- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-3097-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01732-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės “Vilogus”
- Atsakovas
- UAB Prekybos namai “Sodyba”
- Trečiasis asmuo
- UAB „Transilotas“
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės “Vilogus” apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Vilogus” ieškinį atsakovui UAB Prekybos namai “Sodyba”, trečiasis asmuo UAB „Transilotas“, dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 770,84 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Transilotas“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovui visas iš 2010-05-24 krovinių pervežimo sutarties, pasirašytos tarp UAB „Transilotas“ ir UAB prekybos namai „Sodyba“, kylančias ar su ja susijusias teises, įskaitant, bet neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš atsakovo su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Nurodė, kad atsakovui atsisakius toliau gabenti UAB „Transilotas“ krovinį, pastarajam teko skubiai ieškoti kitos transporto priemonės, dėl ko jis patyrė 700 Eurų nuostolius. UAB „Transilotas“ taip pat buvo skolingas atsakovui - 476,75 Eurų sumą (už prastovas ir TIR knygelę), todėl UAB „Transilotas“ priepriešinius vienarūšius reikalavimus užskaitė ir konstatavo, kad atsakovas liko skolingas 223,25 Eurų, kas sudaro 770,84 Lt. Atsakovas gavęs pranešimą apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir prie jo pridėtą PVM sąskaitą-faktūrą, jokių pretenzijų UAB „Transilotas“ nereiškė, o sąskaitą-faktūrą apskaitė buhalterinėje apskaitoje, tačiau skolos likučio neapmokėjo. Ieškovo įsitikinimu, 2010-06-10 tarp atsakovo ir UAB „Transilotas“ pasirašytas aktas “Dėl prastovų ir papildomų išlaidų suderinimo ir apmokėjimo” nėra krovinio pervežimo sutarties nutraukimo dokumentas, o tik dokumentas, patvirtinantis atsakovo turėtas išlaidas prastovų metu. Sutartį vienašališkai nutraukė atsakovas, pareikalaudamas iškrauti krovinį iš transporto priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
2011-12-28 Šalčininkų rajono apylinkės teismo preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas, pateikdamas prieštaravimus, prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2010-05-24 krovinių pervežimo sutarties sąlygas, atsakovas (vežėjas) 2010-05-25 privalėjo pasikrauti krovinį ir iki 2010-05-31 krovinį pristatyti į Maskvą. Užsakovas (UAB „Transilotas“) privalėjo atlikti pakrautos transporto priemonės užmuitinimą ir išmutinimą. Užsakovas, dėl nesutarimų su krovinio gavėjais Rusijos Federacijoje, laiku nesugebėjo sutvarkyti krovinio sąskaitos-faktūros (invoice), be kurios automobilis negalėjo būti išleistas iš muitinės terminalo teritorijos ir krovinys negalėjo būti vežamas. UAB „Transilotas“ generalinis direktorius pranešė atsakovui, kad krovinio sąskaita-faktūra bus pateikta artimiausiu laiku, o už prastovas bus atsiskaityta. 2010-06-01 baigėsi nustatytas 5 dienų vidaus tranzito terminas, dėl kurio pratęsimo į Kauno teritorinę muitinę užsakovas nesikreipė. 2010-06-10 atsakovas ir UAB „Transilotas“ vadybininkė pasirašė aktą “Dėl prastovų ir papildomų išlaidų suderinimo ir apmokėjimo”, kuris patvirtina, kad dėl UAB „Transilotas“ kaltės atsakovo automobilis prastovėjo 14 dienų (netesybos 1400 Eurų), o dėl naujos TIR knygelės atidarymo atsakovas turėjo 265 Lt (77 Eurų) nuostolių. Už krovinio vežimą pagal sutartį buvo sumokėtas 1000 Eurų avansas. UAB „Transilotas“ liko skolingas 477 Eurų. Atsakovo įsitikinimu, UAB „Transilotas“ atliktas įskaitymas bei pretenzijos dėl 223,25 Eurų skolos yra nepagrįstos, kadangi krovinio vežimo sutartis faktiškai nutrauktą pasirašius minėtą 2010-06-10 aktą. UAB „Transilotas“ perleido ieškovui tik tariamą reikalavimo teisę, neatskleisdamas visų sandorio aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu panaikino 2011 m. gruodžio 28 d. to paties teismo preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepaneigė atsakovo teiginio, jog 2010-05-24 krovinių pervežimo sutartis nebuvo įvykdyta dėl užsakovo UAB „Transilotas“, kuris laiku neįformino reikiamų dokumentų, kaltės. Nepaneigtas ir atsakovo argumentas, kad jo automobilis buvo iškrautas ne jo, o muitinės reikalavimu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neprivalo atlyginti užsakovui UAB „Transilotas“ jo turėtų nuostolių, kadangi sutartis nebuvo įvykdyta dėl jo paties kaltės. Kadangi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną UAB „Transilotas“ neturėjo reikalavimo teisės atsakovui, todėl ir ieškovas UAB „Vilogus“ tokios teisės negalėjo