Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistųjų D. S. (D. S.) ir V. S. (V. S.) gynėjui advokatui Modestui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S. ir V. S. gynėjo advokato Modesto Sriubo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d. ir nuteistas 15 MGL, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) dydžio bauda. V. S. pripažintas kaltu pagal BK 235 str. 1 d. ir nuteistas 15 MGL, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 235 str. 1 d. už tai, kad 2014-09-29 tarp 13 val. ir 13.35 val. Kauno apylinkės teisme, esančiame Laisvės al. 103, Kaune, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. dėl melagingų parodymų davimo, teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip nukentėjusysis nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-240/2015, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad kaltinamojo K. J. nepažįsta, mato jį pirmą kartą ir automobilį „VW Passat“ Vilniuje pirko ne iš K. J., o iš kito asmens.D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 235 str. 1 d. už tai, kad 2015-03-17 tarp 13.30 val. ir 15.05 val. Kauno apylinkės teisme, esančiame Laisvės al. 103, Kaune, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. dėl melagingų parodymų davimo, teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-240/2015, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad kaltinamojo K. J. nepažįsta, mato jį pirmą kartą ir automobilį „VW Passat“ Vilniuje jo tėvas V. S. pirko ne iš K. J., o iš kito asmens.Apeliaciniame skunde nuteistųjų gynėjas advokatas M. Sriubas prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-05-25 nuosprendį ir V. S. bei D. S. išteisinti, jiems nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyjeSkunde nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuteistieji V. S. ir D. S. automobilio pardavėją buvo matę tik du kartus 2012 m. rugsėjo mėn. 10-15. Iki to laiko nuteistieji ir pardavėjas vienas kito nepažinojo. Asmens parodymas atpažinti vyko 2013-11-19 ir 2013-11-26, t.y. praktiškai po metų laiko. Atpažinimas vyko nukentėjusiajam ir liudytojui pateikiant nespalvotas fotonuotraukas. V. S. K. J. gyvai pamatė tik 2014-09-29, o ir D. S. - 2015-03-17 vykusių teismo posėdžių metu, t.y. praėjus dvejiems metams nuo automobilio įsigijimo. Nuteistųjų gynėjo teigimu, akivaizdu, jog egzistuoja labai didelė tikimybė suklysti po kelerių metų atpažįstant tik porą kartų trumpai matytą, iki tol nepažinotą, asmenį. Visiškai tikėtina, jog per kelerius metus nuo automobilio pardavimo tam tikri K. J. išvaizdos požymiai galėjo iš esmės pasikeisti ir dėl to nuteistieji galėjo sąžiningai klysti dėl K. J. tapatybės. Teismas atmetė nuteistųjų paaiškinimus, jog jie sąžiningai klydo atpažindami automobilio pardavėją, formaliai konstatuodamas, jog byloje surinkti duomenys patvirtina jų kaltę, bandant pakeisti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Akivaizdu, jog teismas neišnagrinėjo visų teisingam bylos išsprendimui reikalingų aplinkybių, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio nuteistųjų tiesioginę tyčią klaidinti teismą, trukdyti teisingumui, kas leistų jų parodymus pripažinti žinomai melagingais.Apeliaciniame skunde pažymima, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-240/2015 D. S. ir V. S. nusikalstama veika dėl melagingų parodymų nebuvo tiriama, jų parodymų davimo aplinkybės nebuvo vertinamos atitikimo BK 235 str. 1 d. įtvirtintiems nusikaltimo požymiams aspektu. D. S. ir V. S. neturėjo jokių procesinių galimybių gintis nuo tokio teismo vertinimo, kadangi nėra galimybių aukštesnės instancijos teismui skųsti tik atskirus teismo motyvus ir vertinimus. D. S., byloje turėjęs liudytojo procesinį statusą, apskritai jokiais pagrindais negalėjo skųsti teismo nuosprendžio. Taigi, siekiant pripažinti V. S. ir D. S. kaltais padarius BK 235 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, būtent šioje nagrinėjamoje byloje turi būti neginčijimai nustatyta, jog nuteistieji teismo posėdžio metu pateikdami objektyvios tikrovės neatitinkančius parodymus suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir norėjo, jog tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.Nuteistųjų gynėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jog nuteistieji turėjo kokius nors savanaudiškus tikslus klaidinti teismą. Tai tiesiog subjektyvi, jokiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepatvirtinta teismo išvada. Teismas, grįsdamas nuosprendį ne teisiamajame teismo posėdyje ištirtais įrodymais, o niekuo neparemtomis prielaidomis, pažeidė BPK 301 str. 1 d. reikalavimus. Nurodytos teismo išvados, jog kaltinamieji melagingais parodymai siekė asmeninės naudos, pagrįstumą paneigia ir ta aplinkybė, jog dar 2012 m. lapkričio mėn. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla, kurioje D. V. siekė išsiieškoti iš K. J. pagal sudarytą pirkimo pardavimo sutartį nesumokėtos automobilio kainos dalį. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog D. V. nesiekė susigrąžinti automobilio, savo interesus jis nusprendė ginti kitokiais būdais, todėl 2014-09-29 teismo posėdžio metu D. S. ir V. S. nebuvo jokio pagrindo rizikuoti baudžiamąja atsakomybę melagingais parodymais siekiant pasilikti automobilį savo žinioje.