Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir D. P. ieškinį atsakovams R. S., M. Š. ir O. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendžiu R. S. ir M. Š. buvo pripažinti kaltais, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (už viešosios tvarkos pažeidimą); atsakovas O. A. buvo pripažintas kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (už viešosios tvarkos pažeidimą) bei Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų)

Šiuo nuosprendžiu ieškovams A. P. ir D. P. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).

Atsakovui R. S. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu (3, 47 b. l.); atsiliepimo ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas R. S. nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui R. S. nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Procesiniai dokumentai atsakovui O. A. išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu įteikti jo tetai L. A., kuri priimdama procesinius dokumentus prisiima ir pareigą juos perduoti adresatui (CPK 123 str., 28 b. l.), atsiliepimo į ieškinį atsakovas O. A. nepateikė. Apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (47 b. l.), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui O. A. nedalyvaujant ( CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nusikalstama veika padaryta žala atlyginama pareiškus ieškinį baudžiamajame procese arba pareiškus ieškinį civilinio proceso nustatyta tvarka. Pagal BPK 109 straipsnį gali būti atlyginama turtinė ir neturtinė žala. Kai ieškinys pareikštas baudžiamajame procese, jis turi būti išspręstas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 str. 1 d.). Išimtiniais atvejais, kai negalima tiksliai apskaičiuoti ieškinio dydžio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ar nutartimi, kuria toks nuosprendis paliktas galioti, taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalies išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos taikyti civilinę atsakomybę, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka esant įstatyminiams pagrindams (BPK 115 str. 2 d.), todėl, ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka, nebegalima iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Kaip jau minėta, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendžiu ieškovams buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje nesprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o tik sprendžiama dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Ieškovai A. P. ir D. P. prašo turtinę ir neturtinę žalą priteisti solidariai iš atsakovų R. S., M. Š. ir O. A.. Tačiau iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendžio, kuris yra įsiteisėjęs, matyti, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų D. P. atžvilgiu padarė tik atsakovas O. A.. 2011-11-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta, kad O. A. 2010-08-21 apie 22 val. 50 min., Šiaulių mieste, Tilžės g. 175 namo kieme, dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį D. P., o būtent, kumščiu suduodamas į kairę veido sritį nukentėjusiajam D. P., nuo smūgio nukentėjusiajam D. P. nugriuvus ant žemės, nukentėjusiajam D. P. bandant atsistoti, apkabinęs per kaklą ir smaugdamas nukentėjusįjį D. P., padarė nukentėjusiajam D. P. kraujosruvas kaktos kairėje, kairės akies vokuose, kaklo kairėje, žaizdas kairės akies vokuose, kairės akies gyslainės ir tinklainės trauminį uždegimą, kairės akies gyslainės plyšimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akies gyslainės ir tinklainės trauminio uždegimo, kairės akies gyslainės plyšimo nukentėjusiojo D. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Ši aplinkybė patvirtina, kad nagrinėjamu atveju negali būti keliamas solidariosios atsakomybės klausimas, o atsakovu šioje byloje gali būti tik O. A..

Atsakovo O. A. kaltė dėl D. P. padaryto sužalojimo sveikatai patvirtinta Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (4-15 b. l.).

Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios bylos atveju atsakovo neteisėti veiksmai (nusikaltimo padarymas), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nustatyti įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendžiu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. KG 140-1114/10(04) (baudžiamoji byla Nr. 1-745-569/2011, 1 t. 26 b. l.) konstatuotas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamoje byloje esantys medicininiai dokumentai (16-17, 18, 19, 20 b. l.) taip pat neginčijamai patvirtina, kad ieškovui D. P. po sužalojimo labai pablogėjo kairės akies regėjimas, o trauminiai pakitimai tinklainėje negrįžtami.

