Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimo I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių policijos rinktinės vyresnysis patrulis 2008 m. spalio 2 d. surašė I. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kadangi ji 2008 m. rugsėjo 9 d. 7:52 val. Laisvės pr. – Pilaitės g. sankryžoje, vairuodama automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama susidūrė su greta važiavusiu troleibusu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Savo veiksmais I. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 punkto reikalavimus.

II.

Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje I. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Teismas pabrėžė, kad pažeidėja anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu kalta dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino ir nesigaili, iš esmės nurodė kitas faktines bylos aplinkybes nei visi apklausti posėdžio metu liudytojai A. S., G. V., A. V., A.V. D.; nurodytas pažeidėjos transporto priemonių, dalyvavusių autoįvykyje, susidūrimo mechanizmas taip pat prieštarauja ir eksperto V. L. išvadai, duotai teisminio nagrinėjimo metu, kas parodo, kad pažeidėja, turinti valstybės pareigūno statusą, išvados nepadarė, todėl dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į ATPK 30 straipsnio 2 dalies, 30² straipsnio 3 dalies reikalavimus, jai paskyrė maksimalią baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

III.

Įvykio schemoje matyti, kad jos automobilis stovi 20 cm. atstumu nuo Pilaitės pr., o troleibusas - 2 metrų atstumu. Taigi, transporto priemonės yra susiglaudusios 1 metro 80 centimetrų ilgyje. Troleibuso apgadinimai yra - įbrėžtas priekinis dešinysis sparnas (žr. schemos kitoje pusėje). Kitų apgadinimų ant troleibuso nėra. Priekinis dešinysis sparnas - tai troleibuso detalė, esanti prieš priekines troleibuso duris. Ji yra raudonos spalvos. Apeliantės transporto priemonės apgadinimai yra - įbrėžtas galinis bamperis, įbrėžtas kairysis sparnas, įbrėžtos galinės kairios durelės (pažymėta schemos kitoje pusėje). Ekspertas teismo posėdžio metu, susipažinęs su Honda automobilio apgadinimais, užfiksuotais fotonuotraukose, nurodė, kad ant Honda automobilio apgadinimų jis įžvelgiantis tik raudonos spalvos dažus (teismo posėdžio protokolas). Ekspertas negalėjo padaryti išvados, kad troleibuso detalė, kontaktavusi su Honda automobiliu, nuo kurios yra likę ant Honda automobilio raudonos spalvos dažai, po eismo įvykio užfiksuota Hondai padarytų apgadinimų priekyje, nes medžiagoje buvo nepakankamai duomenų apie troleibuso apgadinimus ir apgadintų detalių dydžius. Apeliantė buvo prašiusi surinkti duomenis apie troleibuso apgadinimus, nes tai būtinas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje požymis, kuris įrodo, kad būtent troleibusui judant ant transporto priemonių atsirado apgadinimai, o apeliantės transporto priemonė stovėjo. Teismas neišreikalavo dokumentų ir nuotraukų, patvirtinančių kokie apgadinimai buvo padaryti troleibusui. Teismas neatsižvelgė į apeliantės prašymą ir išnagrinėjo bylą pažeisdamas ATPK 272 ir 280 straipsnių nuostatas

Teismas buvo nusprendęs tenkinti I. K. 2008 m. spalio 28 d. prašymą išreikalauti minėtą medžiagą ir 2008 m. lapkričio 4 d. raštu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, tačiau atsakymo nesulaukta, byla išnagrinėta nepateikiant jokių motyvų, kodėl nuspręsta nebelaukti iš draudimo įmonės atsakymo.

Jei teismas būtų išreikalavęs duomenis, apie troleibuso apgadintas detales, būtų nustatęs, kad troleibuso priekinis dešiniojo sparno paviršius, esantis troleibuso dešiniajame šone, kur eismo įvykio metu buvo padaryti apgadinimai, yra netgi trumpesnis už LR piliečio paso aukštį t. y. trumpesnis nei 12 cm. (pridedama fotonuotrauka Nr. 1). Pagal schemą galima būtų paskaičiuoti, kad ši troleibuso detalė po eismo įvykio užfiksuota kontakte su Hondos automobilio galinėmis durelėmis kas rodo, kad ant Hondos automobilio galinio bamperio ir galinio kairiojo sparno įbrėžimai nuo jos atsirado ankščiau nei ant galinių durelių. Tai, kad troleibuso apgadinimai yra apeliantės automobiliui padarytų apgadinimų priekyje, matyti ir iš A. S. bei A.V. D. parodymų, kad po eismo įvykio Honda automobilis stovėjo prisiglaudęs prie troleibuso priekinių durų, kurios yra gelsvos spalvos. Teismas, nesurinko įrodymų apie troleibuso apgadinimus, nesant byloje šių duomenų, ekspertas suklydo duodamas paaiškinimus. Jeigu eksperto sumodeliuota situacija įvyktų tikrovėje, apeliantės automobilio galinis bamperis užsikabinęs už troleibuso būtų nuplėštas nuo automobilio į galą, o po eismo įvykio troleibusas stovėtų už Honda automobilio galo, kaip tai teismui pavaizdavo ir ekspertas V. L..

