- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- I-1650-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04631-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės tarnybos departamento
- Advokatai
- Remigijus Kalašnykas
- Kategorijos
atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams Romui Statkui ir Linai Bertlingei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės tarnybos departamentui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. lapkričio 14 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) raštą (sprendimą) neleisti dalyvauti konkurse, įpareigoti Tarnybą skelbti konkursą iš naujo ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. spalio 20 d. Valstybės tarnybos departamento (toliau – ir VTD) svetainėje buvo paskelbtas konkursas Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigoms užimti. Norėdamas dalyvauti minėtame konkurse, pareiškėjas pateikė elektroninį prašymą, prisegė gyvenimo aprašymą ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaraciją bei kitus reikalaujamus dokumentus, taip pat vėliau pateikė prašomus papildomus dokumentus, tačiau dar nesuėjus papildomos informacijos pateikimo terminui, pareiškėjas buvo informuotas, jog neatitinka reikalavimų ir jam neleidžiama dalyvauti konkurse.
Pareiškėjo manymu, reikalavimas Žuvininkystės tyrimų ir mokslo vedėjo pareigas einančiam asmeniui turėti laivavedžio funkcijų atlikimui reikalingus galiojančius dokumentus bei atitikti vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio keliamus sveikatos reikalavimus yra perteklinis. Pabrėžė, jog Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus nuostatuose (toliau – ir Skyriaus nuostatai) nėra numatyta jokių funkcijų, kurios reikalautų laivavedžio kvalifikacijos, nėra numatyta jokia skyriaus vedėjo funkcija, tiesiogiai reikalaujanti turėti laivavedžio dokumentus. Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus pavaldume yra jūrų žvejybos laivas „Darius“ ir keletas vidaus vandenų transporto priemonių. Funkcija „organizuoja laivo „Darius“ eksploatavimą, vykdo jo aptarnavimą ir priežiūrą“ atsirado tik Skyriaus nuostatų redakcijoje patvirtintoje Tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V1-180, kurio teisės aktų registre nėra, todėl tokie pakeitimai yra negaliojantys ir jais nebuvo galima naudotis rengiant specialiuosius reikalavimus konkurso Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigybei užimti. Tačiau net jei Skyriaus nuostatų pakeitimai įsigaliotų, ginčijamas konkurso specialusis reikalavimas nesutaptų su funkcija „organizuoja laivo „Darius“ eksploatavimą, vykdo jo aptarnavimą ir priežiūrą“. Paaiškino, kad laivas „Darius“ yra jūrų žvejybos laivas, o vidaus vandenų transporto priemonės specialisto kompetencijos galioja laivuose, kurie plaukioja tik vidaus vandenyse. Pareiškėjo įsitikinimu, Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas laivo „Dariaus“ techninės priežiūros atlikti negali, jis tik privalo būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymu, bet jam nebūtina turėti techninę kompetenciją patvirtinantį dokumentą. Pabrėžė, jog jūrų laivų aptarnavimą vykdo įmonės turinčios leidimą tokiai veiklai. Jūrų laivų aptarnavimą paprastai prižiūri laivo kapitonas arba atitinkamos jūrininko kompetencijos diplomą turintis asmuo. Mokslo skyriaus vedėjo uždavinys yra surasti ir įdarbinti atitinkamą kompetenciją turinčius specialistus.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo funkcija „pagal kompetenciją ir kvalifikaciją vykdo skyriui priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkcijas“ yra nemotyvuota ir trukdanti atlikti kitas būtinas skyriaus vedėjo kompetencijos funkcijas. Skyriui priklausančios vidaus vandenų transporto priemonės – viena valtis, kuri naudojama mokslinei žvejybai Baltijos jūros priekrantėje. Mokslinė žvejyba turi būti vykdoma griežtai laikantis mokslinės metodikos principų, ypatingai išlaikant reikalingumą mokslinių žvejybų kiekį, dažnumą ir periodiškumą. Skyriaus vedėjas negali tiesiogiai ir efektyviai vykdyti mokslinę žvejybą. Jo funkcija yra organizuoti mokslinę žvejybą. Atkreipė dėmesį, jog visoje Europoje ir pasaulyje mokslinę žvejybą tiesiogiai vykdo samdyti žvejai, turintys atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį. Tokia mokslinė žvejyba iki šiol yra vykdoma ir Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje. Pabrėžė, jog visi specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami, priešingu atveju bus pažeista piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, ir žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47–51).
