Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarties, kuria pakeistas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 25 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam J. P. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. P. 2010 m. gruodžio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 129 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktus ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. BK 27 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktais J. P. pripažintas pavojingu recidyvistu. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 14 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 14 d..

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2021 m. liepos 23 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino, pakeitė 2021 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam J. P. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais J. P. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei lankė įvairius užsiėmimus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo elektriko, avalynės taisytojo ir apdailininko, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, šaltkalvio profesines kvalifikacijas. Vykdomųjų raštų dėl teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų nėra. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis, atlikdamas bausmę, nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, nediskriminavo kitų asmenų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už gerą elgesį, mokymąsi, skatintas 5 kartus. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Vien tai, kad J. P. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

10. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys 45 balai. Nors Komisijos nutarime, akcentuojama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo t.y. (duomenys neskelbtini) d. atlikto vertinimo (77 balai) sumažėjo iki 45 balų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog paskutinius du kartus vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyti tie patys 45 balai ir šie balai nuo praėjusio (duomenys neskelbtini) d. atlikto svarstymo nė kiek nepakito. Ir nors Komisijos manymu, po atlikto vertinimo nuteistasis J. P. yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo J. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką: netinkamas elgesio modelių pasirinkimas; neigiama pasirenkamų draugų įtaka; finansinio stabilumo trūkumas. Abejonių probacijos sėkme kelia ir tai, kad nuteistajam atliekant bausmę buvo nustatytas ne vienas atvejis kuomet jis neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, t. y. nuteistasis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų negerbė ir juos pažeidė net 8 kartus už ką jam buvo skirtos drausminės nuobodos. Nors ir drausminės nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų faktų nešalina ir parodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas visą bausmės atlikimo laiką. Su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusių aplinkybių kontekste pažymima, kad svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir vertinant probacijos sėkmingumą, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesys yra svarbus faktorius. Lygtinis paleidimas neišvengiamai yra susiję su tam tikrų ribojimų, suvaržymų nustatymu nuteistajam, todėl režimo nesilaikymo atvejai kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasiruošimo tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, taip pat pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties motyvams ne tik, kad galima, bet ir privaloma atsižvelgti į tai, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas du kartus. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę nusikalto naujai, nusikaltimai sunkėjo. Paskutinį kartą J. P. padarė keturis tyčinius nusikaltimus: nesunkų, du apysunkius ir vieną labai sunkų. J. P. buvo visų keturių nusikalstamų veikų aktyvus vykdytojas, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, būdamas teistu už pasikėsinimą nužudyti bei pasikėsinimą įvykdyti plėšimą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis. Visas keturias nusikalstamas veikas jis padarė esant sunkinančiai aplinkybei – bendrininkų grupėje. Paskutinis jo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, kuris, be kita ko, padarytas bendrininkų grupėje. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, ankstesni teistumai negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo J. P. ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus J. P. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą, pakeisdamas Komisijos nutarimą bei netaikydamas nuteistajam J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.