Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), asmuo be pilietybės, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, trečios grupės invalidas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas septynis kartus:

1980-03-07 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį – 1 metams pataisos darbų;1983-07-05 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams:1985-10-29 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 5 metams;1997-11-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;1998-04-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 310 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnį – 12000 Lt dydžio bauda, konfiskuojant 1/6 dalį turto;2004-04-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;2010-06-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2009 m. birželio 10 dieną, Vilniuje, kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad iš A. Š. neįsigyja ir neįsigis UAB „(duomenys neskelbtini)" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) akcijų, neperima bei neperims minėtos bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų bei šios bendrovės antspaudo ir pinigų, nevykdys jokios veiklos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu už 1500 litų atlygį savo parašu patvirtino A. Š. pasirašytus: 2009-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)" Akcijų pardavimo-pirkimo sutartį, 2009-06-10 UAB ,, (duomenys neskelbtini)" Turto priėmimo-perdavimo aktą, 2009-06-10 UAB ,, (duomenys neskelbtini)" Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, 2009-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)" Vienintelio akcininko sprendimą Nr.01/2009, 2009-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)" Piniginių lėšų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuose buvo įrašyti netikri duomenys apie tai, kad A. B. iš A. Š., M. M., A. V., R. M. už 2100 litų įsigijo 2100 UAB „(duomenys neskelbtini)" paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, o dokumentai ir turtas perėjo A. B. žinion, nors jokių minėtos bendrovės dokumentų, antspaudo, pinigų, turto neperėmė, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus.

Be to, A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas susitarimą su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2009 m. birželio 10 d., VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Vilniuje, Lvovo g. 25, žinomai netikrą dokumentą: 2009-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)" Vienintelio akcininko sprendimą Nr.01/2009 dėl akcininkų ir direktoriaus pasikeitimo pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams, tokiu būdu panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam A. B. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. B. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2009 metais susitiko iš matymo pažįstamą asmenį vardu (duomenys neskelbtini), kuris pasiūlė A. B. užsidirbti 1500 litų, už tai, kad A. B., kaip „mirusi siela“ pasirašytų kelis dokumentus. Kadangi tuo metu A. B. finansinė padėtis buvo sunki, jis sutiko. Po to, jis pasirašė dokumentus, kuriuos jam pateikė pasirašyti asmuo prisistatęs advokatu, taip pat dokumentus, kuriuos jam pateikė (duomenys neskelbtini). Kokie tai buvo dokumentai, A. B. nežino, kadangi nesidomėjo. Iš karto pasirašius dokumentus, jam buvo sumokėti pažadėti 1500 litų. (T. 5, b.l. 72-74, 78).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratą A. B. gyvenamojoje vietoje buvo surastas ir paimtas 2009-06-10 Vienintelio akcininko sprendimas Nr. 01/2009 (2 egzemplioriai; T. 1, b.l. 162-167).