Nurodė, kad Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas pagal kompetenciją ir kvalifikaciją turi vykdyti Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriui priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkcijas, todėl ir pareigybės aprašymo 6.7 p. nustatytas specialusis reikalavimas turėti laivavedžio funkcijoms atlikti reikalingus galiojančius dokumentus bei atitikti vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiui keliamus sveikatos reikalavimus.
Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 str. 3 d. motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiai turi turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Vadovaujantis Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-32(1.5E), 3 p., kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi motorinių pramoginių laivų, kurių variklių galingumas daugiau kaip 10 AG (7,4 kW) ir kurie plaukioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, vidaus vandenų keliuose, laivavedžiams. Laivų, kurie plaukioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, teritorinėje jūroje ir jūrų vandenyse, laivavedžiams kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi nepriklausomai nuo valdomo laivo variklio galios. Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų 4 p. nustato, kad laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW, laivavedžiai, I–V grupių vidaus vandenų laivų kapitonai, kapitonai-mechanikai, turintys B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą ir diplomo patvirtinimą arba B grupės vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimą, ir asmenys, turintys budinčio kapitono padėjėjo, vyriausiojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, turi teisę valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir teritorinės jūros ribose. Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų 21.4 p. nurodyta, kad asmenys, ketinantys laikyti egzaminą ir siekiantys gauti kvalifikacijos liudijimą ar tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, turi pateikti vidaus vandenų transporto specialisto ir motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatos pažymėjimą (Nr. 048-2/a) arba jūrininko sveikatos pažymėjimą (Nr. 048-1/a).
Pažymėjo, kad Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriui, be kitų uždavinių pavesta įgyvendinti Nacionalinę aplinkos monitoringo programą bei Nacionalinę žuvininkystės duomenų rinkimo programą. Įgyvendinant šias programas monitoringas atliekamas Baltijos jūroje, Baltijos jūros priekrantėje ir tuo metu naudojamos savaeigės plaukiojimo priemonės, kurių laivavedžiams kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi. Vykdant monitoringą savaeigės plaukiojimo priemonės naudojamos ekspedicijose ne mažiau kaip 48 kartus per metus (priklauso nuo oro sąlygų Baltijos jūroje – jeigu būna prastos oro sąlygos ir tenka grįžti kasdien, faktinis išplaukimų į jūrą skaičius dar padidėja), vienu metu skirtingose vietose, plaukiojimo rajonuose, atliekant skirtingas užduotis, skirtingos apimties ir trukmės tyrimus, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą monitoringo vykdymą, Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje tai atlikti turi gebėti ne tik šio skyriaus darbuotojai, bet ir skyriaus vedėjas.
Taip pat pažymėjo, jog Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 28 p. nustato 5 darbo dienų terminą pretendentui tikslinti dokumentus, t. y. laikotarpį, per kurį pretendentas turi suspėti pateikti prašomą informaciją. Minėtas punktas nedraudžia pretendentui prašomą papildomą informaciją pateikti tiek nustatyto termino pirmąją darbo dieną, tiek ir paskutiniąją darbo dieną. Atkreipė dėmesį, jog Aprašo 28 p. taip pat nustato 5 darbo dienų terminą konkursą organizuojančiai įstaigai atsakyti asmeniui, pateikusiam prašomus dokumentus, ar jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, t. y. laikotarpį, per kurį nuo gautų patikslintų dokumentų įstaiga turi atsakyti pretendentui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VTD atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 77–79).
