- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-24-538/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Atsakovas
- Z. S.
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas, Rimgaudas Černius
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, atsakovės atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovei Z. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovės Z. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 50 000 Lt negrąžintos paskolos, 12 500 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1994-12-21 pagal ilgalaikę paskolos sutartį suteikė atsakovei 50 000 Lt dydžio paskolą, kurią atsakovė turėjo grąžinti dalimis ir sutartyje numatytais terminais iki 2001-12-20, tačiau atsakovė paskolos negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-02-14 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės Z. S. ieškovės AB DnB NORD banko naudai 50 000 Lt negrąžintos paskolos, 12 500 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 625 000 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 937,50 Lt žyminio mokesčio ir 2 950 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė iš atsakovės Z. S. 1,65 Lt pašto išlaidų valstybei. Dėl 2007-02-14 preliminaraus sprendimo atsakovė pateikė prieštaravimus. Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-05-24 galutiniu sprendimu 2007-02-14 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė iš atsakovės Z. S. 17,95 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad atsakovė neneigė, jog pasirašė paskolos sutartį, ši sutartis yra galiojanti, 1997-03-10 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo konstatuota, kad pagrindinis skolininkas yra Z. S., nors jos prievolė užtikrinta A. S. personalinės įmonės „Valburga“ turto įkeitimu, tačiau nepakakus įkeisto turto išieškojimas gali būti nukreipiamas į neįkeistą turtą. Taip pat nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog paskutinis įkeistas turtas buvo parduotas pagal 2005-10-21 pirkimo-pardavimo sutartį, be to, byloje jau yra pradėti vykdymo veiksmai, todėl šiuo atveju senaties terminą taikyti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Z. S. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-02-14 preliminarų sprendimą ir 2007-05-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į banką dėl paskolos suteikimo. Teigia, kad sutartį pasirašė 1995 metų pavasarį ir tik po to, kai ji jau buvo pasirašyta kito asmens, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas 1994-12-21 sutartį sudarė su ja. Teigia, kad pagal minėtą sutartį pinigų nėra gavusi, todėl mano, kad ši sutartis yra negaliojanti. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš Šilutės rajono policijos komisariato baudžiamosios bylos, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jog su ja buvo sudaryta 1994-12-21 paskolos sutartis, kad ji yra galiojanti ir kad ji neįvykdė prievolės grąžinti paskolą, be to, teismas nevertino Šilutės rajono apylinkės teismo 2000-02-21 nuosprendžio, kuriame, be kitų aplinkybių, yra nustatytos ir paskolos jai suteikimo aplinkybės. Teigia, kad apie savo teisės pažeidimą ieškovė sužinojo 1997 metų kovo mėnesį, vykdymo veiksmai dar nėra pradėti, nes neįsiteisėjo 2007-05-24 sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB DnB NORD bankas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovės išdėstytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, nes atsakovė nepaneigė, jog paskolos sutartį pasirašė pati, ir sutartis yra galiojanti. Šilutės rajono apylinkės teismo 1997-03-10 nutartis, kuria patvirtintas skolos faktas, yra įsiteisėjusi. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad pagrindinis skolininkas yra Z. S., o jos prievolė užtikrinta A. S. personalinės įmonės „Valburga“ turto įkeitimu, todėl priteistai skolai sugrąžinti išieškojimas pirmiau nukreipiamas į įkeistą turtą. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne skolos priteisimo iš pagrindinės skolininkės Z. S., o išieškojimo nukreipimo į pagrindinės skolininkės turtą, pabaigus išieškojimo procedūras iš įkeisto turto, klausimas, todėl apeliantė nebeturi teisės ginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų faktų. Nurodo, kad apeliantė anksčiau nagrinėtoje byloje pripažino, kad yra skolinga, ir prašė nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Nurodo, kad pinigai atsakovei buvo pervesti jos vardu, todėl negali būti abejonių dėl pinigų gavimo fakto. Taip pat nurodo, kad nė viena baudžiamoji byla, susijusi su apeliantei suteikta paskola, nebuvo perduota teismui, todėl mano, kad netikslinga išreikalauti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato baudžiamąją bylą, nes ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai neturi prejudicinės galios. Nurodo, kad įkeistas turtas buvo parduotas tik 2005-10-21, todėl senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo šios datos ir jis nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad šalys 1994 m. gruodžio 21 d. sudarė ilgalaikę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 50 000 Lt ilgalaikę paskolą gamybiniams objektams užbaigti, o atsakovė įsipareigojo ją grąžinti atitinkamais terminais iki 2001 m. gruodžio 20 d. (b. l. 6-7). Šio skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo įkeisti A. S. įmonei „Valburga“ priklausantys nekilnojamieji daiktai ir, atsakovei nevykdant prievolės grąžinti paskolos dalį atitinkamu terminu, Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 10 d. nutarties pagrindu skolos išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą turtą (b. l. 9-10). Tačiau A. S. įmonei iškėlus bankroto bylą ir 2005 m. spalio 21 d. pardavus įkeistą turtą, gautos lėšos buvo panaudotos administravimo išlaidoms ir kitiems įsipareigojimams padengti (b. l. 11, 12, 13). Taigi nepatenkinus ieškovės reikalavimų iš įkeisto turto vertės, ji pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš pagrindinio skolininko – atsakovės. Nesutikdama su pareikštu reikalavimu atsakovė tvirtina, kad ji nesikreipė į ieškovę dėl paskolos suteikimo, pagal paskolos sutartį pinigai jai nebuvo perduoti ir pinigų iš banko negavo, todėl paskolos sutartis yra negaliojanti. Be to, pirmoji paskolos dalis turėjo būti grąžinta 1997 m. gruodžio 20 d. ir per trejus metus ieškovė reikalavimo dėl paskolos grąžinimo nepareiškė, todėl praleido senaties terminą. Tačiau atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, tokias išvadas daryti nėra pagrindo.
