- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- 2-836-907/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00009-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- R. Č.
- Advokatai
- Silva Balčiūnienė, Diana Oseckienė
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. Č. dėl nusikaltimu padarytos papildomos turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. Č. 1077,25 Eur nusikaltimu padarytos papildomos turtinės žalos atlyginimą, 1250,10 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės panaudotas gydymuisi kasmetines atostogas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1-4 b. l.).
Ieškovė J. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2017-05-03 teismo posėdyje nurodė, jog 2013-12-26 buvo sumušta savo buvusio sutuoktinio R. Č., su kuriuo jos santuoka yra nutraukta. Atsakovas R. Č. tyčia jai sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, veidą, tuo sutrikdydamas jos sveikatą, padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, kiauryminę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, smakre, abiejuose žastuose, nubrozdinimą alkūnėse, kryžkaulio projekcijoje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje. Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu R. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs LR BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą ir nuteistas. Šiaulių apygardos teismo 2015-05-14 nutartimi R. Č. apeliacinis skundas atmestas, nuosprendis paliktas nepakeistas. Nuosprendyje pažymėta, kad atsiradus naujų išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nukentėjusiajai įvykio metu padarytais sužalojimais, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasi CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. Po sužalojimo kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ligoninės priimamajame buvo negražiai susiūta, suraukta, liko randas. Operacija buvo būtina, nes lūpa buvo prakirsta kiaurai, dvi atskiros dalys ir negražiai, grubiai susiūta, suraukta, matėsi suraukimai, buvo skylės. Ji jautėsi blogai, buvo būtinybė daryti plastinę operaciją. Hialurono rūgštis buvo siejama tik su lūpos asimetrija. Iki nusikaltimo padarymo rando neturėjo. Dar baudžiamojoje byloje buvo šnekama apie plastines operacijas. Ieškovė dar 2014 m. kreipėsi į plastikos chirurgus dėl rando šalinimo, tačiau jie atsisakė tai daryti, nes randas dar nebuvo sugijęs. Lūpos randas buvo šalintas 2015-08-12 UAB „Bendrosios medicinos praktika“ klinikoje Kaune. Į Šiaulius nesikreipė, nes atsakovas dar nagrinėjant baudžiamąją bylą nurodė, jog ieškovė dirba Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje, todėl galės daryti įtaką gydytojams. Todėl kreipėsi į įvairiuose miestuose esančius plastikos chirurgus, skambino į Kauną, Klaipėdą, Vilnių, buvo ir Šiauliuose pas gydytoją G. K., visi atsisakė šalinti randą jam nesugijus. Apsistojo ties plastikos chirurgu M. K. Kaune ir pas jį lankėsi nuo 2014 m. Dėl rando šalinimo operacijos patyrė išlaidas: 350 Eur kainavo operacija, 79,59 Eur vaistai (dermatix ultra gel tepalas ir t.t.), bintai, pleistrai, 16,10 Eur kraujo tyrimas prieš operaciją, vizitas pas gydytoją 23 Eur, 178,56 Eur kelionės išlaidos, nes reikėjo važinėti į Kauną, 430 Eur hialurono rūgšties tirpalo užpildas, nes reikėjo šalinti asimetriją, likusią po operacijos, viso – 1077,25 Eur. Be to, vykimui pas gydytoją, operacijai, pooperaciniam laikotarpiui buvo priversta imti kasmetines atostogas, nors jos yra skirtos darbuotojui pailsėti ir susigrąžinti darbingumą, tačiau buvo išnaudotos ne pagal paskirtį – gydymuisi, todėl atsakovas privalo kompensuoti 1250,10 Eur. Neėmė nedarbingumo pažymėjimo, o pasiėmė atostogas, nes didesni pinigai. Kiek darbovietė išmokėjo, prisiminti negalėjo. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis gera, jis gauna nelegalias pajamas iš mašinų verslo, jis galbūt yra mokus, todėl gali jai atlyginti jos prašomo dydžio žalą.
