naudojimosi tvarka nenustatyta, atsakovė atliko savavalines statybas ir dėl šios priežasties piktybiškai vengia įsileisti specialistus kadastriniams matavimams atlikti. Be to, atsakovės sūnus su šeima gyvena ieškovei ir atsakovei priklausančiame pastate, kuris VĮ Registrų centre yra įregistruotas kaip ūkinis pastatas, todėl tai negali būti atsakovės sūnaus šeimos būstas. Ieškovės sutikimas minėtiems asmenims gyventi ūkiniame pastate nebuvo duotas, todėl jie gyvena minėtose patalpose, kurių naudojimosi tvarka nėra nustatyta, savavališkai ir be jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų pagrindų nenustatė.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taigi, paminėtos teisės normos reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui palankaus sprendimo atveju šis sprendimas taptų realiai įgyvendinamu ir jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, Civilinio proceso kodekso nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Byloje galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis nurodo CPK 145 straipsnio 1 dalis. Teismas gali pritaikyti ir kituose įstatymuose numatytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atskiras privatinių teisinių santykių sritis reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ne tik atskiros laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, bet ir specialūs tokių priemonių taikymo pagrindai, ypatumai, įgyvendinimo specifika ir kt. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Pažymėtina ir tai, kar teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemonės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Su prevenciniu ieškiniu yra susijusi CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Kai byloje pareikštas prevencinis ieškinys, tam, kad būtų išvengta gresiančios žalos, gali būti reikalinga ne tik uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir įpareigoti jį atitinkamai veikti, t. y. atlikti veiksmus, kurių nesiėmus atsirastų ar padidėtų žala.
Nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamojo namo ir kitų statinių patalpomis tvarkos nustatymo. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ieškovė, norėdama nusistatyti naudojimosi visais pastatais (tiek įteisintais, tiek ir neįteisintais) tvarką, 5-uoju patikslinto ieškinio punktu iš esmės kelia prevencinio pobūdžio reikalavimą, t.y. galimybę patikslinti ieškinį ir prašyti nustatyti naudojimosi ginčo ūkio pastatu 2Ilp tvarką ieškovė galės tik tuomet, kai bus atlikti šio pastato kadastriniai matavimai. Aivaizdu, kad kol neatlikta ginčo pastato teisinė registracija ir kadastriniai matavimai, ieškovė, nesant atsakovės sutikimui, vienašališkai to padaryti negali. Taigi, ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra tiesiogiai susijusi su šalių nagrinėjamu ginču bei įstatymu laiduotomis ieškovės teisėmis. Ir nors civilinio proceso įstatyme tokia laikinoji apsaugos priemonė tiesiogiai nenumatyta, savo esme ji artimiausia CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytai priemonei ir neprieštarauja civilinio proceso tikslams, principams bei laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės atskiraisis skundas yra nepagrįstas, panaikinti arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.