Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjui D. T., pareiškėjo atstovui Robertui Skėriui, atsakovų atstovei Julijai Kuncevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-15 per LNK televiziją buvo pradėtas transliuoti Laidos anonsas, kurio metu buvo akcentuojama, jog bus rodomas „girto muitininko šou“. Po parodytos Laidos anonso buvo informuotas, kad Departamento vadovybė reikalauja pasitraukti iš užimamų pareigų savo noru, nepaisant jo gailėjimosi ir atsiprašymo. Po parodyto Laidos reportažo pareiškėjas buvo informuotas, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir muitinės pareigūno vardo diskreditavimo, o vėliau skundžiamo įsakymo pagrindu buvo atleistas iš tarnybos.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, jog kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą, būtina konstatuoti pareigūno vardo diskreditavimo sudėtį sudarančių objektyvių ir subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą. Anot pareiškėjo, Departamento generalinio direktoriaus sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) nebuvo objektyvi ir galimo tarnybinio nusižengimo patikrinimą atliko jau turėdama neigiamą išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, neteisingai ir nevisapusiškai įvertino visas faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus bei netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Komisija nesikreipė į pareiškėją ir netikslino faktinių aplinkybių, o paprašius susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, reikalaujamos medžiagos pateikti negalėjo. A. S. (Komisijos narė) susisiekė su Komisijos pirmininku bei paprašė atsiųsti prašomą medžiagą, tačiau valandos bėgyje pareiškėjui buvo pateikta tik dalis prašomos tyrimo medžiagos. Darė išvadą, kad Komisijos nariai nebuvo tinkamai susipažinę su tarnybinio patikrinimo medžiaga, todėl objektyviai įvertinti visų aplinkybių negalėjo. Laidos reportaže pareiškėjo pasisakymai bei vaizdai buvo sumontuoti taip, kad apie pareiškėją būtų galima susidaryti neigiamą nuomonę.

Nesutiko su Komisijos išvadomis, jog jis siekė paveikti policijos pareigūnus ir pabrėžė, kad jokio spaudimo policijos pareigūnams nedarė. Priešingai – pareiškėjas norėjo, kad skiriant nuobaudą būtų objektyviai atsižvelgta į visas aplinkybes, t. y. kad į policijos pareigūnų akiratį pateko atsitiktinai. Pareiškėjo teigimu, sulaikymo metu jo ištartos frazės, negali būti vertinamos kaip bandymas paveikti pareigūnus, o tuo labiau bandymas pasinaudoti tarnybine padėtimi, siekiant išvengti atsakomybės, nes buvo sunkios fizinės ir emocinės būsenos. Manė, kad jo ištartos frazės buvo klaidingai interpretuotos dėl neobjektyvaus žurnalisto reportažo pateikimo ir ištrauktos iš bendro konteksto iš pokalbio su policijos pareigūnais.

Pažymėjo, kad pareigūno vardo diskreditavimui konstatuoti buvo būtina nustatyti dvi sąlygas – pareigūno kaltę dėl tam tikros veikos (neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo ir, ar ši veika turėjo sukelti pasekmes – pažeminti muitinės sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą muitinės įstaiga arba ją kompromituoti. Nesutiko su Komisijos padaryta išvada, kad veiksmus atliko tyčia ir nurodė, kad patikrinimo metu net nebuvo analizuojamos lengvinančios aplinkybės.

Pareiškėjas skunde detalizavo Departamento taikytų tarnybinių nuobaudų praktiką ir tvirtino, jog už panašaus pobūdžio tarnybinius nusižengimus dažniausiai buvo skiriamos švelnėsnės nuobaudos nei atleidimas iš tarnybos. Todėl darė išvadą, kad kai kuriems pareigūnams Komisija taiko dvigubus standartus, o atsakovas, skirdamas nuobaudas, nėra objektyvus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Įsakymas turi akivaizdžių turinio trūkumų ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų – nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir nustatytais faktais, nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai.

Taip pat pareiškėjas prašė teismo priteisti 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėjo, kad dėl nepagrįstai paskirtos per griežtos nuobaudos patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jautė neviltį, depresiją ir baimę dėl tolimesnės ateities. Nurodė, kad tapo bedarbiu, prarado vienintelį šeimos pajamų šaltinį, o visuomenės, draugų ir artimųjų tarpe patyrė pažeminimą bei buvo sugriauti pareiškėjo karjeros lūkesčiai.

