Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-752-876/2017 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams L. O., A. D., J. D., G. D., S. T. ir I. Ž. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2012 m. balandžio 2 d. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sandorį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų apsimestiniu ir šiam sandoriui taikyti nuomos santykius reglamentuojančias normas.Ieškovas taip pat teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams sudaryti ginčo žemės sklypo panaudos ar nuomos sandorius ir juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi šis prašymas buvo patenkintas.Ieškovas teismui pateikė papildomą prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo leisti ieškovui ginčo žemės sklype vykdyti žemės ūkio veiklą ir šį sklypą, kiek tai susiję su vykdoma žemės ūkio veikla, deklaruoti visose valstybinėse institucijose. Prašyme nurodė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamos. Tam, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas būtina, kad iki teismo sprendimo priėmimo ginčo sklype ieškovas galėtų netrukdomai vykdyti žemės ūkio veiklą. Žemės ūkio veikla yra remiama, todėl yra neatsiejamai susijusi su auginamų žemės ūkio naudmenų ir šiai veiklai naudojamų žemės plotų (sklypų) deklaravimu. Be to, ieškovas, kaip žemės ūkio veiklos subjektas, pageidauja įsigyti akcizais neapmokestinamų gazolių, skirtų naudoti žemės ūkyje, o tam reikalinga deklaruoti naudojamą žemės plotą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų būtinybę taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinyje pareikšto reikalavimo. Be to, net ir patenkinus ieškinį, nereiškia, kad bus užtikrinta ieškovo teisė naudotis žemės sklypu ir jis tokią teisę įgis pagal pasibaigusią sutartį. Prašymo tenkinimas neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų – be pagrindo varžytų atsakovų teises, kadangi jos nėra būtinos užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas negali ieškovui sudaryti galimybės naudotis jam nepriklausančiu žemės sklypu, tam nesant teisinio pagrindo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. V. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neįvertino pateiktų duomenų apie tai, kad ieškovas yra užsėjęs žemę ir augančius pasėlius reikia prižiūrėti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su reiškiamu ieškinio reikalavimu. Priešingai, ieškovas siekia, kad su juo būtų tęsiami nuomos santykiai, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau patenkinus ieškinį, neprižiūrint pasėlių bus padaryta nepataisoma žala. Papildomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovų interesų. Nors atsakovas J. D. teigia, kad turi ūkininko pažymėjimą, todėl pats ginčo sklype ketina užsiimti ūkininkavimu, šie teiginiai deklaratyvūs. Ūkininko pažymėjimas J. D. yra išduotas 2004 metais, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad jis vykdė kokią veiklą, ar ruošėsi ją vykdyti. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovų J. D., L. O., A. D., G. D., S. T., I. Ž. atstovė advokatė E. M. Šl. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašymas nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu – ieškovas siekia naudotis žemės sklypu, kurio naudojimosi teisės jis nebeturi.Ieškovas nepagrindžia, kokiu būdu ieškovo prašymas leisti naudotis žemės sklypu užtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovo reiškiamas reikalavimas yra pripažinti nutrūkusius panaudos santykius nuomos santykiais, t. y. nukreiptas į praeitį. Sutarties pasibaigimo ieškovas neginčija. Atsakovai neprivalo nuomoti savo žemės ieškovui, todėl prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų atsakovų teises ir interesus. Ieškovas pats elgiasi nesąžiningai, nes žinodamas apie panaudos sutarties pabaigą užsėjo laukus, tokiu būdu trukdydamas atsakovams disponuoti savo turtu, taip pat alindamas atsakovams priklausančią žemę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti byloje papildomas laikinąsias apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti 2012 m. balandžio 2 d. žemės ūkio paskirties žemės sklypo panaudos sandorį tarp jo ir atsakovų apsimestiniu ir jam taikyti nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas. Iš prie ieškinio pridėtos panaudos sutarties matyti, kad ji sudaryta penkeriems metams, sutarties terminas pasibaigė 2017 m. balandžio 2 d., atsakovai apie sutarties pasibaigimą ir sprendimą panaudos sutarties nepartęsti ieškovą įspėjo (b. l. 22-23, 27). Byloje 2017 m. kovo 29 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovams išnuomoti ginčo žemės sklypą ar jį perleisti naudotis panaudos pagrindais kitiems asmenims. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad žemės sklypo nuomos ar panaudos sutartis su trečiaisiais asmenimis nėra sudaryta. Iš byloje pateiktos buhalterines paslaugas ieškovui teikiančios tarnybos pažymos matyti, kad 2016 metų rudenį ieškovas ginčo žemės sklypą užsėjo žieminiais kviečiais (b. l. 4). Ieškovas byloje prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – vykdyti žemės ūkio veiklą sklype (leisti prižiūrėti pasėlius ir nusiimti derlių 2017 m. rugsėjo mėnesį, kuris užsėtas dar 2016 metų rudenį) bei deklaruoti žemės sklypą visose institucijose siekiant gauti paramą ir kompensacijas. Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atmetė iš byloje surinktų duomenų, aptartų nutarties 11 punkte, spręsdamas, kad ieškovo prašymas nesusijęs su ieškinio reikalavimų užtikrinimu, be to, tenkinus jį būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovų teisės ir teisėti interesai. Su tokia teismo nutartimi ieškovas nesutinka ir skundžia teismo nutartį dėl procesinės teisės normų pažeidimo – netinkamo faktinių aplinkybių ir pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vertinimo (CPK 144 str. 1 d., 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgtina į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, taip pat pareikštų reikalavimų pobūdį. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Be to, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas (CPK 144 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, kad teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.Kaip jau nurodyta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Iš pareikšto ieškinio pagrindo – jame išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių ir reiškiamo ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovas ieškiniu siekia tęsti nuomos santykius su atsakovais, panaudos sutartis pagal tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius atitinka nuomos sutarties prasmę, todėl jis, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę toliau nuomotis naudojamą žemės sklypą. Tuo tarpu prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas siekia, kad galėtų tęsti naudojimąsi žemės sklypu iki ieškinio išsprendimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškiniu reiškiamo reikalavimo pagrįstumą sprendžia, kad ieškinys, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, laikytinas tikėtinai pagrįstu. Tačiau, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, nėra pagrindo spręsti apie tai, kad nesiėmus prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje ieškinio patenkinimo atveju teismas nuspręstų, kad tarp šalių buvo sudaryta ne panaudos, o nuomos sutartis, iš ko kiltų ieškovui pasekmės pirmumo teise išsinuomoti žemės sklypą tolimesniam laikotarpiui, jei būtų tenkinamos CK 6.566 straipsnyje įvardytos sąlygos (kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus). Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinio patenkinimas savaime negarantuotų ieškovui naudojimosi žemės sklypu teisinių santykių tęsimo, o tik sukurtų tokią teisę, esant atitinkamoms sąlygoms. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – leisti vykdyti žemės ūkio veiklą žemės sklype, taip pat žemės sklypą deklaruoti reikiamose institucijose, nėra susijusi su pareikštaisiais ieškinio reikalavimais ir neturėtų įtakos teismo sprendimo įvykdymui.Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovui yra trukdoma baigti pradėtus darbus sklype, t. y. nuimti užaugintą derlių. Priešingai, iš atsakovų procesinių dokumentų matyti, kad jie neprieštarauja, jog ieškovas nusiimtų derlių (b. l. 120-123). Be to, iš ieškovo pateikto 2017 m. vasario 25 d. pranešimo atsakovams matyti, kad ieškovas pats sutinka sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį terminui tik iki derliaus nuėmimo nurodydamas galimą mokėti nuomos mokestį (b. l. 29-30). Taip pat byloje pateikta tarp šalių pasirašyta taikos sutartis, kuri iki šios dienos nėra patvirtinta, sudaro prielaidas spręsti apie tai, kad esminis ginčas tarp šalių kyla dėl ieškovo atsiskaitymo už naudojimąsi žemės sklypu nuo panaudos sutarties pabaigos iki derliaus nusiėmimo, todėl akivaizdu, kad reikalingumo taikyti byloje prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones, šiuo metu taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Nurodytina, kad preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.