- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- 1-109-457/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014 m. spalio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2) 2016 m. gruodžio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) 2017 m. birželio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu subendrinta su 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2017 m. rugsėjo 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; bausmė atlikta 2017 m. spalio 23 d., teistumas neišnykęs,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalį;
J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. S. 2018 m. birželio 24 d., apie 05 val. 53 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, iš asmeninių paskatų, tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, kumščiu smogė L. P. į veido sritį, taip nukentėjusiajam L. P. vieno trauminio poveikio pasėkoje padarydamas veido sumušimą, pasireiškusį žaizda kairės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą kairės pusės vokų-paakio-skruosto srityje, kairės akiduobės vidinės sienelės (viršutinio žandikaulio) ir apatinės sienelės (skruostikaulio) lūžiais, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
J. S. 2018 m. birželio 24 d., apie 05 val. 53 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), J. S. viena ranka laikant L. P. už rūbų, o kita ranka tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų smogiant L. P. į veido sritį, jis, priėjęs L. P. iš už nugaros, tyčia vieną kartą kumščiu smogė pastarajam į viršugalvį, tokiu būdu nukentėjusiajam L. P. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. S. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. birželio 23 d., apie 14 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis su savo šeima pradėjo švęsti Jonines, be to, tą pačią dieną buvo ir jo gimtadienis. Šventė kartu su tėvais, buvo atvažiavusi sesuo S. S. su draugu R. S., bei jaunesnysis brolis E. S.. Paryčiais, apie 4 val., pas juos į namus atėjo L. D. su vaikinu, kaip vėliau sužinojo, L. P.. Jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, su savimi atsinešė alaus. Jie atėję paklausė, kur yra E. S., jie pasakė, kad miega, tada jie pasiūlė išgerti jų atsineštą alų. L. P., gerdamas pradėjo kabinėtis prie kitame kambaryje gulinčio R. S., pastarasis supykęs, gulėdamas lovoje, per atidarytas duris metė batą į L. P., atrodo, pataikė į ranką. L. P. priėjo prie R. S. ir jie susistumdė, R. S. L. P. atstūmė nuo savęs, o L. P. suėmė rankomis buvusį stalą ir jį apvertė. Jis, pamatęs, kad L. P. elgiasi chuliganiškai, paėmęs L. P. už pakarpos, išvedė jį į lauką. L. P. jam smogė kumščiu į veido sritį, jam tuo metu kairė ranka buvo sugipsuota, todėl sveikos rankos kumščiu smogė L. P. tris kartus į veido sritį. Po suduotų smūgių jis L. P. prilaikė, kad šis nenuvirstų ant žemės. Jam viena ranka belaikant L. P., iš kambario atėjo tėvas J. S., kuris L. P. vieną kartą kumščiu smogė iš priekio į veido sritį. Po suduoto smūgio, jis L. P. paleido ir pastarasis nuvirto ant žemės. L. P. buvo sumuštas kieme, prie pat įėjimo į namą, už tai, kad vedant į lauką, pastarasis pirmas sudavė jam smūgį į veido sritį. Tada jis L. P. tris kartus kumščiu smogė į veido sritį bei vieną kartą nukentėjusiajam smogė jo tėvas J. S. (2 t., b. l. 36–37, 44). Kaltinamasis J. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi, jog atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, nukentėjusiojo L. P. atsiprašė, pastarasis jam atleido ir pasirašė susitaikymo protokolą.