Atsakovas neabejojo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų tiek jų tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu.

Pažymėjo, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas) nenumato alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kuomet konstatuojamas muitinės pareigūno vardo diskreditavimo faktas. Atleidimas iš tarnybos nustačius pareigūno vardo diskreditavimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė. Atsakovo teigimu, nustačius muitinės pareigūno vardo diskreditavimo faktą, dėl muitinės pareigūno vardo diskreditavimo kylančių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys ir kitos jo asmenybę charakterizuojančios savybės neturi įtakos, nes pareigūno vardo diskreditavimas nesusijęs su tarnybinės nuobaudos skyrimu.

Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog pareigūno vardo diskreditavimas buvo konstatuotas tik dėl to, kad jo administracinis teisės pažeidimas buvo parodytas televizijoje. Pabrėžė, kad pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas 2015-01-29 tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl inspektoriaus D. T. veiksmų“ Nr. 7B-279 (toliau – ir Išvada) įvertintas daugiau kaip jo atliktos neteisėtos veikos aplinkybės – būdamas neblaivus ir dėl to sulaikytas policijos pareigūnų, piktnaudžiavo užimamomis pareigomis, siekė panaudoti dokumentus, patvirtinančius užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekdamas paveikti asmenis priimti jam palankų sprendimą. Pabrėžė, kad pareiškėjas, sulaikytas policijos pareigūnų, savo iniciatyva prisistatė jiems ir Laidos filmavimo grupei muitinės pareigūnu ir prašė policijos pareigūnų jį paleisti, siekė paveikti policijos pareigūnus savo, kaip muitinės pareigūno, statusu ir tariamomis abipusėmis nuolaidomis, t. y. „Mes, pavyzdžiui, jūsų nebaudžiam, kai pagaunam“, „mes jūsų kolegų nebaudžiam, nebaudžiam, pasakom, padaro ką jie nori“, „mes jūsų nevalgom, tai ir jūs manęs nevalgykit“, „aš esu pareigūnas irgi, kaip ir jūs“, „aš tau pažymėjimą parodysiu, gerai?“, „aš jums daugiau cigarečių nevešiu“.

Dėl argumento, jog reportažas buvo sumontuotas, pažymėjo, kad pateikta pareiškėjo versija prieštarauja surinktiems įrodymams. Pažymėjo, kad Komisijai buvo pateikta visa Laidos medžiaga, kurią peržiūrėjus ir palyginus su rodytu reportažu, buvo nustatyta, kad pareiškėjo rodytas elgesys nėra sumontuotas. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog visus veiksmus jis atliko nesąmoningai, netyčia, nes buvo neblaivus. Departamento teigimu, kiekvienas asmuo savo elgesio modelį, įskaitant ir neblaivumo būseną, pasirenka pats, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir požiūriu į visuotinai priimtas etikos ir moralės normas, todėl neblaivumas negali būti vertinamas kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė. Nepagrįstais laikė ir pareiškėjo argumentus, kad jo atžvilgiu atsakomybė taikyta skirtingai negu kitiems pareigūnams, o kai kuriuos teiginius vertino kaip išgalvotus.

Dėl galimybės susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga nurodė, kad pareiškėjas su medžiaga buvo susipažinęs ir tai patvirtino parašu. Pabrėžė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko, o Departamento direktoriaus įsakymu, o sudarytos Komisijos pirmininkas ir dauguma narių taip pat buvo Departamento pareigūnai, todėl medžiagos originalai buvo saugomi Departamente. Pareiškėjas atvyko ir prašymą dėl susipažinimo su medžiaga pateikė ne Departamente, bet Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Apie tai, kad pareiškėjas pageidauja ne tik susipažinti su medžiaga, bet ir pasidaryti jos kopijas, buvo pranešta Komisijos pirmininkui, todėl, pareiškėjo prašymu, visos medžiagos kopijos, įskaitant įrašytus vaizdo įrašus, buvo pateiktos jo prašyme nurodytų adresu. Dėl Įsakymo apskundimo tvarkos pabrėžė, kad pareiškėjo ir atsakovo santykiai buvo ne viešojo, o vidaus administravimo, santykiai, todėl darė išvadą, kad pareiškėjui Statuto nuostatos buvo žinomos.

