Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, deklaruota gyv. P. P. r. sav., (duomenys neskelbtini) k., ūkininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č., ūkininkas, ūkio, P. P. r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), savininkas, darbdavį atstovaujantis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, atsakingas už darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka nesudaręs su darbuotojais rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, 2016-06-08 11.00 val. jo naudai ūkyje leido nelegaliai dirbti E. B., gim. 1999-08-26, A. E., gim. 2001-06-19 ir M. V., gim. 2001-05-21.

Teismo posėdžio metu P. Č. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Paaiškino, kad priėmė dirbti darbo pasiprašiusius paauglius. Dokumentų nebuvo spėjęs pasirašyti, darbininkai dirbo tik apsižiūrėdami darbo vietą, susipažindami su darbu. Visą ūkio apskaitą pagal sutartį tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis buvo perdavęs surašytas darbo sutartis su minėtais asmenimis, tačiau į jį konsultuojanti įmonė pavėluotai informavo VSDFV teritorinį skyrių.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimo padarymą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, patikrinimo aktas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, E. B., A. E., M. V. paaiškinimai iš kurių matyti, kad 2016-06-08 11.00 val. patikrinimo metu nustatyta, kad P. Č. ūkyje, P. P. r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), aplinkos tvarkymo darbus nelegaliai dirbo E. B., A. E. ir M. V.. A. E. ir M. V. paaiškinimuose nurodė, kad pas ūkininką P. Č. dirba nuo 2016-06-07, rašytinės darbo sutarties nėra sudarę, pagal žodinę sutartį buvo sutarta, jog bus mokama 15 Eur per dieną. E. B. paaiškinime nurodė, kad pas ūkininką P. Č. dirba nuo 2016-06-08, rašytinės darbo sutarties nėra sudarę, pagal žodinę sutartį buvo sutarta, jog bus mokama 15 Eur per dieną. Patikrinimo dieną P. Č. nepateikė su aukščiau minėtais darbuotojais sudarytų rašytinių darbo sutarčių. Iš VSDFV Mažeikių skyriaus rašto matyti, kad ūkininko P. Č. pranešimai 1-SD apie apdraustųjų E. B., M. V. ir A. E. valstybinio socialinio draudimo pradžią buvo pateikti tokia tvarka: E. B. nuo 2016-06-08, registruotas 2016-06-08 20.30 val.; M. V. ir A. E. 2016-06-07, registruotas 2016-06-09 14.29 val.

P. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. pagal kuriuos nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; ir 99 str. 3 d., 6 d. pagal kuriuos darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą Nelegalus darbas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

P. Č. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad patikrinimas dėl nelegalaus darbo buvo atliktas 2016-06-08. A. E. ir M. V. pas ūkininką P. Č. dirbo nuo 2016-06-07, o E. B. nuo 2016-06-08. Po pažeidimo nustatymo P. Č. pranešė VSDFV Mažeikių skyriui apie E. B. įdarbinimą 2016-06-08, apie M. V. ir A. E. įdarbinimą 2016-06-09. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes teismas pripažįsta, jog ir minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas pažeidėjui šiuo atveju pažeistų konstitucinį proporcingumo principą, nes už padarytą pažeidimą tokia nuobauda būtų aiškiai per griežta, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir jam skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, taikyti 30¹ straipsnį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui Plungės rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 3 d.).