Kaltinamasis J. S. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. birželio 23 d., apie 14 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis su savo šeima pradėjo švęsti Jonines, nes sūnus vardu Jonas, be to, ir tą pačią dieną buvo ir pastarojo gimtadienis. Buvo atvažiavusi jo dukra S. S. su draugu R. S., sūnus J. S., žmona bei jaunesnysis sūnus E. S.. Po vidurnakčio, apie 1 val., jis nuėjo miegoti, palikdamas visus virtuvėje švęsti toliau. Paryčiais, maždaug apie 5 val., prabudo nuo triukšmo, kuris sklido iš virtuvės. Atsikėlęs ir atėjęs į virtuvę pamatė, kad pas juos virtuvėje yra svečių, t. y. buvo du vaikinai, kurių jis nepažinojo. Su jais buvo tik J. S., kiti miegojo. Jis išėjo į lauką, į pavėsinę ir joje atsisėdęs gėrė alų. Besėdint pavėsinėje, kuri yra apie 15 m atstumu nuo namo, virtuvėje girdėjosi triukšmas ir riksmai. Po kelių minučių iš virtuvės į lauką išėjo vaikinas, kaip vėliau sužinojo - L. P. ir jo sūnus J. S.. Sėdėdamas pavėsinėje matė, kad vaikinai susikibę, tuo metu jo sūnui J. S. buvo sugipsuota ranka, ir tai pamatęs, jis nuėjo jų skirti. Tuo metu L. P. stovėjo nugara atsisukęs į jį ir jis, priėjęs iš nugaros pusės, vieną kartą kumščiu sudavė L. P. į galvos sritį. Po suduoto netikėto smūgio, L. P. nuvirto ant žemės, iš kambario išėjo ir R. S., kuris šaukė ant L. P.. R. S. ir sūnus J. S. vaikštinėjo apie gulintį L. P. ir vis kažką su juo aiškinosi. Jis L. P. sudavė tik vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, po kurio šis nuvirto ant žemės (2 t., b. l. 69-70; 77). Kaltinamasis J. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi, jog nusikalstama veika padarytą žalą atlygino, nukentėjusiojo L. P. atsiprašė, pastarasis jam atleido, pasirašė susitaikymo protokolą, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.
Nukentėjusysis L. P. nurodė, kad su kaltinamaisiais susitaikė, neprieštarauja, kad baudžiamoji byla kaltinamųjų atžvilgiu būtų nutraukta.
Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje apklausiami nebuvo.
Be kaltinamųjų J. S. ir J. S. prisipažinimų, jų kaltė, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodoma:
Šalies argumentai
- 2018 m. birželio 25 d. L. P. protokolu-pareiškimu, kuriame jis nurodė visas aplinkybes apie jo sumušimą (1 t., b. l. 10–11);
- 2018 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta vieta – vienkiemio, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, kuriame buvo panaudotas smurtas nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu (1 t., b. l. 21–26);
- alkoholio kiekio matuoklio ARFL-0114 panaudojimo registracijos žurnalu, iš kurio matyti, kad 2018 m. birželio 24 d., 06.07 val. L. P. buvo nustatytas 1,54 prom. girtumas (1 t., b. l. 35–38);
- 2018 m. liepos 10 d. specialisto išvada Nr. G 950/2018(04), kurioje nurodyta, kad L. P. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs žaizda kairės akies apatiniame voke, poodine kraujosruva kairės pusės vokų-paakio-skruosto srityje, kairės akiduobės vidinės sienelės (viršutinio žandikaulio) ir apatinės sienelės (skruostikaulio) lūžiais. Šie L. P. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. L. P. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio trauminio poveikio metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu (1 t., b. l. 111–112).
Dėl kaltinamojo J. S. padarytos nusikalstamos veikos
Kaltinamojo J. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtavo prieš nukentėjusįjį L. P. ir padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, būdamas recidyvistu.
Skiriant bausmę kaltinamajam J. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 4–9), būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), trečią kartą teisiamas už smurtinį nusikaltimą (2 t., b. l. 11–18), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 19–26), prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo L. P. atsiprašė, su juo susitaikė (2 t., b. l. 124), atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 130, 135, 136), todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam J. S. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įvykdymą paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. S. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 47–48).
Dėl kaltinamojo J. S. padarytos nusikalstamos veikos
Kaltinamojo J. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtavo prieš nukentėjusįjį L. P. ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą.
Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Prokurorė, įvertinusi tai, kad kaltinamasis J. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, prašo atleisti kaltinamąjį J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.
BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) savo noru atlygino arba pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis J. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (2 t., b. l. 52–53), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 54–59), nedirbantis (2 t., b. l. 60–31), registruotas Lietuvos užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 62), visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo L. P. atsiprašė, su juo susitaikė (2 t., b. l. 123), atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 130, 135, 136), nukentėjusysis L. P. sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų nutraukta. Dėl šių aplinkybių, teismas laiko, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis J. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant visiems BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.
BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų kaltinamojo atžvilgiu nėra.
Pagal BK 67 straipsnio 1, 2 dalis pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamąjį J. S. charakterizuojančius duomenis, jam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.
Kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 80–81).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su nepilnamečio apklausa ir akistata (1 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 39 (trisdešimt devynių) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. S. galutinę bausmę – 26 (dvidešimt šešių) parų areštą.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Arešto pradžia laikyti J. S. sulaikymo dieną.
J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.
Baudžiamąją bylą J. S. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti kaltinamajam J. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su nepilnamečio apklausa ir akistata, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.