Pažymėjo, kad Departamentas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas būtų patyręs neturtinę žalą, todėl tvirtino, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturintis pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4 punkto nuostatomis, 2014-12-29 surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo Skyriaus viršininką S. K., kad jam 2014-12-27 Utenos AVPK paskyrė įspėjimą už Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 178 str. 1 dalies nuostatų pažeidimą (b. l. 96).

Skyriaus viršininkas 2014-12-29 surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkę, kad 2014-12-29 buvo gautas pareiškėjo tarnybinis pranešimas (b. l. 95).

Klaipėdos teritorinės muitinės Tarnybinės etikos komisija pranešė pareiškėjui, kad remiantis Skyriaus viršininko gautu 2014-12-29 tarnybiniu pranešimu dėl pareiškėjo galimai neetiško elgesio ne tarnybos metu, Klaipėdos teritorinės muitinės Tarnybinės etikos komisija 2015-01-19 pradėjo tarnybinės etikos pažeidimo tyrimą. Paaiškino, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinės etikos pažeidimą, t. y. galimai pažeidęs Etikos kodekso 23.1, 23.3, 24 straipsnių nuostatas. Paprašė iki 2015-01-26 pateikti Tarnybinės etikos komisijai paaiškinimą dėl pareikšto įtarimo (b. l. 108).

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė 2015-01-20 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (MM02)-20/14-1156 kreipėsi į Departamentą, nurodydama, kad remiantis Skyriaus viršininko pranešimu buvo atliktas pareiškėjo elgesio ne tarnybos metu tyrimas, tikslu išsiaiškinti visas aplinkybes. Įvertinus pareiškėjo žodinį paaiškinimą bei nustačius, kad jo atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė už pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1 dalyje, 2015-01-19 pradėtas Tarnybinės etikos komisijos tyrimas 2015-01-20 nutrauktas, kadangi nustatyta, kad pareiškėjo veiksmuose akivaizdūs galimo Lietuvos muitinės pareigūno vardo diskreditavimo požymiai. Perdavė medžiagą dėl pareiškėjo veiksmų sprendimo priėmimui (b. l. 94). Departamento direktoriaus 2015-01-21 įsakymu „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ Nr. 1B-29 sudaryta komisija Skyriaus inspektoriaus D. T. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti ir pavesta sudarytai komisijai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 92).

Komisija 2015-01-21 surašė pranešimą „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 7B-177. Šiuo tarnybiniu pranešimu pranešė pareiškėjui, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą ar diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Pranešime nurodė aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, kurias galimai pareiškėjas pažeidė ir paprašė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto pažeidimo. Pareiškėjas su minėtu pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ buvo supažindintas 2015-01-26 (b. l. 97).

Pareiškėjas 2015-01-28 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2014-12-27 apie 1.45 val. Aušros g. Utenoje, esant apie 15 laipsnių šalčio ir labai slidžiai kelio dangai, po vakarėlio, būdamas išgėręs ir stipriai kraujuotu veidu, laukė atvažiuojančio taksi. Pažymėjo, kad fizinė ir emocinė būklė buvo sunki. Privažiavus patrulių automobiliui, buvo įsodintas į jį ir nuvežtas į Utenos AVPK. Kaip vėliau sužinojo, neteisėtai buvo filmuojamas, neteisėtai buvo daromi balso įrašai, buvo provokuojamas, siekiant sumenkinti jo asmenį ir su ironija buvo pabrėžiama jo darbinė veikla. Pabrėžė, kad rodytame siužete visi jo pasisakymai buvo sumontuoti taip, kad apie jį galima būtų susidaryti neigiamą nuomonę. Pasakyti posakiai buvo iškirpti iš konteksto. Nurodė, kad apie paskirtą nuobaudą informavo Skyriaus viršininką. Nurodė, kad dėl savo kalbų, kurios negali atspindėti jo asmenybės ir požiūrio, labai nuoširdžiai gailisi bei apgailestauja dėl galimai pažeisto Etikos kodekso, sumažinto pasitikėjimo muitine ir jos pareigūnais, ir dėl viso to, kas įvyko (b. l. 98–99).