perimti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą ir palikti 2011 m. gruodžio 28 d. preliminarų sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių bei neginčijamų faktinių aplinkybių visumos. Pažymi, kad atsakovas, gavęs pranešimą apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bei prie pranešimo pridėtą PVM sąskaitą-faktūrą, jokių pretenzijų UAB „Transilotas“ nereiškė, tačiau susidariusios skolos likučio (770,84 Lt) neapmokėjo. Apeliantas taip pat nurodo, kad būtent dėl trečiųjų asmenų užsakovas negalėjo laiku įvykdyti eksporto procedūros, tačiau atsakovas buvo laiku ir tinkamai informuotas, be to, užsakovas, sutiko apmokėti atsakovo dėl prastovų patirtas papildomas išlaidas. Apelianto teigimu, atsakovo nurodytos aplinkybės - kad baigėsi vidaus tranzito terminas, muitinės buvo pareikalauta krovinį iškrauti bei nebuvo pateikta sąskaita (invoice) - yra niekinės, kadangi pats krovinys nebuvo užmuitintas, o net jei ir būtų, tranzito terminą būtų galima pratęsti reikiamam terminui. Apelianto įsitikinimu, teismas nesivadovavo LR Muitinės kodeksu, tinkamai netyrė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, ir priėmė formalų sprendimą. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tik tas aplinkybes, dėl kurių ginčas nėra kilęs, o pačios ginčo esmės neatskleidžia. Apeliantas nurodo, kad remiantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), atsakovas turėjo teisę reikšti pretenzijas užsakovui UAB „Transilotas“ iki 2011-08-24, tačiau to nepadarė, pareikšdamas pretenzijas dėl patirtų nuostolių tik žodinio bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė UAB „Transilotas“ PVM sąskaitos-faktūros, ūkinių operacijų šio dokumento pagrindu neatliko. Pažymi, kad ieškovas, pareikšdamas, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai yra niekiniai, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jo poziciją patvirtinančių įrodymų. Atsakovo įsitikinimu, 2010-06-10 aktu „Dėl prastovų ir papildomų išlaidų suderinimo ir apmokėjimo” buvo patvirtintas užsakovo prievolių pažeidimo faktas ir atsakovo teisė sustabdyti savo prievolės vykdymą. Užsakovas UAB „Transilotas“ nepateikė adekvataus prievolės įvykdymo užtikrinimo ir neturėjo teisės reikalauti, kad atsakovas toliau vienašališkai vykdytų prievolę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Vilogus“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. tarp UAB “Transilotas“ ir UAB „Vilogus“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2001/08/22, pagal kurią UAB „Transilotas“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovui UAB „Vilogus“ visas iš 2010-05-24 tarp UAB „Transilotas“ ir UAB prekybos namai “Sodyba” sudarytos krovinių pervežimo sutarties kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises. Pagal 2010-05-24 sudaryta vienkartinę transporto užsakymo sutartį Nr. 10/04/07L-J-2 (toliau - Sutartis) atsakovas, vežėjas UAB prekybos namai “Sodyba”, UAB „Transilotas“ (užsakovas) užsakymu 2010-05-25 UAB “Transilotas Customs” Kaune, Jovarų g. 3 (Kauno teritorinės muitinės terminale) įsipareigojo pasikrauti krovinį ir atlikti jo pervežimą maršrutu Lietuva – Rusijos Federacija, Maskva laikotarpiu nuo 2010-05-25 iki 2010-05-31, o užsakovas UAB „Transilotas“ įsipareigojo sumokėti vežėjui 2000 eurų (pervežimo kaina), iš kurių 1000 eurų sumokėjo avansu (b.l 29). Vežėjo automobilis Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, v. n. BH 553, buvo pradėtas krauti sutartyje nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje ir buvo pakrautas 2010-05-26 (b.l. 28). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2010-05-24 pasirašyta vienkartinė transporto užsakymo sutartis Nr. 10/04/07L-J-2 nebuvo įvykdyta dėl užsakovo UAB “Transilotas“, kuris laiku neįformino reikiamų dokumentų, kaltės, prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, todėl vežėjas neprivalo atlyginti pastarajam jo turėtus nuostolius, susidariusius dėl sutarties vykdymo, todėl ieškovo ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 str.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių įrodinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ir nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus – 2010-05-24 vienkartinę transporto užsakymo sutartį Nr. 10/04/07L-J-2, CMR 0000683, 2010-06-10 aktą dėl prastovų ir papildomų išlaidų suderinimo ir apmokėjimo, pagrįstai laikė, kad UAB „Transilotas“ netinkamai vykdė 2010-05-24 vienkartinę transporto užsakymo sutartį. Kaip matyti, 2010-05-24 vienkartinės transporto užsakymo sutarties Nr. 10/04/07L-J-2 2.1.1. punktas numato, kad užsakovas UAB „Transilotas“ įsipareigojo atlikti sutartyje numatytos transporto priemonės pakrovimą/užmuitinimą per 24 val., iškrovimą/išmuitinimą per 72 val.