Iš prie šios civilinės bylos pridėtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atsakovės vardu gaunant paskolas ir jas panaudojant veikė jos sūnus A. S.. Atsakovė pripažino, kad sūnus veikė su jos sutikimu, jai žinant apie tai ir ji pasirašydavo jo pateiktuose dokumentuose (Baudž. byla Nr. 02-1-006-99, b. t. 29, b. l. 117). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad atsižvelgiant į atsakovės vardu surašytą pareiškimą Žemės ūkio ministerijai dėl ilgalaikio kredito suteikimo bei pateiktus duomenis, atsakovei buvo suteikta paskola, paskolos sutartyje atsakovė nurodyta paskolos gavėju ir ji šią paskolos sutartį pasirašė (Baudž. byla Nr. 02-1-006-99, b. t. 2, b. l. 197, 198, 217). Baudžiamojoje byloje esantis revizijos aktas patvirtina, kad 1994 m. gruodžio 21 d. ŽŪB Šilutės skyrius mokėjimo pavedimais Nr. 1, 2, 3, 4, 5 į atsakovės sąskaitą pervedė 50 000 Lt paskolos (Baudž. byla Nr. 02-1-006-99, b. t. 2, b. l. 176) ir tą pačią dieną atsakovės sūnus pervedė šiuos pinigus kitiems asmenims už statybines medžiagas (b. l. 8). Iš baudžiamojoje byloje esančios parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės matyti, kad atsakovė suteikė teisę sūnui naudotis jos banko sąskaitoje esančiais pinigais (Baudž. byla Nr. 02-1-006-99, b. t. 12, b. l. 13, 14-15). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta su atsakove, pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, t. y. perduoti jos nuosavybėn, todėl paskolos sutartis laikoma sudaryta (1964 m. CK 291 str.) ir atsakovei tenka prievolė grąžinti gautą paskolą (CK 6.870 str., 6.873 str. 1 d.). Ta aplinkybė, kad pinigai iš atsakovės sąskaitos buvo pervesti ne atsakovės, o kito asmens nurodymu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes pati atsakovė buvo suteikusi tokią teisę šiam asmeniui ir gautos paskolos panaudojimas neturi įtakos bei nekeičia atsakovės prievolės grąžinti gautą paskolą ieškovei. Atsakovė, manydama, kad paskola buvo panaudota netinkamai, viršijant jos suteiktas teises, turi teisę pareikšti atitinkamus reikalavimus asmeniui, kuriam ji suteikė teisę naudotis jos lėšomis banko sąskaitoje, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, atsakovės ir kito asmens tarpusavio santykiai dėl paskolos panaudojimo neturi įtakos ieškovės bei atsakovės teisėms ir pareigoms pagal paskolos sutartį.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad šiuo atveju turėjo būti taikyta ieškinio senatis, kurios terminas, jos nuomone, prasidėjo jai negrąžinus pirmosios paskolos dalies 1997 m. gruodžio 20 d. bei 1997 m. kovo mėn., kai ieškovė įgijo teisę pareikšti ieškinį dėl visos paskolos priteisimo. Tačiau su tuo sutikti negalima. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str., 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 1.127 str. 1 d.). Nors šalys buvo numačiusios konkrečius paskolos grąžinimo terminus ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių susitarimu paskolos sutartis buvo nutraukta 1997 m. kovo mėnesį (b. l. 9-10), tačiau šios paskolos grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas kito asmens turtas ir ieškovės reikalavimu išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą turtą ir tai atitiko tuo metu galiojusio įstatymo nuostatas (1994 m. CK 208 str. 1 d.). Tik 2005 m. spalio 21 d. buvo realizuotas įkeistas turtas ir tik tada ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), t. y., kad jos reikalavimas iš įkeisto turto vertės nebus patenkintas, ir tik tada ieškovei atsirado teisė reikalauti išieškoti skolą iš pagrindinio skolininko turto (CK 4.193 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė pareiškė ieškinį nepasibaigus ieškinio senaties terminui (CK 1.125 str. 1 d.), todėl taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovės priteistina ieškovei 944 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš Z. S. 944 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme AB DnB Nord bankui.