Komisija 2015-01-29 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl inspektoriaus D. T. veiksmų“ Nr. 7B-279. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas tyčia šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 7.4.1, 7.8.7, 23.1, 23.3 punktų nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 punkto nuostatą, Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo Nr. 4, patvirtinto Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2011-12-13 įsakymu Nr. RŽ3-545, 7.14 punktą, piktnaudžiavo tarnyba, nes savo tarnybinę padėtį (prisistatė muitinės pareigūnu) naudojo ne tarnybos interesais, o savanaudiškais tikslais, sulaužė duotą priesaiką ir tuo diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Komisija pasiūlė už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą atleisti pareiškėją iš pareigų, vadovaujantis Statuto 55 str. 1 d. 19 punktu (b. l. 86–91).

Departamento direktorius 2015-02-09 priėmė įsakymą „Dėl D. T. atleidimo iš pareigų“ Nr. 1P-179 (b. l. 84).

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Statuto 55 str. 1 d. 19 punkte nustatyta, kad muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, kai savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 str. 4 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Muitinės pareigūno vardo diskreditavimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja.

LVAT yra išaiškinęs, kad aiškinant šią materialinės teisės normą, esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 55 str. 1 d. 19 punkte numatyto) atleidimo iš pareigų pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į tam tikrą muitinės pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia muitinės, kaip statutinės valstybės institucijos, autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu šia institucija. Šiam pagrindui konstatuoti yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl tokio veikimo ar neveikimo bei taikyti akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš (muitinės) pareigūnų, požiūriu (LVAT 2015-09-24 nutartis adm. byloje Nr. A-3014-143/2015).

Teismas pažymi, kad byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas 2014-12-27 apie 01.50 val. buvo sulaikytas neblaivus viešoje vietoje, nėra. Be kita ko, tai yra nustatyta įsiteisėjusiu Utenos AVPK 2014-12-27 nutarimu Nr. 89N-23613285-14 (kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas padaręs ATPK 178 str. 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas). Tačiau pareiškėjas nesutinka su atsakovo padarytomis išvadomis, jog jis savo poelgiu sulaikymo metu diskreditavo muitinės pareigūno vardą ir dėl to buvo atleistas ir tarnybos. Pareiškėjo teigimu, jis nesiekė paveikti policijos pareigūnų, kad jie priimtų jam palankų sprendimą, o visos pasakytos frazės yra ištrauktos iš pokalbio su pareigūnu, konteksto ir specialiai sumontuotos. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali.

Pažymėtina, kad Komisija, siekdama patikrinti pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad Laidoje jo posakiai buvo sąmojingai „iškirpti“ iš konteksto, kreipėsi į Laidos kūrėjus dėl viso vaizdo įrašo, daryto fiksuojant pareiškėjo veiksmus, pateikimo (b. l. 106). Laidos kūrėjai pateikė visą medžiagą iš budėjimų kartu su policijos pareigūnais ir žurnalisto P. K. paaiškinimą (b. l. 107). Teismas, įvertinęs pateiktą filmuotą medžiagą (bylos priedas), daro išvadą, kad pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai pats ir savo iniciatyva, atsakydamas į užduotą klausimą „Ką šventėt?, atsakė, kad „Nieko. Aš esu pareigūnas irgi, kaip ir Jūs“, o paklaustas, kokios srities, patikslino, kad muitinės. Pažymėtina ir tai, kad filmuota medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo provokuojamas. Pats pareiškėjas savo iniciatyva pasakė policijos pareigūnui, jog „jūsų nebaudžiam, kai pagaunam, kad mes jūsų nevalgom, tai ir jūs manęs nevalgykit“, toliau aiškino, kad po policijos pareigūnų sulaikymo jam bus pradėtas tarnybinis, o po to jokių šansų pretenduoti į paaukštinimą jis neturės.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad muitinės pareigūnai tarnybos metu, sulaikę policijos pareigūnus, darančius teisės aktų pažeidimus, jų nepatraukia atsakomybėn, o tai akivaizdžiai žemina muitinės sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą muitine ir ją kompromituoja, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų įvaizdį visuomenėje.