Įtariamasis A. Š., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b.l. 53-55) teigė, kad 2007 ar 2006 metais jo pažįstamas M. M. pasiūlė kartu vystyti senų automobilių sąvartyno verslą (duomenys neskelbtini) mieste, įmonėje „(duomenys neskelbtini)". Šios įmonės veikla buvo sustabdyta, todėl reikėjo sutvarkyti įmonės dokumentus, kad atnaujinti įmonės veiklą, ir tuo užsiėmė A. V.. Pradžioje įmonė įsiskolinimų neturėjo, veždavo į Lietuvą automobilius iš vakarų Europos ardymui ir detalių pardavimui. Maždaug po pusmečio jie nusprendė nusipirkti UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas. Manė, kad netoli yra Vilniaus miestas, o darbo jėga kainuoja mažiau nei didmiestyje. Būtent dėl šios priežasties nusprendė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas. Kartu su M. M., A. V. ir R. M. jie įsigijo visas UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo einamųjų skolų, bei paveldėtų skolų lizingo kompanijoms ir bankams. Autoserviso pastatas priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)", tačiau jis buvo renovuotas panaudojant banko kreditą. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo metu visa įranga šios įmonės servise, kurią jie perėmė, taip pat buvo įsigyta lizingo sutarčių pagrindu. Įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas, pareigos mokėti pagal visas lizingo sutartis liko įmonei, jie nusipirko įmonę su visomis teisėmis ir pareigomis. Įmonė neturėjo jokio nuosavo apmokėto kapitalo. Pirkdami akcijas jie apmokėjo akcijų kainą, tačiau jis dabar neatsimena, kokia tai buvo suma. Įsigiję bendrovę, jie privalėjo pakeisti įsigytos įmonės pavadinimą. Tokia pareiga - pakeisti įmonės pavadinimą buvo numatyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje. Nupirkta įmonė turėjo skolų tiekėjams, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)". Su UAB „(duomenys neskelbtini)" 2008-09-23 buvo pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuris buvo keletą kartų tikslinamas, nes jie nesugebėdavo vykdyti suderinimo įsipareigojimų. Nusipirkus akcijas, buvo pakeistas įmonės pavadinimas, pakeičiant pavadinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)" į UAB „(duomenys neskelbtini)". Jis bendru akcininkų sutarimu tapo naujai įsigytos įmonės direktoriumi. Kai jie nusipirko akcijas, sudarė sutartis su draudimo kompanijomis ir tų sutarčių pagrindu remontavo autoįvykių metu apgadintus automobilius. Dėl pokyčių rinkoje mažėjant klientų - fizinių asmenų - nusprendė ieškoti sutartinių, ilgalaikių klientų. Remontuodavo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato ir (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, „(duomenys neskelbtini)" autoserviso parko, kitų įmonių automobilius. Labai didelė finansinė našta buvo pastatų bei įrangos nuoma, todėl pradėjo trūkti apyvartinių lėšų. Praktiškai tą pačią dieną, kuomet jie įsigijo akcijas, prisistatė daug kreditorių, kurie priminė apie neįvykdytus UAB „(duomenys neskelbtini)" skolinius įsipareigojimus. Pradžioje įmonės įsiskolinimai mažėjo. Buvo stengiamasi mokėti visiems kreditoriams vienodai. Tai bandė daryti nuolat, visą įmonės darbo laikotarpį. Maždaug pusę metų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų įsigijimo buvo didelis finansinių rodiklių pakilimas, bet vėliau dėl nesutarimų tarp akcininkų įmonės veiklos rodikliai pradėjo prastėti. Dėl asmeninių aplinkybių M. M. ir A. V. savo indėlį į įmonės reikalų tvarkymą labai sumažino. Suvokdamas, kad M. M. ir A. V. pakankamai rūpintis įmonės veikla nenori ar negali, jis juos informavo, kad ketina parduoti savo akcijas, ir pasiūlė jiems pirkti. Tačiau jie taip pat nusprendė parduoti savo akcijas. Jis įsipareigojo rūpintis visų akcijų pardavimu. Nusprendė parduoti visą akcijų paketą. Jis Vilniaus mieste kreipėsi į Advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)" advokatą D. S.. Kreipėsi būtent į jį, nes kitų advokatų nepažinojo, o D. S. pažinojo iš matymo. Jis pagal advokato atsiųstus dokumentų pavyzdžius paruošė dokumentus: 2009-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pardavimo-pirkimo sutartį, 2009-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)" turto priėmimo-perdavimo aktą, 2009-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, 2009-06-10 UAB „(duomenys neskelbtini)" piniginių lėšų priėmimo-perdavimo aktą bei paruošė bendrovės dokumentus priėmimui ir perdavimui. Bendrovės dokumentai buvo segtuvuose. Advokatų kontoros patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis asmeniškai D. S. perdavė administracinių ir buhalterinių dokumentų bylas bei priėmimo - perdavimo aktus. Advokatas dokumentus paėmė, bet aktų nepasirašė. Tačiau šiek tiek vėliau, šiuos aktus pasirašė ir visus įmonės dokumentus priėmė akcijų pirkėjas, kurio asmeniškai jis nepažįsta ir niekada nematė. Jis asmeniškai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" dokumentų priėmimo - perdavimo momento nematė. Advokatas tik perdavė jam A. B. pasirašytus aukščiau minėtus dokumentus. Advokatas D. S. minėjo, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas nusipirkęs asmuo ketina perparduoti akcijas pirkėjams iš Rusijos. Už kokią realią kainą buvo parduotos akcijos jis neatsimena, ar jis asmeniškai gavo pinigus už parduotas akcijas - neatsimena. Skelbti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto jis neturėjo tikslo. Apskritai, jie jau įsigijo bendrovę su skolomis ir jų darbo laikotarpiu skolos iš esmės nepadidėjo, jo nuomone, net sumažėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)" skola jau buvo susidariusi prieš jiems įsigyjant bendrovę. Asmens vardu (duomenys neskelbtini) jis nepažįsta.

