Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „EKO pagalba“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Ekologijos projektai“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko UAB „EKO pagalba“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Ekologijos projektai“ kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko UAB „EKO pagalba“ 19 975,09 Eur skolą, 571,89 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai, prašė jo reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausantį turtą ir pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016-03-14 nutartimi kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – kreditoriaus reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovo nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant – skolininko kilnojamuosius daiktus, bei pinigines lėšas priklausančius skolininkui ir esančius pas skolininką arba trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 20 546,98 Eur.Teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad ieškovas tikėtinai pagrindė nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą. Bylos ginčas yra turtinis, ieškovo reikalavimo suma yra 20 546,98 Eur. Byloje duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo turtinę padėtį, nėra, nuo kreditorius reikalavimo sumokėti skolą praėjo beveik metai, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo suma atsakovui yra didelė ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Skolininkas UAB „EKO pagalba“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-03-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.Nurodo, kad kreditoriaus su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktos sutarties 2.3 punktas patvirtina, kad paskutinis mokėjimo terminas yra 2016-02-29, t. y, mokėjimo terminas suėjo prieš 7 dienas iki pareiškimo padavimo dienos, bet ne daugiau kaip metai, kaip teigiama teismo nutartyje. Nors teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo klausimo, bet pateikiame teismui akivaizdžius įrodymus apie tai, kad dalyje dėl 7 000,00 Eur kreditorius pateikė visiškai nepagrįstą reikalavimą, nes kreditoriui yra žinoma, kad pagal sudarytą su kreditoriumi 2015-03-19 Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2015-03/1 ir jos pagrindu išrašyta sąskaitą faktūra Nr. EKP 00099 sumokėjo 2015-05-07 1 000,00 Eur bei 2015-05-20 6 000,00 Eur. Taigi apmokėta 7 000,00 Eur, todėl neapmokėtas likutis sudaro tik 12 975,75 Eur.Taigi tarp šalių gali būti ginčas dėl 12 975,09 Eur sumokėjimo, kurių mokėjimas buvo sustabdytas dėl kreditoriui žinomos priežasties. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorius nesąžiningai nurodė, kad skolininkas nepagrįstai delsia vykdyti savo prievoles pagal sutartį, nors žino, kad pagal sutartį yra dalinai atsiskaityta, o likusioje dalyje sutarties vykdymas sustabdytas dėl paaiškėjusių aplinkybių apie ginčijamą nuosavybės teisę į perleistą skolininkui įrangą. Be to, kreditoriui yra žinoma, kad bendrovė yra pelningai veikiantis rinkoje ūkio subjektas. 2014 m. baigė su 94 884,00 Lt grynojo pelno rezultatu. Kreditorius UAB „Ekologijos projektai“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų. Kartu su atskiruoju skundu skolininkas pateikė naujus įrodymus – 2015-05-20 mokėjimo nurodymo Nr. 477 kopiją, 2015-05-07 mokėjimo nurodymo Nr. 460 kopiją, pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 kopiją, balanso už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 kopiją, 2015-06-29 skolininko rašto kreditoriui kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas jam nežinant, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkas neturėjo objektyvios galimybės pateikti nurodytus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šiuos įrodymus – 2015-05-20 mokėjimo nurodymo Nr. 477 kopiją, 2015-05-07 mokėjimo nurodymo Nr. 460 kopiją, pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 kopiją, balanso už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 kopiją, 2015-06-29 skolininko rašto kreditoriui kopiją – priima. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl dalies reikalavimo, kuriam užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo, bei dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui. Skolininkas nurodo, jog kreditoriaus reikalavimas 7 000,00 Eur dalyje yra nepagrįstas, nes skolininkas kreditoriui tokią sumą yra sumokėjęs, pateikia tai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš 2015-05-07 mokėjimo nurodymo Nr. 460 kopijos matyti, jog skolininkas 2015-05-07 pagal PVM sąskaitą – faktūrą EKP 00099 sumokėjo kreditoriui 1 000,00 Eur, o iš 2015-05-20 mokėjimo nurodymo Nr. 477 kopijos – jog skolininkas 2015-05-20 pagal PVM sąskaitą – faktūrą EKP 00099 sumokėjo kreditoriui 6 000,00 Eur. Taigi skolininkas kreditoriui pagal PVM sąskaitą – faktūrą EKP00099 iš viso yra sumokėjęs 7 000,00 Eur. Iš pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad kreditoriaus reikalavimas yra kildinamas iš tarp šalių sudarytos 2015-03-19 pirkimo – paradavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 2015-03/1, pagal kurią išrašyta 2015-03-19 PVM sąskaita – faktūra EKP 00099. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditoriaus reikalavimas gali būti pripažintas tikėtinai pagrįstu 13 546,98 Eur dalyje.Skolininkas taip pat nurodo, jog skolininkas yra pelningai veikianti įmonė ir grėsmė teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui nekyla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkas šio teiginio neįrodė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Nors savaime didelė reikalavimo suma nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas. Paminėta prezumpcija nėra absoliuti, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo dydį atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, finansines galimybes. Taigi, apeliantai, paduodami atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdami duomenis, įrodančius jų (gerą) turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu, realią grėsmę teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui motyvavo tuo, kad apelianto finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma bei reikalavimo suma yra didelė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise spręsti, ar prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui, sprendė jas taikyti, remdamasis didelės reikalavimo sumos prezumpcija kitų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikšmingų aplinkybių kontekste, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga bei šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar skolininkas, paduodamas atskirąjį skundą, paneigė minėtą prezumpciją.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog skolininkas įrodinėdamas, kad teismui priėmus kreditoriui palankų procesinį sprendimą jis pajėgtų jį įvykdyti, pateikė pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 ir balanso už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 kopijas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad siekdamas atskleisti savo finansinę padėtį skolininkas turėjo teismui pateikti aktualių pelno (nuostolių) ataskaitos bei balanso kopijas, tai, kad skolininko finansinė padėtis buvo gera 2014 m., nereiškia, kad ji yra gera ir dabar, t. y. 2016 m. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog skolininkas yra pajėgus padengti kreditoriaus reikalavimą, skolininkas teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkas nepaneigė didelės reikalavimo sumos prezumpcijos.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, tačiau, atsižvelgiat į atskirojo skundo argumentus ir kartu su juo pateiktus įrodymus, yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą nutartį pakeisti, sumažinant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. taikant kreditoriaus reikalavimo užtikrinimui skolininko nekilnojamųjų daiktų, o jų nesant – skolininko kilnojamųjų daiktų, bei piniginių lėšų, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant 13 546,98 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 336 ir 339 straipsniais,

nutaria:

Skolininko UAB „EKO pagalba“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį pakeisti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kreditoriaus UAB „Ekologijos projektai“, į. k. 303179497, buveinės adresas Ukmergės g. 210-7, Vilnius, reikalavimo užtikrinimui areštuoti atsakovo UAB ,,EKO pagalba“, į. k. 302693780, buveinės adresas Lazdėnų k., Elektrėnų sav., nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant – skolininko kilnojamuosius daiktus, bei pinigines lėšas priklausančius skolininkui ir esančius pas skolininką arba trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos – 13 546,98 Eur“.