Apeliantė sutinka su eksperto nuomone, kad nustatant transporto priemonių judėjimo kryptį eismo įvykio metu atsižvelgiama į padarytų transporto priemonių apgadinimų didėjimo kryptį. Tačiau ekspertas klaidingai įvertino, kad mažesni apgadinimai, esantys ant Honda automobilio kairiųjų galinių durelių ir didesni apgadinimai, esantys ant galinio kairiojo sparno liudija apie tai, kad automobilis Honda judėjo kontakto metu greičiau už troleibusą. Ekspertas neįvertino to fakto, kad apeliantės automobilis, žiūrint iš viršaus, yra skaičiaus 8 formos t. y. jo sparnų arkos yra labiau išsikišę į šonus, negu kitos kėbulo dalys, todėl, žiūrint iš tolo, apgadinimai ant galinio kairiojo sparno yra ryškesni negu ant galinių kairės pusės durelių. Bet pažiūrėjus iš arčiau yra matyti, kad apgadinimai ant kairės garinio sparno arkos didėja nuo galo į priekį, o apgadinimai esantys ant galinių kairiųjų durelių yra nežymūs ir banguojantys. Todėl vadovaujantis paties eksperto V. L. metodika, galima daryti išvadą, kad troleibuso judėjimo greitis eismo įvykio metu buvo didesnis nei Honda automobilio greitis ir troleibuso judėjimo kryptis Honda automobilio atžvilgiu yra nuo galinio bamperio link galinio kairiojo sparno ir nuo kairiojo galinio sparno - link kairiųjų galinių durelių.

Teismo posėdžio metu pažeistas ATPK 276 straipsnis, kadangi liudytojui A. V. teisme paaiškinus, kad jis nelabai prisimena įvykio aplinkybių, teismas jam leido susipažinti su bylos medžiaga ir tuomet paprašė duoti parodymus.

Eksperto išvada prieštarauja eismo įvykio schemai, kurioje užfiksuotas apeliantės automobilis stovintis antroje eismo juostoje 40-45 cm. iki pirmosios eismo juostos matuojant nuo automobilio dešinio šono. Ekspertas neatliko jokių paskaičiavimų, apžiūrėjo tik apeliantės automobilio apgadinimus, jos pačios padarytose fotonuotraukose. Teismas iškraipė policijos pareigūno, apklausto liudytoju, G. V. parodymus. Šio pareigūno 2008 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad su A. V. pastebėjo susidūrusius troleibusą ir Honda automobilį. Kadangi jie eismo įvykio nematė, tai teisme nedavė ir negalėjo duoti tokių parodymų, kad I. K. rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą. Tokie jo parodymai prieštarautų įvykio schemai.

Teismas rėmėsi liudytojo - troleibuso vairuotojo A. S. parodymais, kurie nėra nuoseklūs, neįvertino to, kad A. S., kiekvieno paaiškinimo metu duoda skirtingus parodymus - po eismo įvykio jis G. V. paaiškino, kad jam besirikiuojant iš antros eismo juostos į trečią jam palindo lengvasis automobilis su kuriuo susidūrė. (G. V. tarnybinis pranešimas, esantis medžiagoje). Po savaitės po eismo įvykio parašytame paaiškinime Vilniaus m. VPK VP EPT viršininkui A. S. nurodė, kad rikiavosi iš II eismo juostos į III, važiavo 5 km/h greičiu. Lengvajam automobiliui prisispaudus, iš karto sustojo. Tačiau teisme davė parodymus, kad lengvajam automobiliui prisiglaudus prie jo vairuojamos transporto priemonės, jo vairuojama transporto priemonė stovėjo. Taip pat teismas neįvertino, kad A. S. parodė, kad prie sankryžos privažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, o prie „stop“ linijos nesustojo, nes trečioje eismo juostoje stovėjęs automobilis buvo palikęs šiek tiek vietos, kad jis su troleibusu galėtų persirikiuoti.

I. K. prie sankryžos privažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Prieš ją važiavę 5-7 automobiliai sankryžą pravažiavo ir jai jau bestovint prie sankryžos užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas, taigi ji liko stovėti nepravažiavusi sankryžos. Tai rodo, kad troleibusas atvažiavo jai jau stovint sankryžoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė nesutinka, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo pripažinta kaltu ji, o ne kitas eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl kaltės nustatymo grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pažymėtina, kad administracinė atsakomybėn traukiamo asmens I. K. ir eismo įvykyje dalyvavusio kitos transporto priemonės vairuotojo A. S. nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi. Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai vertintini kaip išvestiniai, kadangi jie betarpiškai eismo įvykio aplinkybių nematė. Teisėjų kolegija patikrinusi byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad byloje nepakanka duomenų eismo įvykio mechanizmui nustatyti ir tam būtinos specialios žinios. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pakviestas ekspertas, tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, jis posėdžio metu, neatlikęs atitinkamo tyrimo, negalėjo pateikti išvados dėl eismo įvykio mechanizmo (b.l. 47). Todėl byloje turėjo būti skiriama autotechninė ekspertizė.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes bei įvertinusi bylos įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog I. K. kalta dėl eismo įvykio, įvykusio 2008 m. rugsėjo 9 d. 7:52 val. Laisvės pr. – Pilaitės g. sankryžoje.

Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išnagrinėti, nutarimas priimtas nepašalinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančių prieštaravimų. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.