Iš byloje esančio 2012-03-12 dokumentų pateikimo protokolo (T.1, b.l. 68-74) matyti, kad A. Š. pateikė šiuos dokumentus:

2009-06-10 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį;2009-06-10 Turto priėmimo-perdavimo aktą ;2009-06-10 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą; 2009-06-10 Piniginių lėšų priėmimo-perdavimo aktą;2009-06-10 vienintelio akcininko sprendimą Nr. 01/2009,

kurie 2012 m. kovo 23 d. buvo apžiūrėti ir pridėti prie bylos (T. 1, b.l. 75-76);

Prokuroro 2012-03-23 nutarimu (T.5, b.l. 56-62) ikiteisminis tyrimas A. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo A. Š. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 metų gegužės ar birželio mėnesį į jį kreipėsi A. Š.. Jis nurodė, kad yra dviejų uždarųjų akcinių bendrovių akcininkas, ir kad nori tas bendroves parduoti. D. S. teigimu, A. Š. minėjo, kad jam verslas nesiseka, jis kam nors nori verslą perleisti. A. Š. paklausė, ar D. S. negalėtų jam padėti surasti pirkėją. Tuomet D. S. paskleidė tarp kitų savo klientų informaciją apie A. Š. parduodamas bendroves ir prašė jų, kad jie tą informaciją paskleistų toliau. Vėliau tiesiogiai į jį kreipėsi asmuo, kuris atvykdavo į kontorą ne vienas. Kartu su šiuo asmeniu, susidomėjusiu parduodamos akcijomis, ateidavo ir kitas vyriškis, kurio jis nepažįsta. Asmuo, kuris į jį kreipėsi, prisistatė kaip A. B., kuris žinojo, kad D. S. tarpininkauja parduodant įmonių akcijas. Jis apie šį asmenį informavo A. Š.. Ar davė A. Š. A. B. kontaktinius duomenis, D. S. neatsimena. Po kurio laiko A. Š. informavo D. S., kad pirkėjas ir jo sąlygos A. Š. tinka, ir paprašė, kad D. S. parengtų reikalingą sutartį. Jis parengė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį pagal A. Š. ir A. B. pateiktus duomenis ir nusiuntė A. Š. elektroniniu paštu. Maždaug 2009 m. birželio 10 d. ar keliomis dienomis vėliau pas D. S. atvyko A. Š., atvežė savo ir kitų akcininkų pasirašytos akcijų pirkimo - pardavimo sutarties kelis egzempliorius. Dar jis atvežė dėžę įvairių segtuvų, su įvairiais buhalteriniais dokumentais, kurių D. S. netikrino, todėl dokumentų turinio visiškai nežino. A. Š. taip pat atsivežė ir tų dokumentų priėmimo - perdavimo aktus, kuriuos A. Š. buvo surašęs pats. Gal dalį aktų surašė ir pats D. S., tačiau to tikrai ir tiksliai neatsimena. Tiksliai neatsimena, ar kitą dieną, ar dar po kelių dienų, D. S. paskambino A. B. ir paklausė ar viskas paruošta akcijų pirkimo įforminimui. Tada A. B. atvyko į kontorą, kur buvo pasirašyta akcijų prikimo - pardavimo sutartis ir priėmimo - perdavimo aktai. A. B. užsiminė, kad jis neketina tęsti verslo, kad jis ketina perparduoti įmones akcijas kažkokiems asmenims iš Rusijos. A. B. dar paprašė, kad D. S. padėtų jam įforminti įmonės vadovų pasikeitimą, tai yra kad įmonės vadovu taptų jis – A. B.. D. S. surašė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo A. B. atšaukė