Ieškovas A. P. prašo priteisti 2000,00 Lt turtinės žalos. Teismas pažymi, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1521,11 Lt išlaidas, susijusias su medikamentų nusikaltimo metu nukentėjusiam sūnui D. P. pirkimu, apsilankymu pas medikus ir kuro išlaidomis (21, 22 b. l., prijungta baudžiamoji byla Nr.1-745-569/2011 1 t., 86, 87 b. l.). Ieškovas taip pat pateikė teismui papildomus paskaičiavimus dėl patirtos 800 Lt turtinės žalos ir paaiškino, kad likusią turtinę žalą sudaro: išlaidos už suplėšytus ir sugadintus rūbus (120 Lt), po užpuolimo nakties metu kviesto taksi paslaugos (40 Lt), vykimas į policiją, į kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietas (20 Lt), papildomas maitinimas Kauno klinikose, t.y. vaisiai, daržovės (80 Lt), patirtos išlaidos už gyvenimą Kauno mieste per 6 dienas (300 Lt), maistas ir miesto transportas Kaune per 6 dienas (240 Lt), t.y., viso 800 Lt. Tačiau ieškovas šias išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas pažymi, kad žalos dydis gali būti nustatomas ir vertinant parodymus, kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas aiškiai išdėstė, išskirstė pinigų sumas, argumentavo, kodėl būtent tokios sumos yra nurodomos, kiek galėjo, pateikė turimus kvitus, patvirtinančius nurodomas išlaidas. Turtinės žalos dydis, vertinant sugadintų daiktų vertę ar patirtų išlaidų dydį, nustatomas ir vadovaujantis protingumo principu. Byloje neginčytinai įrodyta, jog D. P. gydėsi, jam reikėjo vartoti vaistus, jis lankėsi pas medikus, važiavo į Kauno klinikas, jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo metu buvo sugadinti jo vilkėti drabužiai, ir nors visos išlaidos nėra patvirtintos rašytiniais įrodymais, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į D. P. sužalojimo pobūdį, jos laikytinos protingomis ir realiomis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai kad nors ieškovas prašė priteisti 2000 Lt turtinės žalos atlyginimą, tačiau nagrinėjant bylą teisme, išskirstydamas ir paaiškindamas, kas sudaro patirtą žalą, pateikė argumentus dėl didesnės, t. y. 2321,11 Lt patirtos žalos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo O. A. priteisiant 2 000 Lt.

Ieškovas D. P. prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio kodekso 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė ir sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui D. P. po jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo buvo traumuota kairė akis, pablogėjo regėjimas. Ieškinyje nurodoma, kad po incidento D. P. buvo nuvežtas į Šiaulių Respublikinės ligoninės priimamąjį skyrių, ten buvo susiūtas apatinis akies vokas, po šio sumušimo ir patirto šoko D. P. sutriko sveikata, miegas, pradėjo jaustis nepaaiškinamas nerimas, baimė. Be to, ieškovas nurodė, kad po 2010-08-21 sumušimo pasikeitė ateities planai, susiję su būsimos profesijos pasirinkimu. Iki traumos D. P. ateitį siejo su darbu, kuriame reikalinga nepriekaištinga sveikata, o dabar to daryti nebus galima dėl sveikatos būklės ir sutrikusio regėjimo. Dėl šito ieškovas nurodė, kad labai stipriai pergyvena, tapo mažiau bendraujantis ir uždaresnis. Didelį dvasinį diskomfortą tokiame jauname amžiuje jam sukėlė ir kelia nuolatinis lankymasis gydymo įstaigose, gydymasis stacionaruose, gydymosi režimo laikymasis, medikamentų vartojimas, dėl ko jaučia nepilnavertiškumo kompleksą, tuo labiau, kad visi jo draugai yra jauni ir sveiki. Prie dvasinės ramybės ir komforto neprisideda ir netikrumas dėl bendros sveikatos būklės ateityje, nes medikamentai, skirti vieniems organams gydyti, daro nepataisomą žalą kitiems organams. Teismas remiasi nurodytomis aplinkybėmis, tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas D. P. pas okulistus lankėsi ir iki įvykio, jau nuo 2006 m. ieškovui buvo skirti akiniai, jam buvo nustatyta trumparegystė (17 b. l.).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad D. P. traumuotos akies pasekmės bus jaučiamos ir ateityje, nes trauminiai pakeitimai tinklainėje yra negrįžtami (16-17 b. l.). Teismas pažymi, kad ieškovas byloje įrodė, kad po akies sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.250 str. 2 d. dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – ar ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, ar netyčinė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas O. A., nesunkiai sutrikdydamas D. P. sveikatą, padarė tyčinį nusikaltimą.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens tyčinė kaltės forma; neturtinės žalos padariniai, o mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta atsakovo kaltė, sveikatos sužalojimas, bei tai, kad trauminiai pakeitimai tinklainėje yra negrįžtami, šie trys veiksniai gali būti pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnis, kai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pripažintinas mažinančiu neturtinės žalos dydžio nustatymą. Be to, kaip mažinantis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra tas, kad ieškovo D. P. akys iki įvykio nebuvo visiškai sveikos, nes jau nuo 2006 m. ieškovui buvo skirti akiniai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), į kasacinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti pagal bylos aplinkybes yra per didelė, todėl prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 8 000 Lt ir ši suma priteistina iš atsakovo O. A..

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis proporcingumo principu bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas, vadovaujantis LR CPK 83 str. 3 p., nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistas. LR CPK 96 str. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo O. A. priteistina valstybei 300 Lt žyminio mokesčio ir 11,33 Lt pašto išlaidų už dokumentų siuntimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 000 (aštuonis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 311,33 Lt (tris šimtus vienuolika litų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.