(b.l. 29). Ieškovas neneigė, kad automobilį pakrovė pagal sutarties sąlygas, tačiau negalėjo laiku sutvarkyti krovinio sąskaitos dėl trečiųjų asmenų kaltės. UAB „Transilotas“ ir atsakovas 2010-06-10 pasirašė aktą „Dėl prastovų ir papildomų išlaidų suderinimo ir apmokėjimo, kuriuo iš esmės patvirtinama, jog užsakovas nesilaikė 2010-05-24 vienkartinės transporto užsakymo sutarties Nr. 10/04/07L-J-2 2.1.1. punkto reikalavimų, todėl turėjo atsakovui sumokėti 1400 eurų už prastovas nuo 2010-05-27 iki 2010-06-09 ir 77 eurus už naują TIR CARNET knygelę (b.l. 30). CK 6.64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad UAB „Transilotas“ pažeidęs transporto priemonės pakrovimo/ užmuitinimo ir iškrovimo/išmuitinimo terminus pagal vienkartinę transporto užsakymo sutartį yra atsakingas už šį pažeidimą ir, priešingai nei nurodo apeliantas, sumokėjimas už prastovas nėra tinkamas sutarties įvykdymo patvirtinimas, o įrodymas apie netinkamai vienkartinėje transporto užsakymo sutartyje užsakovo numatytų pareigų atlikimą. Ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nenurodė konkrečių, pagrįstų nuo jo valios priklausančių aplinkybių dėl kurių negalėjo sutvarkyti krovinio sąskaitos. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė, kadangi priešingos aplinkybės ieškovas neįrodė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto apeliacinio skundo teiginius, jog atsakovo nurodytos aplinkybės - kad baigėsi vidaus tranzito terminas, muitinės buvo pareikalauta krovinį iškrauti bei nebuvo pateikta sąskaita (invoice) - yra niekinės, kadangi pats krovinys nebuvo užmuitintas, o net jei ir būtų, tranzito terminą būtų galima pratęsti reikiamam terminui, kadangi šiais savo argumentais ieškovas tik patvirtina, jog vienkartinėje transporto užsakymo sutartyje nustatytų įsipareigojimų per nustatytą laiką transporto priemonę pakrauti/užmuitinti nevykdė, atitinkamai krovinio sutartyje numatytą datą - 2010-05-31 Rusijos Federacijoje neiškrovė. Be to, toks apelianto apeliacinio skundo argumentas paremtas prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo Muitinės kodekso nuostatų ir dėl jų sprendime nepasisakė. Šalių tarpusavio santykius reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). CMR Konvencijos 11 straipsnis numato, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Nors apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad atsakovo pateiktame CMR važtaraščio 5 dalyje yra nurodyta, kad prie pridedamų dokumentų yra „INV 239-11-2“, kas reikštų sąskaitos buvimo faktą, tačiau šioms savo aplinkybėms pagrįsti minėtos sąskaitos nepateikė (CPK 178 str.), dėl ko teismas neturi pagrindo sutikti, jog INV 239-11-2 įrašymas į atsakovo pateiktą CMR važtaraštį patvirtina minėtos sąskaitos buvimo faktą. Tokiu būdu nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, todėl apelianto argumentai, jog jis tinkamai vykdė vienkartinę transporto užsakymo sutartį, laikėsi joje nurodytų įsipareigojimų, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas neturėjo teisės pareikšti prieštaravimų, nes pagal CMR Konvencijos 32 straipsnio 4 dalį suėjo senaties terminas. Šalių tarpusavio santykius reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). 32 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimu, konvencijos 32 str. 1 p. vienerių metų terminą reikia suprasti kaip terminą ginčams ir dėl vežėjo reikalavimų sumokėti jam vežimo mokestį. CMR 32 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą. Konvencijos 32 straipsnio 4 dalis numato, kad pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateiktos priešieškinio arba prieštaravimo forma. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas nei priešieškinio nei prieštaravimų dėl vežimo taikant Konvenciją nepateikė ir reikalavimų ieškovui sumokėti vežimo mokestį nereiškė. Atsakovo pateikti prieštaravimai dėl ieškovo pareikšto ieškinio buvo pateikti CPK 430 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl jie nelaikytini prieštaravimais CMR Konvencijos pagrindu.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui atsirado pareiga atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir išsiuntimą teismui (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.), kas sudaro 750 Lt (b.l. 110).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB – prekybos namai „Sodyba“ (juridinio asmens kodas 174913589) iš ieškovo UAB „Vilogus“ (juridinio asmens kodas 301425587) 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.