Taikant Statuto 55 str. 1 d. 19 punktą, pareiškėjo elgesys policijos pareigūnų sulaikymo metu vertintinas pagal akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš (muitinės) pareigūnų, požiūriu. Teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nurodytus visuomenės požiūrio nustatymo kriterijus, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pareiškėjo veiksmai (būdamas neblaivus, padaręs veiką įžeidžiančią žmogaus orumą ir visuomenės dorovę, piktnaudžiavimas užimamomis pareigomis, siekimas paveikti asmenį priimti jam palankų sprendimą) buvo nustatyti (ir buvo vertinami) viešai, t. y. ar jie buvo nustatyti matant visuomenės atstovams, ar jie turėjo atgarsį visuomenėje. Nereikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmai policijos pareigūnų sulaikymo metu Statuto 55 str. 1 d. 19 punkto taikymo prasme teisingai įvertinti (kvalifikuoti) kaip muitinės pareigūno vardo diskreditavimas.

Pažymėtina, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik ir ne tiek tam, kad būtų nubaustas (muitinės) pareigūno vardą diskreditavęs asmuo, bet, svarbiausia, tam, kad taip saugojamas muitinės, kaip statutinės organizacijos, autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios institucijos veiklos principingumą ir efektyvumą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės netaikyti šio jo atleidimo iš tarnybos pagrindo nepagrįsti. Statuto 55 str. 1 d. 19 punkto formuluotė nenumato galimybės muitinės pareigūno vardą diskreditavusiam asmeniui (pareigūnui) taikyti kitokio (drausminio) pobūdžio priemones.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, pastariesiems atliekant tarnybines pareigas.

Pareiškėjo argumentai, susiję su Departamento taikytų tarnybinių nuobaudų praktika, laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad Departamentas atsiliepime detaliai nurodė pareiškėjo minėtus faktus (kitiems pareigūnams taikytas nuobaudas) ir pilnai juos paneigė. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos nariai, priimdami ir surašydami išvadą, nebuvo susipažinę su visa medžiaga bei aplinkybėmis. Teismas ir su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali ir vertina juos kaip visiškai nepagrįstus. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Departamento direktoriaus įsakymu, todėl pagrįstai visa tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo saugoma Departamente ir būtent atsakovas teikė medžiagą pareiškėjui, o ne Klaipėdos teritorinė muitinė. Departamento 2015-02-09 raštas Nr. (5.34)3B-1514 „Dėl medžiagos pateikimo“ patvirtina, jog pareiškėjui jo prašoma medžiaga buvo išsiųsta (b. l. 117).

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad Įsakymas nemotyvuotas bei neišaiškinta jo apskundimo tvarka. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad skundžiamas įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri laikytina neatskiriama Įsakymo dalimi. LVAT ne vienoje iš savo nutarčių yra nurodęs, kad konkrečios nuobaudos skyrimas valstybės tarnautojui, nurodant, kokia teisei priešinga veika padaryta, kaip šis teisės pažeidimas kvalifikuojamas, pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, padariniai, jei jie nėra atspindėti įsakyme, gali būti ir kitame įsakymo lydinčiajame dokumente. Taigi, Išvada laikytina Įsakymo sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi, todėl pareiškėjo argumentas, kad skundžiamas įsakymas nemotyvuotas, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, įvertinęs Išvadą, konstatuoja, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, motyvavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama, nurodė pažeidimo padarymo laiką, aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamame įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir tai laikytina skundžiamo įsakymo trūkumu, tačiau ši aplinkybė yra tik Įsakymo formos trūkumas ir šis procedūrinis pažeidimas neturi ir neturėjo jokios įtakos ginčo Įsakymo teisėtumui. Pažymėtina, kad pareiškėjas suprato, kur ir kaip reikia skųstis, o pradėtas ginčas dėl jo galimai pažeistų teisių atstatymo nagrinėjamas teisme. Tačiau, teismo vertinimu, būtina pažymėti ir atkreipti atsakovo dėmesį, jog LVAT jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas ar netinkamas išaiškinimas nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas (LVAT 2008-08-07 nutartis adm. byloje Nr. AS146-423/2008).

Teismas daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo D. T. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Departamentą grąžinti pareiškėją į Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupės skyriaus inspektoriaus pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-03-02 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti iš atsakovo 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas, yra atmestini ir išvestiniai reikalavimai.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo D. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.