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistųjų V. S. ir D. S. gynėjas advokatas M. Sriubas prašė, apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistųjų V. S. ir D. S. gynėjo advokato M. Sriubo apeliacinis skundas atmetamas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų teisės nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyręs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį V. S. ir D. S. atžvilgiu, konstatuodamas, kad V. S. 2014-09-29 tarp 13 val. ir 13.35 val., o D. S. 2015-03-17 tarp 13.30 val. ir 15.05 val. Kauno apylinkės teisme, esančiame Laisvės al. 103, Kaune, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. dėl melagingų parodymų davimo, teisiamojo posėdžio metu nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-240/2015, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad kaltinamojo K. J. nepažįsta, mato jį pirmą kartą ir automobilį „VW Passat“ Vilniuje pirko ne iš K. J., o iš kito asmens, tokiu būdu padarydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kuriuos gretinant tarpusavyje buvo padaryta motyvuota išvada dėl V. S. ir D. S. kaltės jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, todėl nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, atmestini kaip nepagrįsti.Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, kad 2015-06-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-309-240/2015 K. J. atžvilgiu, kurioje jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. (b. l. 32-38). Šioje byloje nukentėjusiuoju ir liudytoju buvo apklausti V. S. ir D. S.. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą liudyti gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 str.). Nukentėjusysis šaukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas (BPK – 185 str.). BPK 83 str. 1 d. liudytojui numatyta pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, o BPK 83 str. 4 d. nustatyta atsakomybė pagal BK 235 str. nuostatas už melagingų parodymų davimą.Vertinant BK 235 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, pažymėtina, jog pagal komentuojamo straipsnio nuostatas atsako tas, kas <...> arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas <...> ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Tuo tarpu parodymais baudžiamajame procese laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-455/2010). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 235 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, teisingus parodymus ir tai yra patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, bei suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis V. S., 2014-09-29 Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip nukentėjusysis, o nuteistasis D. S. 2015-03-17 Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas, prieš duodami parodymus K. J. baudžiamojoje byloje, buvo pasirašytinai supažindinti su nukentėjusiojo ir liudytojo teisėmis ir pareigomis bei įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 str. nuostatas. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina ir minimų teismo posėdžių protokolų kopijos (b. l. 25-26, 30). Tokiu būdu, V. S. ir D. S., būdami pasirašytinai įspėti dėl už melagingų parodymų davimą gresiančios atsakomybės, 2014-09-29 ir 2015-03-17 Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio K. J. baudžiamojoje byloje metu, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad kaltinamojo K. J. nepažįsta, mato jį pirmą kartą ir automobilį „VW Passat“ Vilniuje pirko ne iš K. J., o iš kito asmens.. Kauno apylinkės teismas 2015-06-19 nutartimis nutarė pranešti Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui apie tai, kad V. S. ir D. S. galimai padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d., požymių. Atlikus ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla V. S. ir D. S. atžvilgiu buvo perduota Kauno apylinkės teismui, kuris, nustatęs visus būtinus baudžiamajai atsakomybei kilti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., požymius V. S. ir D. S. veiksmuose, 2016-05-25 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad 2014-09-29 ir 2015-03-17 Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio metu buvo išaiškinta V. S. ir D. S. jų pilietinė priedermė ir pareiga teisingai pasakoti visa, kas jiems žinoma byloje bei jie buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms iš esmės pritaria.. Nors nuteistieji V. S. ir D. S. tiek apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek ir pateikdami apeliacinį skundą aukštesniajam teismui savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neigė, teigdami, kad jų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios duoti melagingus parodymus teisme, jog asmens parodymo atpažinti metu iš pateiktų nespalvotų fotonuotraukų jie atpažino labiausiai į automobilio pardavėją panašų asmenį, kaip vėliau paaiškėjo – K. J., o teismo posėdžio metu, gyvai pamačius kaltinamąjį K. J., jis nepasirodė panašus į automobilį jiems pardavusį asmenį, todėl duodami parodymus teismo posėdžio metu jie galėjo sąžiningai klysti dėl K. J. tapatybės, tačiau kaip teisingai skundžiamu nuosprendžiu konstatavo apylinkės teismas, priešingai kaltinamųjų duotiems parodymams, byloje surinkti duomenys patvirtina jų kaltę, bandant pakeisti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nustatinėjant V. S. ir D. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, įvertinus galimus nuteistiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo motyvus, vadovautis vien tik jų paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi natūralu, jog gindamiesi nuo jiems pareikštų kaltinimų, suvokdami gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdami jos išvengti, jie neatskleidžia tikrųjų jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Tokiu būdu, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje bei įvertinti nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų pagrįstumą, ypatingą reikšmę įgauna kitų analizuojamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, galinti patvirtinti ar paneigti nuteistųjų keliamą versiją dėl jų nekaltumo jiems inkriminuojamo nusikaltimo padaryme.. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, 2013-11-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo kopija baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-240/2015 (ik. tyrimo Nr. 20-9-00011-12) patvirtina, kad pateikus V. S. atpažinti šešias vyrų fotonuotraukas, tarp kurių Nr. 2 yra įklijuota K. J. fotonuotrauka, nukentėjusysis V. S. atpažino vyrą, kuris yra nuotraukoje Nr. 2 ir paaiškino, kad 2012 m. rugsėjį jis pirko pas šį asmenį automobilį „VW Passat“, prie prekybos centro „Mandarinas“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jį atpažįsta pagal plaukų spalvą, veido formą, antakių ir akių formą. Atpažįsta tiksliai ir nenuginčijamai (b. l. 12-15). 2016-11-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo kopija baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-240/2015 (ik. tyrimo Nr. 20-9-00011-12) patvirtina, kad pateikus D. S. atpažinti šešias vyrų fotonuotraukas, tarp kurių Nr. 5 yra įklijuota K. J. fotonuotrauka, liudytojas D. S. atpažino vyrą, kuris yra nuotraukoje Nr. 5 ir paaiškino, kad 2012 m. rugsėjį jo tėvas V. S. pirko pas šį asmenį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Mandarinas“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jį atpažįsta pagal plaukų spalvą, veido formą, antakius ir akių formą, pagal lūpų formą. Atpažįsta tiksliai ir nenuginčijamai (b. l. 20-23).. Liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-240/2015 apklausta A. I. iš esmės paneigė V. S. ir D. S. nurodytas aplinkybes, patvirtindama, kad procesinį veiksmą – asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką ji atliko, gavusi pavedimą iš Kauno, gavusi tuščią lapą su pateiktomis fotonuotraukomis. Iki tol K. J. jai nebuvo žinomas. Ji patvirtino, kad visus procesinius veiksmus atliko tinkamai, V. S. ir D. S. patys atpažino K. J. iš pateiktų fotonuotraukų, ji jiems nesakė parodyti panašiausią asmenį, nurodė atpažinti asmenį, kuris pardavė automobilį, o protokolus surašė pagal tai, ką sakė apklausiami asmenys, kadangi, priešingu atveju, jie ant protokolų būtų galėję nepasirašyti (b. l. 110). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusios A. I., baudžiamosios bylos Nr. 1-309-240/2015 nagrinėjimo metu teismo posėdyje duotais parodymais, jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad ji gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis. . Be to, nuteistųjų parodymus, kad jie sąžiningai klydo ikiteisminio tyrimo metu atpažindami K. J., o teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-240/2015 metu suprato, kad automobilį pirko ne iš paties K. J., o iš kito juo prisistačiusio asmens, galimai jos pusbrolio, netiesiogiai paneigė ir 2015-05-06 apklaustas liudytoju teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-240/2015 E. K., kuris kategoriškai paneigė pirkęs iš K. J. automobilį „VW Passat“. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog tai rodo V. S. ir D. S. tyčią melagingai teisminio nagrinėjimo metu nurodyti klaidingą informaciją apie kaltinamo asmens tapatybę.. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nuteistųjų V. S. ir D. S. parodymais visų pirma suabejojo Kauno apylinkės teismas, 2015-06-19 nuosprendyje nuteistųjų parodymus atmesdamas ir laikydamas jų siekiu pasilikti sau iš kaltinamojo įgytą automobilį, o ne grąžinti jį buvusiam savininkui, ir jų parodymus vertino kaip žinomai melagingus (b. l. 32-38). Apeliacine tvarka šią baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, kuri ištyrusi V. S. ir D. S. parodymus ir kitus su jų parodymais susijusius bylos duomenis, 2015-11-26 nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusiojo V. S. ir liudytojo D. S. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu dalyje dėl to, kad jie neatpažino K. J. kaip asmens, pardavusio jiems automobilį, yra melagingi, o teisingi buvo jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39-50). Remiantis šiomis aplinkybėmis, visiškai akivaizdu, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisingai pripažino V. S. ir D. S. kaltais davus melagingus parodymus teisiamajame posėdyje V. S. apklausus kaip nukentėjusįjį, o D. S. kaip liudytoją baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-240/2015, todėl dar kartą išsamiau analizuoti ir vertinti jų parodymus, lyginti juos su kitais byloje surinktais įrodymais nėra jokio pagrindo ir būtinybės.Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl V. S. ir D. S. kaltės ir tėra nuteistųjų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neišnagrinėjo visų teisingam bylos išsprendimui reikalingų aplinkybių, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio nuteistųjų tiesioginę tyčią klaidinti teismą, trukdyti teisingumui, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pripažindamas V. S. ir D. S. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 str. 3 d. ir 4 d. nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 str. 5 d. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. S. ir D. S. kaltės bei jų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 235 str. 1 d.. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. S. (S.) ir D. S. (S.) gynėjo advokato Modesto Sriubo apeliacinį skundą atmesti.