Ieškovės atstovė advokatė Diana Oseckienė palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas R. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (67-71 b. l.). Vėliau pakeitė poziciją ir su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko atlyginti 350 Eur už operaciją, 79,59 Eur už medikamentus ir 200 Eur vieną hialurono rūgšties tirpalo užpildą. 2017-05-03 teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei siūlė sumokėti 500 Eur, bet ji nesutiko, daugiau mokėti nesutinka. Nurodė, jog nemano, kad lūpą perskėlė jis, nes ieškovė daug kartų girta griuvo. Sutiko sumokėti už operaciją, medikamentus, kraujo tyrimą. Nurodė, jog jo turtinė padėtis bloga, jis yra UAB „Auto 123“ direktorius, per mėnesį gauna tik 150 Eur į rankas, taip gauna 400 Eur atlyginimo, bet atskaičiuoja antstoliai pagal priteistas sumas ieškovei ir teritorinei ligonių kasai. Yra pasiėmęs paskolą, kas mėnesį turi mokėti po 250 Eur kreditoriui.
Atsakovo atstovė advokatė S. B. palaikė atstovaujamąjį, su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad atsakovas turi ieškovei atlyginti 350 Eur už operaciją, 79,59 Eur už medikamentus ir 200 Eur vieną hialurono rūgšties tirpalo užpildą, likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (67-71 b. l.). Taip pat nurodė, jog dėl žalos atsiradimo kalta ir pati ieškovė, jos elgesys, todėl prašo priteistinos žalos dydį mažinti atsižvelgiant į nukentėjusiosios elgesį ir atsakovo sunkią turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu (8-23 b. l.) R. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p., ir nuteistas, būsimos rando šalinimo išlaidos nepriteistos, tačiau pažymėtina, kad atsiradus naujų išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nukentėjusiajai įvykio metu padarytais sužalojimais, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasi CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi (24-34 b. l.) R. Č. ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmestas. Kasacinis skundas nebuvo paduotas. Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad atsakovas R. Č. 2013 m. gruodžio 26 d. apie 5.20 val. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas artimoje aplinkoje, šeimyninio konflikto metu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sutuoktinei J. Č., o būtent: tyčia sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, veidą, tuo nukentėjusiajai J. Č. padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, kiauryminę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, smakre, abiejuose žastuose, nubrozdinimą alkūnėse, kryžkaulio projekcijoje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje. 2014 m. sausio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 31/14(04) konstatuota, jog J. K. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, smakre, abiejuose žastuose, nubrozdinimai alkūnėse, kryžkaulio projekcijoje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes, kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 11 smūginių poveikių bukais kietais daiktais, J. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jos kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai (baudžiamojo byla Nr. 1-1016-951/2014, 1 t., 89-90 b. l.).
Ieškovė nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų, jos atžvilgiu panaudoto smurto ji patyrė žalą, jai kiaurai buvo prakirsta lūpa, susidarė dvi atskiros dalys, kurios ligoninės priėmimo skyriuje buvo negražiai, grubiai susiūtos, suraukta, matėsi suraukimai, buvo skylės. Ji jautėsi blogai, buvo būtinybė daryti plastinę operaciją. Nusprendė daryti tik viršutinės lūpos rando šalinimo operaciją, po operacijos atsiradus lūpos asimetrijai, buvo naudotos hialurono rūgšties tirpalo injekcijos koregavimui, todėl prašo priteisti iš atsakovo su tuo susijusią turtinę žalą. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko visiškai, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka iš dalies, nurodydamas, jog sutinka atlyginti 350 Eur už operaciją, 79,59 Eur už medikamentus ir 200 Eur vieną hialurono rūgšties tirpalo užpildą. Jo atstovė prašė sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusios netinkamą elgesį ir atsakovo sunkią turtinę padėtį.
Dėl civilinės atsakomybės
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Atlyginti turtinę, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą asmeniui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.
Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Viena iš privalomų ir šiai bylai aktualių deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo turtinę žalą, atsiradusią dėl jai padaryto sveikatos sužalojimo. Atsakovas neginčija fakto, kad ieškovei konflikto metu buvo sutrikdyta sveikata, tačiau nurodo, kad tam turėjo įtakos ir pačios nukentėjusios elgesys, ji, būdama neblaivi, griuvinėjo, galėjo pati lūpą prasiskelti.
Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, remiasi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 3 punkte, kuriame nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-493/2012; 2013 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013; kt.).
Nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendis (8-23 b. l.), kuriuo atsakovas R. Č. buvo pripažintas kaltu, padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. (nesunkus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymas). Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendį paliko nepakeistą. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai vienodai išsprendė, kas yra atsakingas už kilusį konfliktą ir nustatė, kad R. Č. 2013 m. gruodžio 26 d. apie 5.20 val. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas artimoje aplinkoje, šeimyninio konflikto metu savo šeimos nariui - sutuoktinei J. Č. tyčia sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, veidą, tuo nukentėjusiajai J. Č. padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, kiauryminę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, smakre, abiejuose žastuose, nubrozdinimą alkūnėse, kryžkaulio projekcijoje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, t. y. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi teismo nuosprendžiu konstatuoti atsakovo nusikalstamos veikos padarymo ir šios veikos tiesioginių padarinių faktai, kurių iš naujo įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Taip pat įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta, kad atsakovas R. Č. ieškovei J. K. tyčia sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, be kitų sužalojimų, padarė kiauryminę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje. Baudžiamojoje byloje nėra konstatuotas netinkamas nukentėjusios elgesys. To nagrinėjant civilinę bylą neįrodė ir atsakovas. Taip pat baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, o atitinka įvykio aplinkybes ir laiką. Minėti faktai turi prejudicinę galią ir jų iš naujo įrodinėti nereikia, todėl laikytini nepagrįstais atsakovo ir jo atstovės argumentai, kad ne dėl atsakovo veiksmų buvo traumuota ieškovė, kad ji pati griuvinėjo ir prasiskėlė lūpą, ir atmestini, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl atsakovo R. Č. neteisėtų veiksmų (11 smūgių į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis sudavimo) ieškovei buvo padaryta žala (kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, t. y., traumuota lūpa), kuri yra jo neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl, atsižvelgiant į įrodymų visumą, faktinius duomenis ir juos įvertinus pagal jų įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, konstatuotina, kad atsakovo veiksmuose yra visos sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala, kaltė), būtinos deliktinei civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Randą šalinti buvo būtina, nes jis yra ant ieškovės veido, gerai matomas, blogai susiūtas ir sugijęs, dėl ko ieškovė jaučia diskomfortą.
Dėl turtinės žalos
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu (8-23 b. l.) būsimos randų šalinimo išlaidos nepriteistos, tačiau pažymėtina, kad atsiradus naujų išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nukentėjusiajai įvykio metu padarytais sužalojimais, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasi CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dėl viršutinės lūpos rando šalinimo operacijos patirtą turtinę žalą - 1077,25 Eur išlaidas: 350 Eur išlaidas už operaciją (42, 43 b. l.), 79,59 Eur išlaidas už vaistus, bintus, pleistrus (50-54 b. l.), 16,10 Eur išlaidas už prieš operaciją darytą kraujo tyrimą (39-40 b. l.), 23 Eur išlaidas už vizitą pas plastikos chirurgą dėl rando šalinimo (38 b. l.), 178,56 Eur kelionės išlaidas, nes reikėjo važinėti į Kauną operacijos atlikimui, vizitams pas plastikos chirurgą (55-59 b. l.), 430 Eur išlaidas už hialurono rūgšties tirpalo injekcijas 2016-02-09 (200 Eur) ir 2016-11-29 (230 Eur), nes reikėjo šalinti lūpos asimetriją, likusią po operacijos (44-49 b. l.). Taip pat prašo priteisti 1250,10 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės panaudotas gydymuisi kasmetines atostogas, nes jos turi būti skirtos ne gydymuisi, o pailsėti ir atstatyti darbingumą. Atsakovas sutiko atlyginti šias išlaidas: 350 Eur už operaciją, 79,59 Eur už medikamentus ir 200 Eur vieną hialurono rūgšties tirpalo injekciją.
Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; kt.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalą jau realiai yra patyrusi, ji teikė byloje paaiškinimus ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Įvertinus specialisto išvadą, gydytojo rekomendaciją, darytina išvada, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės sužalotai sveikatai atstatyti buvo būtina atlikti viršutinės lūpos rando šalinimo operaciją, reikalaujančią papildomų lėšų, nes randas yra ant ieškovės veido, gerai matomoje vietoje, grubiai susiūtas, negražiai sugijęs, darko veidą, dėl ko ieškovė jaučia diskomfortą. Atsakovas sutiko atlyginti 350 Eur už operaciją, 79,59 Eur už medikamentus ir 200 Eur vieną hialurono rūgšties tirpalo injekciją. Teisme nekilo ginčo dėl operacijos kainos, sumos, sumokėtos už vaistus, bintus, pleistrus, taip pat atsakovas sutiko sumokėti 200 Eur už vieną hialurono rūgšties tirpalo injekciją. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog sutinka, kad prieš operaciją ieškovė privalėjo atlikti kraujo tyrimą, sutiko už jį sumokėti, prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos būtinos siekiant atlikti operaciją, todėl turėtų būti priteistos (39-40 b. l.) Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažintina, kad bylos nagrinėjimo metu rando gydymo (operacijos) būtinumas nustatytas, todėl gydymo išlaidos ieškovei turėtų būti priteistos. Kadangi dėl aukščiau nurodytų sumų tarp šalių nėra ginčo, jos ieškovei priteistinos iš atsakovo. Atsakovas nesutiko apmokėti antros hialurono rūgšties tirpalo injekcijos 230 Eur, manė, jog ji nebuvo reikalinga, kad ieškovė taip siekia jo sąskaita susitvarkyti savo išvaizdą. Tačiau iš byloje esančių medicininių dokumentų (112, 126-127 b. l.) matyti, kad 2015-08-12 ieškovei buvo atlikta viršutinės lūpos rando korekcijos operacija. Po operacijos gijimas buvo patenkinamas, minkštėjant randui, išryškėjo viršutinės lūpos raudonio netolygumas – tūrio defektas, netolygumą buvo nutarta koreguoti ne pakartotine operacija, o hialurono rūgšties tirpalo injekcija. 2016-02-09 šis netolygumas koreguotas 1 ml. hialurono rūgšties tirpalo injekcija (44-46 b. l.), 2016-11-29 atlikta dar viena šios vietos korekcija 1 ml. hialurono rūgšties tirpalo injekcija (47-49 b. l.), nes po operacijos vėl išryškėjo lūpos raudonio defektas. Teismas mano, jog minėtos išlaidos yra susijusios su sveikatos grąžinimu, pagrįstos, būtinos, todėl taip pat priteistinos iš atsakovo. Taip pat tokiomis pripažintinos ir 23 Eur išlaidos, ieškovės sumokėtos gydytojui už vizitą (37-38 b. l.), nes prieš operaciją buvo būtina apsilankyti pas gydytoją, su juo pasikonsultuoti, aptarti tolesnę gydymo eigą.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 178,56 Eur kelionės išlaidas, patirtas dėl vykimo į kliniką į Kauną (55-59 b. l.). Ji nurodė, jog po atsakovo neteisėtų veiksmų liko randas, 2014 m. ji kreipėsi pas Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoją G. K. (118-125 b. l.), skambino į klinikas, esančias kituose miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje). Ieškovei buvo patarta dar palaukti, nes randai buvo aktyvios būklės, kieti, laiko eigoje galėjo pasikeisti, operuoti dar nebuvo rekomenduota. Atsakovas su minėtomis išlaidomis nesutiko, nurodydamas, jog ieškovė galėjo kreiptis į Šiaulių plastikos chirurgus, todėl minėtos išlaidos nėra būtinos. Ieškovė su tuo nesutiko, nurodydama, jog pats atsakovas dar nagrinėjant baudžiamąją bylą nurodė, jog ieškovė dirba Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje, todėl gali daryti įtaką Šiaulių gydytojams, todėl skambino į klinikas, esančias kituose miestuose, apsistojo ir pradėjo lankytis pas plastikos chirurgą M. K.. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-1016-951/2014 esančių dokumentų matyti, jog atsakovas tokią abejonę buvo išreiškęs, todėl ieškovė, siekdama išvengti bet kokių abejonių dėl pasirinktos gydymo įstaigos, gydytojo ir jai suteiktų gydymo paslaugų pasirinko Kaune esančioje klinikoje UAB „Grožio pasaulis“ dirbantį plastikos chirurgą M. K., pas kurį lankėsi nuo 2014-07-01. Į Kauną ji vyko automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darbinis tūris – 1896 m³, kuras - dyzelinas (115-116 b. l.), gydymo tikslais (rando šalinimo operacijai, konsultacijoms, injekcijoms), pateikti už kurą kvitai (užpiltas kuras – dyzelinas) atitinka dienas, kuriomis jai buvo teikiamos gydymo paslaugos (55-59, 61 b. l.). Atsakovas nesutiko su minėtomis išlaidomis, tačiau jų dydžio neginčijo. Remiantis minėtais duomenimis ir įvertinus byloje esančius dokumentus, manytina, jog ieškovės sveikatos būklė po Kauno klinikoje suteikto gydymo pagerėjo, todėl ieškovės patirtos kelionės išlaidos pripažintinos būtinomis ieškovės būklei gerinti išlaidomis ir priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.
Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1250,10 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės panaudotas gydymuisi kasmetines atostogas, nes jos buvo panaudotos ne pagal paskirtį: buvo panaudotos gydymuisi, o jos yra skirtos pailsėti ir atstatyti darbingumą. Atsakovas su tuo nesutiko.
Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Negautas pajamas paprastai ir sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurios prarandamos tapus visiškai ar iš dalies nedarbingu. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau dar atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
Ieškovė nurodė, jog po atsakovo padarytų sužalojimų ji gydymuisi buvo priversta imti kasmetines atostogas laikotarpiais nuo 2015-08-04 iki 2015-08-04, nuo 2015-08-12 iki 2015-09-04, nuo 2015-11-03 iki 2015-11-03, nuo 2016-02-09 iki 2016-02-09, nuo 2016-11-29 iki 2016-11-29, už kurias buvo išmokėtas darbo užmokestis 765,97 Eur atskaičius mokesčius (117 b. l.). Prašo jai kompensuoti 1250,10 Eur neatskaičius mokesčių (60-61 b. l.), t. y., tiek, kiek gavo iš darbdavio. Prašoma priteisti suma pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką negali būti laikoma nei su sveikatos grąžinimu susijusiomis išlaidomis, nes ieškovė galėjo gauti laikino nedarbingumo išmoką, tačiau nurodė, jog jai tai netiko, nes imant kasmetines atostogas, o ne esant laikinai nedarbingai, mokami didesni pinigai, nei negautomis pajamomis, nes ieškovė galėjo prašyti negauto darbo užmokesčio ir kompensacijos už panaudotas kasmetines atostogas skirtumo, išmokos, gautos už laikiną nedarbingumą, ir negauto darbo užmokesčio skirtumo, galėjo imti nemokamas atostogas ir tada prašyti negauto darbo užmokesčio už minėtą laikotarpį, tačiau ji prašo priteisti piniginę kompensaciją už kasmetines atostogas, kuri jai buvo išmokėta, todėl tos pačios (ieškovei darbdavio išmokėtos) sumos priteisimas iš atsakovo prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui, nes toks atlyginimas neatitiktų žalos kompensavimo funkcijos bei nulemtų nepagrįstą nukentėjusiosios praturtėjimą. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje kompensacija už panaudotas kasmetines atostogas nenurodyta, jos mokėjimas sprendžiamas darbo teisės įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi 1250,10 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos priteisimas neatitiktų žalos kompensavimo funkcijos, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atsakovas ir jo atstovė nurodė, jog būtina atsižvelgti į nukentėjusios elgesį bei į sunkią atsakovo turtinę padėtį ir mažinti priteistinos žalos dydį. Atsakovas nurodė, jog ieškovės elgesys taip pat galėjo turėti įtakos sužalojimams, nes būdama neblaivi, ji daug kartų griuvinėjo. Kaip jau buvo ankščiau konstatuota, nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi teismo nuosprendžiu konstatuoti atsakovo nusikalstamos veikos padarymo ir šios veikos tiesioginių padarinių faktai, kurių iš naujo įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Taigi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta, kad atsakovas R. Č. ieškovei Jurgitai tyčia sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, be kitų sužalojimų, padarė kiauryminę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje. Baudžiamojoje byloje nėra konstatuotas netinkamas nukentėjusios elgesys. Taip pat baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, o atitinka įvykio aplinkybes ir laiką. Minėti faktai turi prejudicinę galią ir jų iš naujo įrodinėti nereikia, todėl laikytini nepagrįstais atsakovo ir jo atstovės minėti argumentai ir atmestini. Atsakovas neįrodė, jog ieškovės kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje atsirado dėl pačios nukentėjusiosios tyčinių veiksmų ar didelio neatsargumo, todėl manytina, jog CK 6.282 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Taip pat atsakovas prašo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį: dirba UAB „Auto 123“ direktoriumi, jo pajamas per mėnesį sudaro apie 400 Eur darbo užmokestis, didžiąją dalį už skolas pagal priteistas sumas ieškovei ir teritorinei ligonių kasai atskaičiuoja antstoliai, jis gauna į rankas tik 150 Eur į rankas, pagal paimtą paskolą kreditoriui per mėnesį moka po 250 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas kreditoriui moka daugiau, nei pats per mėnesį disponuoja, todėl manytina, jog atsakovas savo tikrąją turtinę padėtį linkęs slėpti. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad dėl padarytos žalos yra ieškovės kaltės, o atsakovo veiksmai, kurių pagrindu atsirado žala, pripažinti tyčiniais, šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio mažinimo, todėl atsakovo prašymas sumažinti priteistinos žalos dydį atmestinas, kaip nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad turi būti priteisti nuostoliai, tiesiogiai susiję su žalos atsiradimu dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų padaryto sužalojimo, t. y. pagrįsti ir būtini nuostoliai, bei negautos pajamos. Tokiais laikytini ir ieškovei iš atsakovo priteistini: 350 Eur išlaidos už operaciją (42, 43 b. l.), 79,59 Eur išlaidos už vaistus, bintus, pleistrus (50-54 b. l.), 16,10 Eur išlaidos už prieš operaciją darytą kraujo tyrimą (39-40 b. l.), 23 Eur išlaidos už vizitą pas plastikos chirurgą dėl rando šalinimo (38 b. l.), 178,56 Eur kelionės išlaidos, nes reikėjo važinėti į Kauną operacijos atlikimui, vizitams pas plastikos chirurgą (55-59 b. l.), 430 Eur išlaidos už hialurono rūgšties tirpalo injekcijas 2016-02-09 (200 Eur) ir 2016-11-29 (230 Eur), nes reikėjo šalinti lūpos asimetriją, likusią po operacijos (44-49 b. l.), viso – 1077,25 Eur. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip būtinos ir pagrįstos išlaidos (turtinė žala), 1077,25 Eur priteistinos ieškovei iš atsakovo, kitoje dalyje ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl palūkanų
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kadangi per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, jis privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; kt.).
Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį nustatyta bendroji taisyklė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Didesnis palūkanų dydis nustatytas, kai sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Kadangi šiuo atveju ieškovė yra fizinis asmuo, todėl jai iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1077,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 46 procentai reikalavimo), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai: 32,00 Eur žyminio mokesčio (64 b. l.) ir proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatė (5 b. l.), kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 1000,00 Eur išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu, konsultavimu, atstovavimu teismo posėdžiuose (99-100 b. l.), priteisimu. Atsakovo interesams byloje atstovavo advokatė (72, 91-92, 134 b. l.), kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 1000,00 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo parengimu, konsultavimu, atstovavimu teismo posėdžiuose (132-136 b. l.), priteisimu.
Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2016 m. IV ketvirtį tai sudarė 822,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 2057,00 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 329,12 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t.y. 82,28 Eur).
Šalys neginčija viena kitos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi šalys pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismą ir ginčo, abi, nedėdamos pastangų išspręsti ginčą taikiai iki teismo, patyrė po 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų procesiniams dokumentams surašyti, šalis konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, todėl turėtų būti priteistos. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 46 procentai reikalavimo), ieškovei iš atsakovo turi būti priteista – 460,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui iš ieškovės – 540,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įskaičius šalių tarpusavio priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir atsakovo ieškovei mokėtiną 32,00 Eur žyminį mokestį, iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 48,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Tačiau pagal CPK 93 str. 4 d. nuostatas, teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė tos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad šiame kilusiame iš žalos, padarytos atsakovo neteisėtais tyčiniais veiksmais, atlyginimo teisinių santykių ginče iš esmės nenustatytas ieškovės piktnaudžiavimas savo teisėmis, prašant priteisti dėl atsakovo kaltės jos patirtą papildomą turtinę žalą, susijusią su rando šalinimu ir gydymu, konstatuotą baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ką patvirtina ir prie šios bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga, todėl teismas sprendžia, kad galima nukrypti nuo nustatytų procesinių taisyklių ir šioje byloje atsakovui patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, priėmė įsakymą Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373) ir nustatė, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų suma yra 3 Eur. Šioje byloje susidarė 2,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurias paskirsčius tarp šalių atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, gaunama suma yra mažesnė, nei teisės aktuose nustatyta suma, be to, atsižvelgus į šalių elgesį (CPK 96 str. 5 d.), ji valstybei iš šalių nepriteistina, nes išieškojimo išlaidos būtų didesnės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 1077,25 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt septynių eurų, 25 ct) nusikaltimu padarytos papildomos turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1077,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.