buvusį vadovą, ir pasiskyrė įmonės vadovu save, taip pat padėjo A. B. surašyti Registrų centro formas, tam, kad butų užregistruotas akcininkų ir vadovo pasikeitimas įmonėje ir palydėjo A. B. iki Registrų centro. Pas notarą kiek atsimena D. S., jie nevažiavo, nes ant paruoštų formų buvo galima pasirašyti Registrų centro darbuotojų akivaizdoje, ir to užteko. Jis A. B. jokių pinigų nemokėjo ir neperdavė, jam A. Š. taip pat jokių pinigų nebuvo palikęs, gal jie atsiskaitė tarpusavyje, tačiau jis to nežino. Kokie buvo susitarimai ar atsiskaitymai tarp A. B. ir A. Š., jam nežinoma. Kuris jo klientas perdavė informaciją A. B. apie tai, kad yra parduodamos įmonės akcijos, jis taip pat nežino. Gal, kartu su A. B. ateidavęs pas D. S. asmuo ir galėjo būti vardu (duomenys neskelbtini), tačiau jis šio asmens nežino, jo nepažįsta. Pasirašytus dokumentus, tai yra akcijų pirkimo - pardavimo sutartis ir priėmimo - perdavimo aktus, pasirašytus A. B., jis atidavė A. Š. (T. 5, b.l. 13-16).

Liudytojai R. S. (T.5, b.l. 6-7), A. V. (T.1, b.l. 48-51), R. M. (T.5, b.l. 17-18) ir R. L. (T.5, b.l. 1-2) ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo reikalus tvarkė bendrovės direktorius A. Š., o akcijas įsigijo A. B., tačiau kas jį surado ir kas vedė su juo derybas dėl bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo, jie nežino.

Teisėjas mano, kad kaltinamojo A. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta jo prisipažinimu ir kratos metu pas jį paimtais, bei įtariamojo A. Š. pateiktais dokumentais, ant kurių yra kaltinamojo A. B. parašai, ir jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia ir žinodamas, kad realiai neįsigyja ir neįsigis juridinio asmens akcijų, bei neperims bendrovės buhalterinės apskaitos ir nevykdys jokios ūkinės ar finansinės veiklos, iš savanaudiškų paskatų, neturėdamas teisės tai daryti, savo parašu patvirtino juridinio asmens akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir šią sutartį lydinčius dokumentus, taip pagamindamas netikrus dokumentus, ir vieną iš jų – Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 01/2009 2009 m. birželio 10 d. panaudojo, pateikdamas vykdyti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę, teisėjas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris yra trečios grupės invalidas, turintis 50% darbingumo, taip pat į tai, kad kaltinamajam A. B. konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį – priklausomybės sindromas – ir šia aplinkybe pasinaudojo kiti (nenustatyti) asmenys, sukurstydami kaltinamąjį A. B. padaryti nusikalstamą veiką, ir mano, kad jam skirtina BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, artima įstatyme numatytai minimaliai baudai (BK 47 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 5 MGL (650 Lt – šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. B. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.