VTD nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 48¹ str. 1 d. įstaigose įtvirtinta decentralizuota personalo valdymo sistema. Įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, o tai suponuoja atitinkamų įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Vadovaujantis VTĮ 8 str. 8 d. 1 p., įstaigose valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus tvirtina įstaigų vadovai. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685.
VTD pažymėjo, kad, išanalizavęs Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą ir įvertinęs Tarnybos pateiktus argumentus, mano, jog teisės aktų pažeidimų padaryta nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad konkursas į minėtas pareigas neįvyko.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pagrindinė Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo funkcija – organizuoti tyrimus, todėl tyrimų vykdymo ir tyrimų organizavimo funkcijų sutapatinimas yra nesuprantamas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti, vadovaudamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad pats pareiškėjas akcentavo laivo „Darius“ valdymą, nors Tarnyba reikalavimą turėti laivavedžio kvalifikaciją kėlė ne dėl minėto laivo, o 2 valtims su motorais valdyti. Šiomis valtimis plaukiama atlikti tyrimus apie 4 kartus per mėnesį, todėl reikia, kad skyriuje būtų ne vienas žmogus, kuris galėtų šias valtis valdyti.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl konkurso į Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigas sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2016 m. spalio 20 d. VTD internetinėje svetainėje paskelbtas konkursas į Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 34050) (b. l. 10–12).
Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą dalyvauti konkurse ir kitus reikalaujamus dokumentus. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo informuotas, jog iki 2016 m. lapkričio 15 d. papildomai turi pateikti dokumentų, patvirtinančių Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.5 p. nurodytą patirtį (turėti darbo patirties Europos Sąjungos ir (arba) kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų projektų, susijusių su žuvininkyste, rengimo, administravimo ir įgyvendinimo srityje) ir 6.7 p. nurodyto reikalavimo (turėti laivavedžio funkcijų atlikimui reikalingus galiojančius dokumentus bei atitikti vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio keliamus sveikatos reikalavimus) atitikimą, kopijas (b. l. 11).
2016 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, tačiau 2016 m. lapkričio 14 d. VTD pranešimu buvo informuotas, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse, nes pareiškėjas neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. nepateikė dokumentų, patvirtinančių laivavedžio funkcijų atlikimui reikalingų galiojančių dokumentų bei atitikimo vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio keliamiems sveikatos reikalavimams, kopijų (b. l. 9).
Taip pat nustatyta, kad minėtas konkursas į Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo vedėjo pareigas neįvyko, nes nė vienas pretendentas neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų (b. l. 41).
Pareiškėjo įsitikinimu, reikalavimas turėti laivavedžio funkcijų atlikimui reikalingus galiojančius dokumentus bei atitikti vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio keliamus sveikatos reikalavimus yra perteklinis, nereikalingas Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo funkcijoms vykdyti, todėl jam nepagrįstai neleista dalyvauti konkurse.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis VTĮ 9 str., asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, nustatytus VTĮ 9 str. 1 d. Be to, pagal VTĮ 9 str. 5 d. į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Specialiųjų reikalavimų nustatymą taip pat reglamentuoja Metodika. Pagal Metodikos 11 p. atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas, nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai. Vadovaujantis Metodikos 11.6 p., jeigu reikia, nustatomi kiti būtini specialūs reikalavimai, susiję su pareigybei priskiriamų funkcijų specifika.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad specialieji reikalavimai turi atitikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, todėl pareiškėjo teiginiai apie galimą specialiojo reikalavimo neatitikimą Skyriaus nuostatams, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad specialiųjų pareiginių reikalavimų nustatymo tikslas yra užtikrinti, kad norintis užimti atitinkamas pareigas asmuo turėtų tinkamą pasirengimą atlikti šiai pareigybei priskiriamas funkcijas. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo ginčijamas specialusis reikalavimas atitinka pareigybei priskirtas funkcijas.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo funkcija „pagal kompetenciją ir kvalifikaciją vykdo skyriui priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkcijas“ yra nemotyvuota ir trukdanti atlikti kitas būtinas skyriaus vedėjo kompetencijos funkcijas. Pažymėtina, kad pagal VTĮ 8 str. 8 d. 1 p. įstaigose valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus tvirtina įstaigų vadovai. Būtent įstaigų vadovai yra atsakingi iš jų įstaigų personalo valdymą (VTĮ 48¹ str. 1 d.). Taigi darytina išvada, kad būtent įstaigos vadovas turi teisę spręsti, kokias funkcijas atliekančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo reikia jo vadovaujamai institucijai. Taigi pareiškėjo teiginiai apie tam tikrų pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų netikslingumą atmestini kaip nepagrįsti, nes šiuo atveju gali būti vertinama tik tai, ar pareigybės reikalavime nustatyti specialieji reikalavimai būtini pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms atlikti.
Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.24 p. yra įtvirtinta šias pareigas einančio asmens funkcija pagal kompetenciją ir kvalifikaciją vykdyti skyriui priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkcijas. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 str. 3 d., laivavedžiams privaloma turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.
Pareiškėjo teigimu, ginčijamas reikalavimas yra perteklinis, nes tarnybai priklauso laivas „Darius“, kuriam valdyti, atsižvelgiant į jo charakteristikas, reikalaujama laivavedžio kvalifikacija nepakankama, kadangi suteikia teisę valdyti tik pramoginius motorinius laivus, o ne jūrinius žvejybos laivus. Tai, kad laivavedžio kvalifikacija valdyti laivą „Darius“ iš tiesų yra nepakankama, patvirtina Lietuvos saugios laivybos administracijos raštas (b. l. 122), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Tarnybai taip pat priklauso irklinė valtis su pakabinamu varikliu „Mercury“ (14,73 AG), valtis „Ornen“ su pakabinamu varikliu „Mercury F50 LPT“ (49,13 AG) (b. l. 114–117).
Vadovaujantis Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-32(1.5 E), (toliau – ir Nuostatai) 3 p., kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi motorinių pramoginių laivų, kurių variklių galingumas daugiau kaip 10 AG (7,4 kW) ir kurie plaukioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, vidaus vandenų keliuose, laivavedžiams. Laivų, kurie plaukioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, teritorinėje jūroje ir jūrų vandenyse, laivavedžiams kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi nepriklausomai nuo valdomo laivo variklio galios. Nuostatų 4 p. nustato, kad laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW, laivavedžiai, I–V grupių vidaus vandenų laivų kapitonai, kapitonai-mechanikai, turintys B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą ir diplomo patvirtinimą arba B grupės vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimą, ir asmenys, turintys budinčio kapitono padėjėjo, vyriausiojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, turi teisę valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir teritorinės jūros ribose.
Kaip paaiškino Tarnyba, mokslinių tyrimų tikslais duomenys pagal Lietuvos nacionalinę žuvininkystės 2014–2016 m. duomenų rinkimo programą (dabar Lietuvos nacionalinę žuvininkystės 2017–2019 m. duomenų rinkimo programą) renkami Baltijos jūros teritorinės jūros priekrantėje į ją išplaukiant iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos.
Taigi darytina išvada, kad Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriui priklausančioms valtims valdyti, tiek atsižvelgiant į jų variklių galingumą, tiek į renkamų duomenų vietą, reikia asmens, turinčio laivavedžio pažymėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijamas specialusis reikalavimas turėti laivavedžio funkcijų atlikimui reikalingus galiojančius dokumentus bei atitikti vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio keliamus sveikatos reikalavimus atitinka pareigybei priskirtą funkciją pagal kompetenciją ir kvalifikaciją vykdyti skyriui priklausančių savaeigių plaukiojimo priemonių laivavedžio funkcijas ir negali būti pripažintas pertekliniu. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo, pareiškėjas neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo R. S. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.